Lietuvių kalbos instituto direktorė Jolanta Zabarskaitė mano, kad susiduriant su globalizacijos iššūkiais labiausiai reikia saugoti ne pačią kalbą, o ja šnekančius žmones. Pasak kalbininkės, daugelis lietuvių klaidingai mano, jog troleibusus „vielabraukiais“ vadinti verčia kalbininkai.
Anot J. Zabarskaitės, terminiją formuoja savo sričių specialistai, o kalbininkai esą gali tik patarti.
Direktorė sako, kad lietuvių, kaip mažos tautos, kalba patiria realių egzistencinių įtampų ir svarbiausia, pasak jos, yra sudominti žmones idėja – toliau kalbėti lietuviškai. Pirkti prekes, rašyti žinutes telefonu arba sudaryti sandorius, anot filologės, bus galima ir nemokant lietuviškai.
J. Zabarskaitė sako mananti, jog didžiausią poveikį lietuvių kalbos išlikimui gali padaryti švietimas tačiau neatmeta ir valstybės siūlomų represinių veiksmų. Ji bent juokais pritarianti televizijos vadinimui „spoksadėže“, nes televizija šiandien esanti to verta.
Pasak pašnekovės, portalo „Balsas.lt“ siūlymas labiau naudoti lietuviškus keiksmus yra įdomus ir sveikintinas – ypač ekonominės krizės laikais. Filologė žurnalistams taip pat siūlė dažniau vartyti žodynus, ieškoti įvairesnių formų ir atsisakyti štampų.
Daugiau žiūrėkite video interviu
