Giedrius Krušnauskas

Antradienio vidurdienį, kepinant saulei ir varginant karščiui, dvi grupės jaunuolių, „apsiginklavę“ garsiakalbiais ir plakatais, Nepriklausomybės aikštėje diskutavo apie elektroninio balsavimo naudą ir pavojus. „Elektroninis balsavimas – pavojus demokratijai!“ – Protestuotojų rankose skelbė didžiulis plakatas. „Ar žinote, kad balsuodami internetu netenkate Konstitucijoje įtvirtintos teisės į slaptą balsavimą?“ – Balsavimo šalininkų per garsiakalbį klausė oponentai.

Tegul nesupyksta moterys, kai jų rankinukai palyginami su internetu. Neatsargiai po juos naršant, galima į ką nors ir įsidurti. Panašiai skamba žodis „išsidurti“, kuris nurodo į platų patirties ir nuotykių spektrą, dažniausiai susijusį su nesėkmėmis. Skausmingi „išsidūrimai“ Puikiai žinoma, kad tiek įsidurti, tiek „išsidurti“ galima lengvai, su trenksmu ir žiauriai – nelygu, kokiomis aplinkybėmis suveikė nematomos likimo jėgos.

„Sodros“ reforma nevyksta, dirbančiųjų mažėja, o verslas ir politikai laužo ietis dėl to, ar galima pragyventi iš 680 litų. Dalis piliečių tiesiog bėga iš šalies, užuot kentėję ar maištavę. Darbingų asmenų, turinčių išlaikyti nedirbančiuosius, mažėja. O šalyje tęsiasi ginčai, ar prie atlyginimo pridėti papildomi 100 litų mažiausias pajamas turintiems gyventojams nesugriaus biudžeto ir nenuskurdins verslo. Dar neaiškiau, ar didesnių pensijų galės tikėtis dabartiniai dirbantieji.

Tarptautinę be žinios dingusių vaikų dieną atkreiptas dėmesys į didėjančius pavojus nepilnamečiams elektroninėje erdvėje. Seime surengtas trijų dienų seminaras „Tyrimai ir baudžiamasis persekiojimas dėl vaikų seksualinės prievartos internete.

Žiūrovų balsai „Eurovizijos“ dainų konkurse leidžia spręsti ne vien apie muziką. Jei ne Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka ir jo pokštai apie politizuotą Europos pop dainų konkursą, ko gero, ryškesnio pasisakymo tuo klausimu ir nebūtų. Visu garsumu nuo Diuseldorfo (Vokietija) scenos išstaugę „I love Belarus“ (aš myliu Baltarusiją), šalies kaimynės artistai žiūrovų vertinimuose krito taip žemai, kad A. Lukašenkai neliko nieko kito, kaip piktintis, jog konkursas politizuotas.

Prasidėjęs vasaros atostogų sezonas į kurortus vilioja turtingus užsieniečius, tačiau dauguma lietuvių planuoja ilsėtis namuose. Sako, kai nėra apie ką kalbėtis, kalbama apie orą. Žiniasklaidoje panašiai: visada yra „grojančių“, amžinai „žaliuojančių“ temų, todėl ir vasaros sezono pradžia, atostogos, poilsis ir šilčiausias metų laikotarpis Lietuvoje prikausto daugiau žiniasklaidos bei skaitytojų dėmesį.

Dabar jau nebestebina įvairiausių epitetų ir palyginimų gausa, kai kalbame ne tik apie save, bet ir apie kaimynus. Turint omenyje, kad Lietuva yra palyginti nedidelė šalis, kur visi vieni kitus pažįsta, bent jau iš nuogirdų – tai tikrai, akivaizdu, jog tam pačiam žmogui ar reiškiniui pavadinti kartais pritrūkstama žodžių.

Muzikologas Darius Užkuraitis, radijo stoties Opus 3 vadovas, vertindamas šiųmetį Eurovizijos konkursą, atkreipia dėmesį, kad publikai įspūdį daro geros ir melodingos dainos. - Kodėl Lietuva vėl nelaimėjo Eurovizijos? - balsas.lt pasiteiravo D. Užkuraičio. - Nežinau, kodėl Lietuva vėl nelaimėjo Eurovizijos – iš esmės daina – gera, gal ne tokia gera, kaip tos, kurios nugalėjo. Manau, kad mes dešimtuko, ko gero, buvome verti.

