Donatas Stravinskas

Kyšis Lietuvoje atidaro duris į beveik visas institucijas, jei tik jo dydis atitinka kaltę. Bent už dešimtadalį pavogtos sumos galite daug ką pasiekti. Juokas per ašaras: jei tave įtarė, kad su bendrininkais pavogei kelis tūkstančius litų, tokią bylą tirs mažiausiai trys prokurorai, o tyrimas bus baigtas bent per pusmetį. Jei pavogei kelis šimtus milijonų – tokią bylą tirs vienas nepatyręs prokuroras ir medžiaga teismui geriausiu atveju atsidurs prieš pat senaties terminą.

Politinio serialo režisierė, scenaristė ir pagrindinė aktorė Dalia Grybauskaitė pagaliau sugalvojo, kaip padidinti juostos įtampą. Kiek galima nuo kadencijos pradžios sėdėti beveik be darbo? Laikas atverti kortas. Kraujas kaista Lengvo turinio serialas, kuriame šalies vadovė perkerpa kokio nors objekto atidarymo juostelę, pašoka su kokios nors bendruomenės moterėlėmis ar kosmetiškai pataiso vieną kitą įstatymą, virsta veiksmo trileriu.

Neseniai vienas iš mano trijų sūnų – mažiausias, septynmetis, kartu žiūrint per televiziją žinias (stengiuosi, kad jie žiūrėtų bent tai, o ne žemo intelekto auditorijai skirtas pseudo laidas apie „karamelines“ ir kitokias žvaigždes) paklausė: „Tai kas laimėjo tuos rinkimus?“ Tave ir mane apvogs Nepagalvojęs, kad jis to žodžio nesupras, iškart atsakiau: „Opozicija.“ Jo atsakymas buvo: „Neteisingai. Laimėjo tie, kuriems tu vėl dirbsi, o mane ir tave apvogs.

Kelerius metus trypčiojusi vietoje prezidentė Dalia Grybauskaitė atsibudo. Vardan „demokratijos ir savo pačios gerovės“ ji ėmėsi protinti tautą. Esmė – žmonių nuomonė bet kuriuo klausimu privalo sutapti su jos. Apie rinkimus. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) praneša galutinius balsavimo rezultatus: 98 proc. rinkėjų balsavo už Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatus.

Rinkimai, Seimas, koalicijos, dešinieji, kairieji, energetika, korupcija, debatai, mokesčiai – šiuos žodžius jau slogu girdėti, nes šviesos tunelio gale nematyti. Prisipažinsiu – mėgstu paniurzgėti. Kai tik yra proga, niurzgu, kad tas blogai, anas taip pat blogai, tas – asilas, o anas – išvis psichikos ligonis. Tokių kaip aš turbūt yra nemažai. Visi mes – ne idealai. O ir būti idealiam, vadinasi, būti neįdomiam.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė ne taip seniai viešai pareiškė dieną naktį nesugebanti užmigti, nes nesupranta, kodėl lietuviai bėga iš tėvynės, kodėl emigruoja į kitas šalis? Kasryt dėkoja atsikėlę Rožiniai akiniai, pro kuriuos parlamento vadovė mato Lietuvą, regis, temdo ir protą. Mat I. Degutienei neaišku, kodėl dėl duonos kąsnio žmonės priversti palikti namus. Sočiam juk reikia būti vien patriotizmu ir meile valdžiai, todėl ir gyventi reikia tik Lietuvoje.

Fantastika, kad mūsų olimpiečiai negrįš be medalio. Pagarba jiems. Bėda tik tai, kad tų medalių galėjo būti daugiau, jei šalies rinktinė būtų buvusi sudaryta iš kitų sportininkų. Tarkime, iš kai kurių mūsų Seimo narių. Susikovė ir nepralaimėjo Parlamentaras Petras Gražulis olimpiadoje puikiai galėtų atstovauti Lietuvai kad ir bokso ar imtynių varžybose. Kad išmano šias kovines sporto šakas, jis puikiai įrodė per gėjų paradą sostinėje, kai galinėjosi su policijos pareigūnais.

Lietuviškai tai būtų „beždžionės verslas“, tačiau tie, kas žino šį posakį, supras apie ką kalbama. Esmė – kaip paprastai ir greitai uždirbti didelius pinigus iš kitų neveiklumo. Vienas toks projektas gali atnešti didžiulį pelną, kurį galima investuoti į kitus panašius. Ypač valstybės užsakymus statybų sektoriuje. Lietuvoje stabdžių nėra Mūsų šalyje būtina sąlyga yra žinoti, kiek, kada ir ką patepti.

