Prieš pat šventes socialdemokratai metė pigų jauką rinkėjams ir politikams – ar Seimas spės laiku apsispręsti dėl dar vienos nedarbo dienos?
Iš tiesų, Kūčios, Vėlinės ir rugsėjo pirmoji – vertos būti paskelbtos išeiginėmis, o gal net ir valstybinėmis šventėmis, nes Šventas Patrikas ir Šventas Valentinas su Helovynu, triukšmingai, bet sėkmingai integravosi į šiuolaikinį lietuviškąjį kalendorių.
Ir nesvarbūs, tuomet, argumentai apie prarandamas ir taip deficitinio biudžeto pajamas, nes tradiciškai nusistovėję darbo santykiai jau savaime lėmė, kad Kūčių dieną trumpiau dirba parduotuvės, anksčiau ištuštėja gatvės ir parke suminga troleibusai (sako, danguje Kalėdų naktį net lėktuvai akimirkai sustoja...).
Šeimininkėms, turbūt, niekada neužteks laiko nepriekaištingai padengti Kūčių stalą, ar prieš didžiąsias metų šventes apkuopti visas kertes. Kūčių dieną ligi vakaro dūzgia ir zuja paskubomis užbaigiami paskutiniai metų darbai, tad apie poilsį ant sofos priešais televizorių, apsikabinus butelį, ko gero, ne kiekvienas tegali pasvajoti.
Darbo kodekso pakeitimai, numatantys Kūčias paskelbti nedarbo diena, pastumdant kalendorių, ar nacionalizuojant kokią nors gegužės pirmąją, vadinami populistiškais ir nukreipiančiais dėmesį nuo esminių pertvarkų.
Ko gero, kur kas svarbiau būtų nuodugniau peržvelgti darbo teisę, kad ir siekiant, jog nereikėtų kaskart sudarinėti darbo sutartis, kai samdomas bernas kiemui nušluoti, ar sniegui nuo automobilio nubraukti.
Galbūt vertėtų daugiau nagrinėti darbo santykių liberalizavimą ir ieškoti efektyvesnių sprendimų, kurių reikalauja laikmetis.
Socdemų iniciatyva prieš pat Kalėdas mesti pigų jauką rinkėjui, virpina širdis ir pučia aistras: ar kas ginčysis, kad neverta saugoti ir puoselėti unikalią tautinę tradiciją bei suteikti tam platesnės erdvės? Nors nieko čia keista – kairieji niekada nepasižymėjo ypatingu tikėjimo išmanymu...
Paprotys prieš šventes rinkėjus palepinti dovanomis, be abejonės – sveikintinas dalykas! Nors dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, tačiau suprantama, kad toks sutapimas nulemtas ir ateinančių metų pradžioje numatytų rinkimų į savivaldybių tarybas.
Politikai puikiai suvokia, kad sprendimas Kūčių klausimu privalo būti priimtas dar iki šių metų švenčių, todėl ir čia stengiamasi išnaudoti net ir menkiausias galimybes kilstelėti savo reitingų uodegas.
Tarsi opozicijos įsprausti į kampą, konservatoriai kerta atgal, gviešdamiesi iš kairiųjų atimti Darbo dienos šventę, o tai tik prideda dar daugiau komiškumo šioms Darbo kodekso pataisoms.
Tikėtina, kad Seimo nariai svarstymuose pažers daugybę neginčijamų argumentų, pasitelks skambių citatų ir isteriškai reikalaus pakeitimus svarstyti skubos tvarką. Kaži, ar įtikinamai atrodytų, jei būtų nuspręsta apsiraminti ir klausimo svarstymą atidėti, o gal pakeitimų įsigaliojimą nukelti, tarkime į balandžio pirmąją...
Nežinia, ar dėl tokio ažiotažo Kūčios taps jaukesnėmis ir nuoširdesnėmis, tačiau, galbūt, daugiau prasmės laukimui suteiktų „Maisto banko“ savanorių pasakotas pavyzdys, kai, iš pažiūros, sunkiai besiverčiantys, stokojantiems aukoja pilnus krepšius produktų.