Rytų kryptis Prieš 20 metų, kai tik kūrėsi Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“, pagrindinis jos siekis buvo įsitvirtinti Vakarų Europos rinkose. Nepriklausomybę atkūrusios šalies susisiekimo ir transporto žinybų atstovai, verslininkai sėdo prie stalo kurti savo interesams atstovaujančią struktūrą. 1991 metais spalio 4 dieną įkurta „Linava“ šiomis dienomis vienija per tūkstantį vežėjų kompanijų, kurios daugiausia dirba Rytų krypčių maršrutais.

Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Azijos ir Afrikos studijų centro vedėjas Egdūnas Račius mano, kad ieškomiausio teroristo Osamos bin Ladeno nužudymas sukels dar didesnę neapykantą JAV atžvilgiu. Pasak mokslininko, šiuo metu politiniame ir ideologiniame lygmenyje vykstantis Rytų ir Vakarų konfliktas, aiškinasi, kokia bus pasaulio tvarka ir kas diktuos sąlygas vidurio Rytuose ir Pietų Azijoje.

Koks skirtumas, kokios veislės padaras teršia ant galvos? Valstybinė lietuvių kalbos komisija išradingai teikia įvairius naujadarus, kūrybiškai ieško atitikmenų šiandienos reiškiniams, daiktams, procesams apibūdinti ir spindi išmone, siūlydama vartoti įmantresnius raidžių kratinius. Nuopelnai ar nuopuolis? Vieni kratiniai būna taiklesni, tačiau dauguma iškrinta iš konteksto. Filosofuojantieji nuo seno teigia, kad esmė nesikeičia, net kai jai pavadinti vartojami skirtingi žodžiai.

Kol valstybinės institucijos tikrina šūsnis skundų, nevyriausybinės organizacijos neišnaudoja visuomeninės kontrolės galimybių. Seimo kontrolieriaus įstaiga pernai gavo virš dviejų tūkstančių piliečių skundų, o Valstybės kontrolė atliko per šimtą valstybės įstaigų ir finansų panaudojimo auditų. Kontroliuojančių įstaigų darbo apimtys nemažėja ir išaiškinami vis nauji pažeidimai.

Užmarštin grimztančios politinės partijos ir jų lyderiai nepraranda vilties prisikelti, tačiau neįstengia pelnyti buvusio populiarumo. „Politinis lavonas“ Apie aukščiausiojo rango „politinius lavonus“ Lietuvoje vėl pradėta kalbėti, kai pirmosios Europoje prezidento apkaltos metais Rusijos verslininkas Jurijus Borisovas, negavęs žadėtos tuomečio prezidento Rolando Pakso paramos, pagrasino jį sunaikinti politiškai.

Rimta kliūtimi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vienybei tampa nesutarimai dėl politinių principų. Artėjant Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos suvažiavimui, kuriame bus renkama nauja organizacijos vadovybė, ryškėja takoskyra, gresianti esminėmis permainomis partijos struktūroje.

Čirškinti šonkauliukai, kepsniai iš nugarinės ar garuojantys vėdarai nuo seno puošia lietuviškos virtuvės stalą. Gal neverta skaičiuoti, kiek šeimų dar išgali kasdien nusipirkti nors puskilogramį šoninės. Kaip neverta siūlyti medžiotojų ir žemdirbių krašto gyventojams tapti vegetarais. Tikėtis, kad dauguma lietuvių greitai atsivers į islamą, irgi nėra prasmės. Tačiau mėsos valgytojų krašte ji jau tampa prabangos preke.

Kai kurie Lietuvos politikai dažnai kalba apie priešus ir taip gilina tautinę atskirtį. Vilniaus universiteto profesorė Eleonora Lassan knygoje „Lingvistika skelbia diagnozę“ (rusų kalba) analizuoja politikų pasisakymuose besikartojančias sąvokas ir ieško ženklų apie jų ketinimus. Lietuvoje kaip Rusijoje – Kaip iš politiko kalbos galima nustatyti jo tolesnius žingsnius? – „Balsas.lt savaitė“ pasiteiravo E. Lassan. – Lingvistika nevertina, ji konstatuoja faktus.