Bet kuriam Seimo nariui per naktį pakeisti savo politines pažiūras yra lengviau nei eiliniam rinkėjui įtaisyti savo atžalą į vaikų darželį. Pamiršti savo nuostatas ypač naudinga, jei už tai dar pasiūlo pinigų ar pelningą postą. Supuvusi demokratija „Įsakinėti sau yra didžiausia valdžia“, – taip kadaise yra pasakęs Markas Tulijus Ciceronas, senovės Romos politikos veikėjas, oratorius, filosofas ir rašytojas. Mūsų seimūnams tai negalioja.

Mūsų teisėsauga – stipriausia, doriausia, drąsiausia pasaulyje ir niekada nenusižengianti įstatymui. O jei jai vadovauja sijonuoti antstoliai, tikslas bus pasiektas bet kokiomis priemonėmis. Ar iškris šešetukas? Juokas pro ašaras – šalies policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą dėl pareigūnų veiksmų vykdant teismo sprendimą perduoti Drąsiaus Kedžio dukterį jos motinai Laimutei Stankūnaitei.

Nenuslogstanti įtampa Garliavoje: klausimų – daug, atsakymo – nė vieno. Beveik visa teisėsaugos sistema (policija, prokuratūra, teismai) savo ar ne savo noru įvelta į karą dėl mergaitės. Tyrimas po tyrimo, o rezultatas – kaip visada. Bet kokiu atveju laimingos pabaigos, regis, nesulauks niekas. Vienam – ikiteisminis tyrimas, kitam – bauda, trečiam – grasinamas laiškas.

Su Europos Sąjunga (ES) bendraujame „įvairiapusiškai naudingai“. Padėtis primena baudžiauninko ir pono santykius. Dauguma Lietuvos gyventojų prieštaravo dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo, tačiau Europos reikalavimu tai buvo padaryta. Vietinių aborigenų nuomonė įtakos turi mažiausiai. Pinigai išleisti, naudos – jokios Nepaisant to, Europa gerokai sumažino finansinę pagalbą uždarant atominę elektrinę. Sukitės, kaip norite.

Lietuvoje bene kas mėnesį paskelbiama apie pradėtą dar vieną skandalingą ikiteisminį tyrimą. Tik dažniausiai šios bylos tyliai miršta prokuratūrose ar teismuose. Lietuviai yra talentinga tauta. Jie vagia iš visų sričių: valdiškų įmonių, statybų, energetikos sektoriaus, privatizuojant didžiules įmones, sudarant monopolines sąlygas ir net tiesiai iš Seimo kasos. Ir tai daroma drąsiai, vos ne atvirai.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė įvaldė šalies prezidentės Dalios Grybauskaitės taktiką: kalbėti žmonėms tai, ką jie nori girdėti. To visiškai užtenka populiarumui išlaikyti. Neseniai viena Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vedlių I. Degutienė tautai pabėrė porą perliukų. Pirmasis – po savo partijos ir prezidentės mūšio dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadų atleidimo ji pareiškė siūlanti pirmalaikius Seimo rinkimus. Pasak I. Degutienės, jie galėtų būti surengti liepą.

Ko negalima mums, tas galima jiems. Už ką baudžia mus, už tuos pačius pažeidimus jiems atleidžiama ir atsiprašoma. Čia Lietuva, čia pinigais lyja. Viską valdo litas. Neseniai per vieną televizijos žinių laidą buvo parodyta, kaip Neringoje pradėtas griauti paprasto žmogelio nelegalus priestatas. Prisižiūrėjęs, kaip šalies turtuoliai šioje unikalioje vietoje vieną po kito statosi pastatus, pabandė ir jis. Ir gavo per nagus. Nugriovė žmogaus pastatėlį ir dar liepė susimokėti už darbus.

Vystyklus ir politikus reikia keisti kuo dažniau. Taip kažkada yra pasakiusi praėjusio amžiaus garsiausia detektyvų meistrė britė Agatha Christie. Jokio skirtumo Lietuviai stengiasi gyventi panašiai. Vystyklus atžaloms keičia dažnai, kaip ir per kiekvienus rinkimus politikus. Tendencija aiški – per vienus rinkimus laimi kairė pusė, per kitus – dešinė. Likusius balsus pasidalija politikos klounai. Ir seni, ir bandantys išgarsėti.

