Toks smegenų pudravimas Lietuvoje jau tapęs menu. Jo kiekvieną dieną parlamentarai mokosi Seime vieni iš kitų, o patobulėję „šviečia“ likusią tautą – žmones iš gatvės. Ir tokių pudruotojų kasmet daugėja.
Kiekvienais metais Lietuvoje daugėja ir pensininkų. Žinoma, ne tokiu greičiu kaip Seimo narių galimybių neatitinkantys atlyginimai.
Pensininkų daugėja, pensijos mažėja. Tautai, o ne sau dirbančių parlamentarų mažėja, jų privilegijų sąrašas ilgėja. Viskas logiška, pas mus kitaip ir būti negali. Jei vieniems blogai, tai kodėl kiti dėl to turi kentėti? Sotus alkano neužjaučia. Sotus į alkaną stengiasi nežiūrėti.
Vien neva vykdomai parlamentinei veiklai seimūnai gauna dešimteriopai daugiau nei visą mėnesį už pusę tūkstančio litų pensiją turintys gyventi senoliai.
Vieni už mūsų visų pinigus nuomojasi prabangius automobilius, sportuoja sveikatingumo centruose, perka knygas apie seksą, skraido į užsienio kurortus (mat ten dažnai būna rinkėjų-rėmėjų). Kiti už per visą gyvenimą uždirbtus pinigus tuo metu perka manų maišelį ir vaikšto pėsti.
Priešingai nei dauguma dabartinių parlamentarų, tie žmonės dabar bijo pagalvoti apie savo rytojų. Jie ir dabar linkę tyliai kentėti ir kęsti tokias patyčias, kai tuo metu Seimo nariai jau viešai vienas į kitą spjaudo posėdžių salėje.
Remontuojama žodžiais
Gal kas suskaičiavo, kiek tūkstančių kartų per keliolika metų buvo diskutuota apie pensininkų valdiškų namų „Sodros“ problemas ir ateitį? Kiek kartų buvo pradėtos reformos ir jau kitą dieną pasibaigusios? Kai kada „Sodroje“ tepadaromas kosmetinis remontas. Ir tai tik žodžiais.
Jei apgalvota ir išdiskutuota socialinė pertvarka būtų padaryta tokiu greičiu kaip dar visai neseniai visoje Lietuvoje kilo nauji „Sodros“ pastatai, gal ir kitokius rezultatus dabar turėtume.
Dabar toks įspūdis, kad ir vyriausybei, ir parlamentarams nusičiurkšti ir ant pensininkų, ir ant jų „Sodros“. Netgi niekas nėra suskaičiavęs, ar pati „Sodra“ nėra išsipūtusi kaip varlė, ar tikrai reikalingos visos jos pirtelės ir kitos „poilsio patalpos“, prieinamos tik siauram ratui?
Štai jums, prašom
Garsiai pašūkaujama: „Reikia reformų, reikia keisti sistemą“. Vienas aiškina vienaip, kitas – kitaip. Tempiama į keturias šalis, todėl ir stovime vietoje. Ir ilgai stovėsime. Užklinijo.
Tik prieš naujus rinkimus pensininkams valdantieji vėl numes apčiulptą kauliuką kaip bobikams, pažadėdami pridėti kelis litus prie pensijos. Už Lietuvos pasiskolintus pinigus.
O po rinkimų jau niekas nė už vieną savo žodį nebeatsakys nei Seime, nei vyriausybėje. Tada ateina laikas, kai kiekvienas už save. Atsiprašom, bet nieko nežadėjom, o jei kas žadėjo, tai negirdėjom, bet žadėti tai tikrai negalėjo.