Nėra ir negali būti jokios viešos informacijos, kad kas nors kada nors būtų kėsinęsis į Turniškių gyvenvietės ponus ir jų gūžtas. Valdiškų inkilėlių apsauga nuolat stiprinama, jos sąmatos įslaptintos, o medžiai aplink valdiškus lizdelius kertami, kad už jų neužkliūtų sargybiniai.

Vilniaus universiteto profesorė Eleonora Lassan pagal kalbą apibūdina politiko portretą ir prognozuoja jo elgseną. Knygos „Lingvistika skelbia diagnozę“ autorė analizuoja politikų pasisakymuose besikartojančias sąvokas ir ieško ženklų apie veikėjų ketinimus. „Lingvistika nevertina, ji konstatuoja faktus. Pagrindiniai naudojami metodai pirmiausia nustatyto žodžius, kuriuos dažniausiai naudoja vienas ar kitas asmuo.

Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus nusikaltimu pavadino kraštovaizdžio niokojimą Turniškėse, kai, neva, saugumo sumetimais, šalia prezidentės rezidencijos kertami medžiai. Interviu portalui balsas.lt V. Adamkus tik apgailestavo, kad Lietuvoje taikomi dvigubi standartai ir nepaisoma priimtų aplinkosauginių įstatymų. - Kas jums kelia didžiausią susirūpinimą Turniškių istorijoje? - Balsas.lt paklausė V. Adamkaus.

Vyriausybė pasišovė sumažinti grynųjų pinigų kiekį apyvartoje ir valdiškose institucijose atsiskaitymams priimti tik pavedimus ar banko korteles. Iki gegužės pradžios įvairios institucijos, įskaitant finansų ministeriją ir bankus, turėtų vyriausybei pateikti pasiūlymus, kaip mažinti grynųjų pinigų cirkuliaciją. Premjeras Andrius Kubilius aiškina, kad šitaip siekiama skaidrumo atsiskaitymuose ir pažaboti šešėlinę ekonomiką.

Paaukojęs susikompromitavusį ūkio ministrą Dainių Kreivį, premjeras Andrius Kubilius ne tik išsilaikė poste, bet ir išsaugojo energetikos ministrą Arvydą Sekmoką bei aplinkos ministrą Gediminą Kazlauską. Krito rikis, bet žirgai žvengia toliau Senas politikos palyginimas su šachmatų partija tinka pastarųjų savaičių ministrų interpeliacijoms apibūdinti. Gambitu vadinamas toks ėjimas, kai dėl palankesnės pozicijos lentoje paaukojama stipresnė figūra.

Reitingų čempionė prezidentė Dalia Grybauskaitė gali jaustis esanti opozicijoje su visuomene, kuri nenori premjero vietoje matyti Andriaus Kubiliaus, o šalies vadovė vis tiek jį tempia už ausų. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis premjeras A. Kubilius žūtbūt stengiasi išsilaikyti, verbuoja pavienius Seimo narius iš opozicinių frakcijų. Jis turėtų melstis prezidentės D. Grybauskaitės portretui ar statulėlei.

Japonijos cunamis plauna ir taip skystus Lietuvos atominių ambicijų pamatus. Kartu jis gali pasitarnauti kaip figos lapelis, pridengiantis nesugebėjimą įgyvendinti didelius projektus. Lietuvos planas pasistatyti Visagine naują atominę elektrinę (AE) paskelbtas Nacionalinės energetikos strategijos ašimi. Specialiai užsakyta studija patvirtino, kad be tokios elektrinės Lietuva energetiškai negali būti saugi.

Pavasarinis atlydys paviršiun iškėlė ne tik per žiemą prisikaupusias šiukšles, šunų išmatas, bet ir pažėrė monetų, kitų pamestų daiktų. Ankstyvas rytas Vilniaus senamiestyje. Čia besidarbuojantys oranžinėmis liemenėmis vilkintys kiemsargiai, kastuvais stumdo pažliugusį sniegą, metaliniais strypais daužo kur nekur užsilikusią pajuodusio ledo plutą, šluotomis braukia grindinį. Sučeža popiergaliai, rieda gausiai primėtytos nuorūkos, o kartkartėmis suskamba ir koks nors gelžgaliukas.