Banko „Snoras“ griūtis eilinį kartą parodė mūsų aukščiausiųjų valdžios asmenų ir jų aplinkos puikų mokėjimą vizginti uodegą. Kad ir iššiepus iltis. Teisybės sakyti nesinori? Socialdemokratų išplatinta informacija, kad bankrutuojant „Snorui“ galėjo būti atliktos neteisėtos pinigų pervedimo operacijos, o su tai, kaip įtariama, susijęs Seimo pirmininkės Irenos Degutienės sūnus Gediminas Degutis, gerokai užkaitino kraują tiek jo gimdytojai, tiek premjerui Andriui Kubiliui.

Kuo mažiau turi pinigų, tuo daugiau gali išleisti. Tokios taisyklės laikosi Lietuvos valdžia. Paskaičiuota, kad ministerijos ir kitos valdiškos institucijos šiemet per devynis mėnesius reprezentacijai išleido 2,4 mln. litų daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. 2010-aisiais iki spalio šiam tikslui „pravalgyti“ 6,6 mln., o šiemet – jau 9 mln. litų. Nebespėjanti skolintis milijardų valdžia, aiškindama apie taupumą, dar nuodija mūsų smegenis.

Iki šiol Lietuvoje mažai kam žinomas „Snoro“ bankui paskirtas administratorius Simonas Freakley per dieną tapo bene garsiausiu žmogumi. Pavydėkime jam. Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė moka stebinti. Pagarba visai mūsų valdžiai. Per vieną naktį ji sugeba nubraukti dalį pašalpų, pensijų ir kitų išmokų daugiau nei pusei Lietuvos gyventojų. Per kitą naktį švaria sąžine „Snoro“ administratoriui S. Freakley skiria maždaug pusės milijono litų mėnesinę algą.

Mįslė be atsakymo: premjeras Andrius Kubilius su savo kompanija mums vos ne kasdien pudrina smegenis, kad gyvenimas gerėja (suprask maždaug taip – žmonės, pasiruoškite atlaikyti ekonomikos šuolį), tačiau per metus socialiai remtinų Lietuvos gyventojų padaugėjo apie 50 proc. Ir tai ne išvedžiojimai, o realybė. Noriu, sakau taip, noriu – anaip Ypač daug skurstančiųjų padaugėjo prieš šildymo sezoną.

Apie darbą Seime mainais į malonumus lovoje studente apsimetusiai žurnalistei užuominas mėtęs parlamentaras Saulius Stoma lyg niekur nieko vaidina auką. Kaip pavadinti vyrą, nesugebantį pripažinti savo klaidų? Jei po šios juokingai skandalingos istorijos S. Stoma kaip tikras vyras būtų prisipažinęs peržengęs bent jau moralines ribas, rinkėjų akyse jis gal būtų labiau pakilęs, nei ėmęsis neigimo taktikos. Na, suklydo, kažkas užspaudė smegenis.

Kas vyksta Lietuvoje, jei mūsų vaikai darosi vis žiauresni ir viskuo nusivylę? Šis procesas taip staigiai auga, kad galbūt greitai jų nusikaltimai ir savižudybės nieko nebestebins. Šiauliuose dvi paauglės pagrasino jaunesnei moksleivei subjauroti veidą ir pakasti po žeme, mat ši nesutiko joms nupirkti cigarečių. Tame pačiame mieste dvi nepilnametės merginos ir vaikinas įtariami prisidėję prie žiauraus draugės nužudymo ir jos palaikų išniekinimo.

Lietuvos premjeras Andrius Kubilius vėl šokdina tautą. Kuri dar valstybė turi tokį Vyriausybės vadovą, sugebantį tik savo pasirodymu sukelti ant kojų tūkstančius šalies gyventojų? Nusivylusių ir pasipiktinusių juo. Žiopčiojo kaip varlė Lietuva tokį premjerą turi. Per neseniai įvykusį Kauno arenos atidarymą A. Kubilius pagaliau nusprendė pasakyti kelis sveikinimo žodžius susirinkusiems 15 tūkst. žiūrovų.

