vatikano archyvai"zodis lietuva kiles is zodziu lietaus vanduo.lietuviai-indoeuropieciai,tai viena seniausiu tautu pasaulyje,kaip ir kinai.o ir kalba senesne ,nei lotynu .rusai tada dar nebuvo islipe is medziu.runos parasytos senovine lietuviu kalba,jas perskaite vienas suvalkietis.anglijoje akmuo iskaltas runomis,apraso durbes musi.beda ta,kad carizmas lietuvoje,bande istrinti musu istorija dar pries kristu.per 150 m.jiem beveik pasiseke.o seip lietuviai buvo karinga tauta.ilga laika ant maskvos vartu buvo uzrasas[apsaugok mus dieve nuo karo,bado ,maro ir litovcu].jie buvo ir egipte.

Lietuva yra religine savoka.Litva,Lithuanija-zydauja,zydu sekta.Mes esame RUTAI.Brutas-Baltijos Rutas Cezari papjove.Pvz.upe Is rutis.Visi Ptolomejaus zemelapyje mato beprasmi zodziu kratini,o moku perskaityti,kokiomis upemis reikia plaukti gintaro,musu Nemune jie plove ausa,o Skandinavijoje sidabra.Musu dausos vadinosi Trakai,o i jas palydedavo Zaraakis.Istorijos megejams pasakysiu,kaip reikia skaityti pirminius dokumentus,lotyniskas popieziu bules.
Kodel niekas nesuprotejo,kam reikalingos dvigubos raides?
Wytautas-nekrikstas
Vytautas-katalikas
KubiliuS Seime-akmeniu i langa
Seime Kubilius-saunus vyras.
Tokiais pigiais triukais senoveje priesu zvalgyba apgaudinejo.
Kada Roma sifrus suzinojo,visus popierius sudegino.Lenkai is vis kitos iseities nerado kaip atsisakyti krikscioniskos V.Dievoti o antikristui meldziasi.

O kaip tvora ir tvoritj susiję semantiškai? Nematau ryšio... Greičiau jau koks nors zatvor(užraktas) ar otvoritj (atverti).
-----------------------------------------------------------

Творить, сотворить, тварь, затвор, ...ir t.t. - tverti, sutverti, su-tvėrimas (тварь), užtvaras (užtvara), aptverti, užtverti, užtvėrė, tvora, tvartas ... ir pan. - net nebūtina būti lyginamosios kalbotyros specialistu, kad matytum akivaizdų ryšį :)

Beje, lietuvių mitologijoje (paminėta pas T. Narbutą - užrašas antspaude)yra ir dievas Sotvaras ("Sutvėrėjas")

P.S. Manau, kad yra tolimesnis ryšys ir su tvirtas, tvirtovė, tvirtinti, ... - твердый, твердыня, твердить, ...

Bet čia tegu kalbotyros specialistai nagrinėja.

Neiskokit Leitos ir Lithuania.Danguje zvaigzdyne Ursa Maior ta Litha.Ji graiku mite apie IO.Sake Buras,kad ras Leita ir rado.Rabine matyk!

@Žygeivis

//Lietuvių "tvora","tverti", "tvartas" ir rusų "твари", "творить" ir kt. yra tos pačios kilmės žodžiai - šaknis ir jos reikšmė paveldėta iš mūsų bendrų protėvių.

O kaip tvora ir tvoritj susiję semantiškai? Nematau ryšio... Greičiau jau koks nors zatvor(užraktas) ar otvoritj (atverti).

nereikia žmonių skirstyti Tautomis...

visose tautose yra ir tvarių ir žmonių... reikia mokėti juos atskirti ir bus viskas gerai..

o kai tvariai pradeda valdyti ir imti viršų, tai jau nekas...