Daugiau kaip milijonas Lietuvos gyventojų pasinaudojo elektroninio surašymo galimybe, tuo tarpu vengiančiųjų susirašyti laukia baudos. Brangios gyventojų surašymo sistemos darbo sutrikimais prasidėjo antrasis po Nepriklausomybės atkūrimo visuotinis gyventojų surašymas. Kritikai nedelsiant užsipuolė, kad per 30 milijonų litų, išleistų iš valstybės biudžeto – pernelyg didelė pinigų suma.

Ne kartą Japonijoje lankęsis ir ją įsimylėjęs, dabar Londone tebegyvenantis rašytojas ir žurnalistas Andrius Užkalnis gausiam skaitytojų būriui yra pažadėjęs atskirą knygą apie Tekančios saulės šalį. Dabartiniai įvykiai paskatino pasiteirauti jo išgyvenimų bei įžvalgų. A. Užkalnio kūryba ir asmeniniai išgyvenimai glaudžiai susiję su Japonija, todėl nėra abejonių, kad kraupus žemės drebėjimas, sprogimai Fukušimos atominėje elektrinėje ir žmonių tragedijos jautriai paliečia rašytoją.

„Vienas nacionalistas Lenkijoje pasisakė, kitas sureagavo Lietuvoje", - taip Seimo nario Gintaro Songailos kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą įvertino Klaipėdos universiteto docentas Vygantas Vareikis. Seimo Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys G. Songaila kreipėsi į teisėsaugą, prašydamas įvertinti, ar Lenkijos kresų organizacijos kėsinasi į Lietuvos teritorinį vientisumą.

Baltieji milteliai ir svaigūs kanapių dūmai nuolatos lydi lietuvių viduriniosios klasės kviestinius vakarėlius nuo Londono iki Vilniaus. Lietuvos jaunimas nelinkęs atvirai pasakoti, kiek suvartoja kvaišalų. O ir apskritai retai kada pripažįsta turį tokį įprotį. Uždraustų narkotikų vartotojai ne tik padeda nusikaltėliams žertis didelį pelną, bet ir prisiima netiesioginę atsakomybę už pralietą kraują, kuris žymi kiekvieną narkotikų kelionės etapą.

Kiekviena karta savaip įprasmina istorinę atmintį, tačiau vangiai naudojasi iškovota laisve ir demokratija – sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas (NSGK), istorikas Arvydas Anušauskas ir Mykolo Riomerio universiteto (MRU) docentas Gintaras Aleknonis. Kovo 11-sios 21-osios metinės vėl sukėlė diskusijų apie praeities vertybes, paskatino savų interpretavimų.

Kovo 11-osios proga Seime pristatyta tik iš pasaulinės premjeros Europos Komisijoje atkeliavusi meninė instaliacija „Tautiška giesmė“, vėliau kūrinys bus parodytas Ukrainos visuomenei, kūrėjų planuose – pademonstruoti instaliaciją ir kitose užsienio šalyse. Pasaulinė instaliacijos premjera Briuselyje pristatyta vasario 16-osios proga – pirmą kartą Europos Komisija savo pastatuose suteikė erdvę menininkams iš Lietuvos.

Minėdami Nepriklausomybės Akto paskelbimo 21-ąsias metines, padiskutuokime apie tai, kas esame, iš ko vieni kitus atpažįstame ir kaip drauge kuriame ateitį. „Balsas.lt Savaitės“ vaizdo konferencijos svečiai: Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, istorikas Arvydas Anušauskas, Vilniaus Pedagoginio Universiteto profesorius, etnologas Libertas Klimka ir poetas Julius Žėkas, kuris prisijungė vėlėliau, nes užtruko ligoninėje, dovanodamas kraujo.

Rinkimų į savivaldybių tarybas politiniai rezultatai nebus aiškūs tol, kol nepaaiškės, kas taps merais, vicemerais ir administracijų direktoriais. Dauguma pagrindinių šalies partijų sakė esančios patenkintos rinkimų rezultatais. Iš parlamentinių jėgų krachas ištiko tik Tautos prisikėlimo partiją, kuri taip ir nesugebėjo sukurti stipresnių organizacinių struktūrų. Jos atstovo Antano Nedzinsko sprendimas palinksminti tautą fiktyviomis vestuvėmis buvo ne koks.

