jolanta zabarskaitė

Lietuvių kalbos instituto (LKI) vadovė Jolanta Zabarskaitė pažeidė įstatymus, nes priėmė sprendimus dėl kartu su bendraautoriais rengtos monografijos, konstatavo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Anot VTEK, J. Zabarskaitė taip pat supainiojo interesus pasirašydama sutartį su sūnaus darboviete, pažeidė reikalavimą tinkamai ir laiku deklaruoti interesus.

Beveik ketvirtadalis lietuvių gyvena ne Lietuvoje ir emigracijos procesas vis dar tęsiasi. Statistikos departamento duomenimis, pernai iš Lietuvos emigravo 53,9 tūkst. gyventojų, ir kas antras emigrantas – 20-29 metų amžiaus. Ar jie išsaugos lietuvišką tapatybę? Tokį klausimą pirmą kartą vyksiančioje atviroje diskusijoje užduos aktualiausias švietimo idėjas ir naujienas pristatanti paroda „Mokykla“. Atlikus lituanistinių mokyklų užsienyje tyrimą paaiškėjo, kad vaikų jose katastrofiškai mažėja.

Koks likimas laukia baltų tautų? Kodėl išliko tik lietuviai ir latviai. Ar sugebėsime atsilaikyti prieš globalizacijos vėjus? Į šiuos ir kitus baltiškai kultūrai ir pasaulėjautai aktualius klausimus bandė atsakyti įvairių sričių ekspertai sostinės Knygų mugės metu vykusioje diskusijoje, pavadinimu „Ar baltų laikas jau praeityje?“ Diskusiją moderavęs kultūros istorijos tyrinėtojas ir visuomenės veikėjas Darius Kuolys jos pradžioje sakė: „Šios dienos diskusijos tema – „Ar baltų laikas jau praeit...

Žmonės nebemoka taisyklingai reikšti minčių nei raštu, nei žodžiu, tvirtina lietuvių kalbos specialistai. „Manau, galima konstatuoti – Lietuvoje raštingumo lygis yra gerokai smuktelėjęs“, – sako Lietuvių kalbos instituto direktorė. Ji taip pat pastebi, kad dalis vaikų neberašo nosinių raidžių. Tokioms mintims antrina mokytoja iš Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos sakydama, kad turime informuotus naujos kartos beraščius.

Pirmadienį mirė profesorė, lietuvių literatūros tyrinėtoja, kritikė, eseistė Vanda Zaborskaitė. Kūčių dieną V. Zaborskaitei suėjo 89-eri. V. Zaborskaitė – tautiškumo ir patriotizmo šviesulys Lietuvių kalbos instituto direktorė Jolanta Zabarskaitė prisiminė, kad velionė buvusi tarsi šviesulys jaunuomenei, o jos mokslinis indėlis – neišmatuojamai didelis bei reikšmingas. „Jos moksliniai nuopelnai yra svarbūs vien tuo, kad sovietmečiu ji nepakluso jokiai ideologijai.

Lietuvių kalbos instituto direktorė Jolanta Zabarskaitė mano, kad susiduriant su globalizacijos iššūkiais labiausiai reikia saugoti ne pačią kalbą, o ja šnekančius žmones. Pasak kalbininkės, daugelis lietuvių klaidingai mano, jog troleibusus „vielabraukiais“ vadinti verčia kalbininkai. Anot J. Zabarskaitės, terminiją formuoja savo sričių specialistai, o kalbininkai esą gali tik patarti.

Lietuvos moksleiviai susirungs dėl greičiausiai SMS rašančio moksleivio titulo. Specialiose SMS lenktynėse „Rašyk SMS lietuviškai“ bus siekiama ne tik naujo SMS lietuvių kalba rašymo rekordo, bet ir paminėti Lietuvos vardo tūkstantmetį. Lietuvių kalbą vartoti šiuolaikinėse technologijose kviečia telekomunikacijų bendrovė „Tele2“ kartu su Lietuvių kalbos institutu, visuomeniniu projektu „Drąsinkime ateitį“ bei projektą palaikančia Švietimo ir mokslo ministerija.

Mokslo slėnius projektuojanti vykdomoji valdžia audžia mintį į bendrą katilą suversti penkias humanitarinių ir socialinių tyrimų įstaigas. Jų vadovams tokia pertvarka atrodo ne tik beprasmiška, bet ir pavojinga, rašo „Lietuvos žinios“. Vyriausybės rengiamas mokslinių tyrimų įstaigų pertvarkos planas pribloškė humanitarinių mokslų institutų vadovus.

Rūpinimasis lietuvių kalba vyksta ne visuomet reikiama kryptimi. Dienraščio „Lietuvos žinios“ 2008-07-23 numeryje (163) yra paskelbtas prof. habil. dr. Vytauto Vitkausko straipsnis „Dibisota dena būs“. Iš jo matyti, kad autorius rūpinasi lietuvių kalbos ateitimi. Tai, žinoma, pagirtina. Tačiau tasai rūpinimasis vyksta ne visuomet reikiama kryptimi. Į tai ir norima atkreipti dienraščio skaitytojų dėmesį, kad jie nebūtų klaidinami.