As ne lingvistas.As kareivis.Zinau kaip lengavai kareiviu zargonas pereina i bendrine kalba.Nesenas pavyzdys:rusai karo veterenai kolegas lietuvius paniekinamai vadino/a "šašoliki,šašok".Aš galvojau nuo zodzio šeškas.Man paiškino-RKKA lietuviska šešiolikta divizija.Macaiciai,kirkilai,januskos razmos ir rasos-nuo vokieciu pabeges komsomolas ir zydai krautuvininkai.O ant ju po NKVD stukaciu.Rinkiniai nieksai ten buvo surinkti.Miestas Tver-aisku ka reiskia.Pirmine zodzio reiksme teigiama,kazka gero sutverti.O cia bac atsirado tvarj-nieksas,padugne.Rusu akimis-plesikaujantys lietuviai geresnio vardo nenusipelne.Mane konkreciai domina karine terminija,todel bandau susigaudyti kaip senoveje vadinosi kovos budas isirikiavus i grandine,falanga.Manyciau tvora.

Lietuvių "tvora","tverti", "tvartas" ir rusų "твари", "творить" ir kt. yra tos pačios kilmės žodžiai - šaknis ir jos reikšmė paveldėta iš mūsų bendrų protėvių.

Aciu Zygeivi.Zodziu,Leitos reikia ieskoti.Noretusi Tamstos komentaro.Zodis TVORA.Brenda eiciu burys kazkur ties vinkingu kelio graiku pipiru plest.Priekyje kaimas.Jurgis su brangiausia kepuria rekia:"slunkiai,leciai tvora!".Isirikiuoja,eina mergu gaudyt.Rusai laksto ir bliauna:"Tvari idut".Logiska?Galima deti lygybes zenkala tarp Aleksandro phalanx,palangis ir lietuvisko termino tvora?

Kelios pastabos:

1. Lietuvos vardo kilmė šiuo metu yra neaiški.

2. Rekonstruojant seniausią Lietuvos vardą gauname pavadinimą Leita (iš jo, pakitus ei į ie, kilo Lieta ir vėliau Lietva bei Lietuva).

3. Ypač didelė tikimybė, kad žodis "leitis", "leičiai" yra tiesiogiai susijęs su Lietuvos-Leitos vardu.

4. Žodis "leita" yra kol kas neaiškios kilmės:

- neaišku ir iš kokios kalbos atėjo į lietuvių bei latvių kalbas,
- neaišku ir kokiais "keliais" bei kieno "perneštas" jis pateko į mūsų protėvių kalbą.

5. Vandenvardžių Leita - Litva - Litava - Lietuva gausa Centrinėje Europoje (Austrijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Vakarų Ukrainoje)leidžia iškelti hipotezę, kad žmonės (gentis, o gal greičiau karių grupė), save vadinę "leita", atėjo į šiaurę ir perdavė "leitos" pavadinimą kažkokioms baltų gentims, būtent iš šios teritorijos.

6. Ar ta pirminė gentis ar karių grupė "leita" buvo baltiškos kilmės (pvz. iš karo žygių Romos imperijoje grįžtančių karių grupė) neaišku. Galėjo, beje, būti ir tautiškai gana mišri grupė - dalinys.

7. Kalbiniai, archeologiniai ir net genetiniai, folkloriniai bei kiti tyrimai rodo, jog senovės lietuvių-latvių bendri protėviai (pagrindinė jų "masė") atėjo iš rytų - nuo tuometinio paribio su stepių klajokliais bei šiaurės rytinio paribio su finų gentimis.

8. Kokioje vietoje ir kuriuo momentu (ir iš kieno "rankų") šie būsimi mūsų ir latvių protėviai perėmė vardą "leita" - neaišku.

9. Dabartinės Lietuvos teritorijos rytinėje dalyje ir vakarinėje dabartinės Baltarusijos dalyje tuo metu dar gyveno vakarų baltų kalbomis kalbėjusios jotvingių (įskaitant dabartines Trakų apylinkes)ir sėlių (įskaitant dabartines Vilniaus ir Aukštadvario apylinkes) gentys.

10. Slaviškai kalbantys žmonės dabartinėje Vakarų Baltarusijoje pasirodė žymiai vėliau - matyt, tik apie 9 amžių, ir jie palaipsniui slinko į šiaurę bei į rytus - o į vakarus jų slinkimą sustabdė tuometinė Leitva, jau vadinta vardu Lietva ("Litva") (-ei- pakito į -ie-). Tai, beje,įrodo, kad Lietva tuo metu jau buvo tapusi pakankamai rimta karine jėga, pajėgusia atremti slavų genčių (o vėliau ir stambios valstybės - Kijevo Rusios) karinį spaudimą.