Istorija mėgsta staigmenas – nesvarbu, ar manysime, kad laikas sukasi ratu, ar kyla spirale. Gausu pasikartojimų ir kuriozų. Kartais atrodo, kad žmonija nė velnio nepasimokė iš praeities. Abonentas – pasiekiamas! Lyg ir pildosi dalies vilniečių svajonė sostinės meru vėl matyti Artūrą Zuoką. Savivaldybių rinkimuose surinkti balsai kai kam sukėlė prisiminimų apie tuos laikus, kai Vilniuje kilo dangoraižiai ir gatvėmis riedėjo vagių pamėgti oranžiniai dviračiai.

Kažin, ar subjuręs oras nenugąsdins smalsuolių šiandien prasidėjusioje antrus metus didžiausioje Kaziuko mugėje Vilniuje... Nuo Seimo rūmų, per visą Gedimino prospektą prekeivių palapinės driekiasi gilyn į senamiestį – Pilies gatve iki pat Rotušės ir Maironio gatve link Tymo kvartalo Užupyje.

Vengrijos Užsienio reikalų viceministras Gergely Prőhle žada dėti pastangas stiprinant ekonomiką, sprendžiant energetikos politikos bei romų tautinės mažumos klausimus. Tuo tarpu Briuselyje netyla nepasitenkinimas Vengrijoje priimtu žiniasklaidos kontrolės įstatymu, kuriame apstu žodžio laisvės suvaržymų, o kritikai atvirai valdžią kaltina cenzūra.

Ne visiems politikams šmėžavimas įvairiuose televizijos projektuose atnešė sėkmę savivaldybių rinkimuose. Bene palankiausia sėkmė šypsojosi A. Zuoko koalicijos sąraše esančiam Žilvinui Šilgaliui, kuris, dar gerokai iki rinkimų, buvo linksniuojamas žiniasklaidos ir etikos sargų dėl dalyvavimo televiziniuose šokių projektuose, pasirodymo ekrane pusnuogiu, ar persirengusiu moterimi. Visagalė televizija Ž. Šilgalis (Balsas.lt nuotr.

Panika dėl cukraus primena sovietinio deficito laikus ir sklaido saldesnio gyvenimo iliuziją. Sumaišties aukomis, be abejonės, tapo pirmiausia tie, kurie neišsiverčia be šio kenksmingo sveikatai saldiklio: geria kavą ir likerį kavinėse bei restoranuose, paslapčia ir atvirai lepinasi pyragaičiais su kremu ar saldžiaisiais tortais.

Vilniaus m. savivaldybės administracijos atstovai patikino, kad šiemet rinkimų organizavimas vyko daug sklandžiau. Pasak valdininkų, savivaldybės pastate įrengta daug kabinų, todėl eilės neturėtų susidaryti. Valdininkų teigimu, didesnio rinkėjų aktyvumo galima tikėtis nebent apie 17 val. „Tuo metu baigus žmonės gali vykti balsuoti. Vis dėlto tikiuosi, kad dielių nesklandumų nekils“ – sakė administracijos atstovai.

Ar pažįstate įžūlesnį internautą, išleidusį tris bestseleriais tapusias knygas, kunkuliuojantį idėjomis ir kūrybiniais sumanymais, o kartu ir šiltai, globojančiai bei kartais pašiepiančiai savo knygų skaitytojus lepinantį išsišokėlį? Londone gyvenantis ir jau beveik metus į Lietuvą žadantis grįžti rašytojas bei žurnalistas Andrius Užkalnis vėl šlavė laurus Vilniaus knygų mugėje, viešais pasisakymais siutino „Talibanu“ vadinamus kalbos stagnatorius ir internete brėžė gaires prestižinei žiniaskl...

Dvyliktoji Vilniaus knygų mugė pateisino lūkesčius – kokybe nenusileido ankstesnėms. Iškilmingoje mugės atidarymo ceremonijoje garbūs svečiai ir aukšti valdžios pareigūnai pasidžiaugė, kad, nepaisant sunkmečio, mažesnės leidybos apimčių ir menkesnio finansavimo bibliotekoms, šiemet pavyko skirti daugiau lėšų svarbiausiam literatūros pasaulio metų renginiui, į kurį susibūrė gausus būrys autorių, leidėjų ir skaitytojų.

Krikščionių partijos sąrašo lyderis Mečys Laurinkus žada palankias sąlygas plėtotis visoms verslo šakoms, tiki, kad Vilnius pajėgus tapti regiono centru ir siūlo specialią jaunuomenės ugdymo bei narkomanijos prevencijos programą. - Jūs esate Krikščionių partijos sąrašo lyderis Savivaldybių rinkimuose. Kodėl žengiate į politiką, kodėl su krikščioniškomis vertybėmis? - „Balsas.lt Savaitė“ paklausė M. Laurinkaus.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba prieš pat rinkimus patvirtino beveik milijardą litų siekiantį šių metų sostinės biudžetą. Čia ne tik numatyta daugiausia lėšų skirti švietimui, bet ir įtvirtinta galimybė pasiskolinti iš bankų dar maždaug 200 milijonų litų. „Tas biudžetas suplanuotas deficitinis. 200 milijonų dar reikės ir tai – pagrindinė blogybė“, - portalui balsas.lt pabrėžė opozicinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos miesto taryboje vadovas Gediminas Rudžionis.

Visuomenėje ir žiniasklaidoje kilus susidomėjimui netikėtomis Seimo nario ir kandidato Savivaldybių tarybų rinkimuose Antano Nedzinsko vestuvėmis, aiškėja, kad parlamentaro gimtinėje jokia santuoka jo vardu neregistruota. Pastarųjų dienų publikacijos teigia, kad Tautos prisikėlimo partijos deleguotas Seimo narys A. Nedzinskas netikėtai susituokė Alytuje su devyneriais metais jaunesne studente Greta Bražinskaite.

Šią savaitę turime mažiausiai dvi progas išpažinti meilę. Pirmoji – vakarietiška ir vis dar laikoma mums primesta, amžinais meduoliais ir raudonomis širdimis nusėta Šventojo Valentino diena. Antroji – Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo šventė, spėjusi pasidengti užmaršties skraiste ir apaugti interpretacijomis. Vis dėlto reikėtų manyti, kad meilė yra amžina, o keičiasi tik jos objektai.

„Penkis šimtus metų lietuvių kalbai niekada nebuvo taip gerai, kaip yra šiandien“, - sako Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas, Lietuvių kalbos katedros docentas, dr. Antanas Smetona. Kalba, nepasinaudojusi Johano Gutenbergo išradimu – spausdinimo mašina – pasmerkta rimtam pavojui išnykti. Raštas suteikia kalbai išlikimą, galimybę ateities kartoms perteikti tautos sukauptą patirtį, papročius, tradicijas ir istoriją.

Reklamos ir viešųjų ryšių specialistai bei ekspertai atkreipia dėmesį, kad šiųmetė rinkiminė agitacija atrodo kūrybiškesnė ir aiškesnė, tačiau neišvengiama populistinių pažadų bei lozungų. Negalėdamos pasigirti gausiais biudžetais, politinės partijos ir pavieniai kandidatai, greičiausiai, visus išteklius reklamai mes prieš pat rinkimus.

Dalios Grybauskaitės reitingus smukdo neišsipildę rinkėjų lūkesčiai ir abejotina užsienio politika. Pirmą kartą nuo inauguracijos D. Grybauskaitės populiarumas sausį smuktelėjo šešiais procentiniais punktais. Visuomenės nuomonių ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikto tyrimo duomenimis, gruodį vis dar populiarumo viršūnėse esančią šalies vadovę, kaip geriausiai atstovaujančią gyventojų interesams, teigiamai įvertino 36,7 proc. apklaustųjų (sausį tokių buvo 42,7 proc.

Didesnis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) surinkimas neskatina savivaldybių pritraukti daugiau gyventojų, nes tuomet sumažėja joms skiriamos biudžeto dotacijos. Pagal dabar galiojančią tvarką, vienoje seniūnijoje gyvenamąją vietą deklaravusio, o kitoje verslą plėtojančio piliečio mokamas GPM keliauja į tą savivaldybę, kur jis yra registruotas. Atrodytų, kiekviena seniūnija turėtų būti suinteresuota didinti savo gyventojų skaičių ir taip surinkti daugiau mokesčių iš kitur uždirbamų pajamų.

Įsigalint kibernetinėms ir informacinėms kovos priemonėms, NATO parengtas Baltijos šalių gynybos „su lėktuvais“ planas reikalingesnis norintiems pasipuikuoti Lietuvos politikams. NATO priklausančių Baltijos šalių karinės gynybos planas, kurio taip demonstratyviai siekė prezidentė Dalia Grybauskaitė, apaugęs paslaptimis.