Seimas mano, kad dirbantieji ateityje turėtų išeiti į pensiją 65 metų. Žinant, kad Lietuvoje vyrų vidutinis gyvenimo amžius yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje (ES) ir siekia 66 metus, lieka tik padėkoti parlamentarams už suteiktą galimybę būsimiems senoliams pasidžiaugti metelius užtarnautu poilsiu. Visą gyvenimą dirbusiam ir mokėjusiam mokesčius Lietuvos piliečiui valstybė atsidėkoja „puikia“ dovana.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė stengiasi pasivyti Seimą. Akivaizdu, kad ji daro viską, jog jos reitingai kuo labiau kristų ir susilygintų su parlamento. Tik kad ir kaip ji stengtųsi, niekaip šalies vadovei nepavyksta. Prabangios Lukiškės Neseniai Seimas vėl metė šlapią skudurą tautai į veidą. Parlamentarai nesugebėjo atimti neliečiamybę naujai iškeptam kolegai Evaldui Lementauskui. Šis veikėjas yra kaltinamas dėl politinių tikslų bandęs papirkti vieną sostinės tarybos narį.

Kuo toliau nuo tautos, tuo geriau. Ir nesvarbu, kiek tai kainuotų. Nesvarbu ir kokiomis priemonėmis tai bus padaryta. Tokios pozicijos laikosi šalies premjeras Andrius Kubilius ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pirmasis (tas, kuris nuolat kalba apie taupymą) nesipriešina, kad valdžios oazės Turniškių saugumo priemonėms pagerinti badmečiu būtų skirti milijonai litų. Antroji (ta, kuri ne kartą kartojo, kad valdžia dirba sau, bet ne žmonėms) taip pat tyli.

Kas pasakė, kad Lietuvoje blogai gyventi? Tai priklauso nuo to, kokią Lietuvą kiekvienas turime savyje. Nueini į prekybos centrą, o ten, pasirodo, eilinį kartą prekybininkai pakėlė maisto prekių antkainius. Bet kaip gera už tai prie kasos, kai sumokėjus 100 litų į vadinamąją nuolaidų kortelę perveda litą. Šypsena iki ausų – sutaupiau net litą. Apsimokėjo. Ačiū. Ateisiu ir rytoj vėl su 100 litų. Džiaugsmas ima ir atvažiavus į degalinę.

Su ne vienos įmonės bankrotu susijęs ūkio ministras Dainius Kreivys – geriausias pavyzdys Lietuvos verslininkams, kaip reikia daryti verslą ir kartu kopti į politikos aukštumas. Nežinia, kodėl jis iki šiol dar neparašė vadovėlio, kaip galima išvengti mokesčių nemokėjimo ir kaip kurpti netikrus bankrotus. Ministras, regis, tai puikiai išmano. Vis dėlto knygą rašyti dar kuklinasi, nors ji Lietuvoje būtų viena skaitomiausių.

Valdžia bijo savo rinkėjų, todėl tik dar labiau didina įtampą, neleisdama jiems išsisakyti, protestuoti ir taip pažeisdama žmonių konstitucines teises. Neseniai Vilniui vadovavo toks Vilius, tarp vilniečių pramintas įžūlia ir rujojančia hiena. Dabar sostinės vairą laiko toks Raimundas. Iš tos pačios rinkėjų pasitikėjimą praradusios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos.

Kodėl nebežiūriu lietuviškų televizijos kanalų? O kodėl jie metų metus taip bukina tautą? Turbūt pusę Lietuvos (norisi tikėtis, kad gerokai mažiau) jau keleri metai įtraukta į tebesitęsiančius šokių, dainų ir kitokius šou. Dažniausiai per skirtingus kanalus jie rodomi tą pačią dieną ir tuo pat metu, todėl pasirinkimo, ką žiūrėti, praktiškai nulis. Dar gerai, kad tais keliais kanalais televizija neapsiriboja ir galima rinktis kitų šalių. Lietuviška televizija eina lengviausiu keliu.

Pasirodo, premjeras Andrius Kubilius su Vyriausybės kompanija – labai azartiški žmonės. Nusipirkę loterijos bilietų už 5 milijonus litų, jie tikisi laimėti milijardą. Neseniai vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis pareiškė, kad sėkmingai kovojantys su kontrabanda pareigūnai bus skatinami. Tam kitų metų biudžete skirti 5 milijonai litų. A. Kubilius – neprieštarauja. Visuomenei tik nutylėta, iš ko milijonai bus atimti.

Lietuvoje per daug laisvės, todėl mūsų išlaikomi klerkai negali susitvarkyti net su šiukšlėmis. Iššluoti šalies šiukšles – ne jų jėgoms. Klerkai per visokias bendroves sugeba tik imti pinigus iš mūsų visų už jų išvežimą. Ir dar liepia padėkoti, kad tai daro: „Nusilenkite.“ Gediminas Išdidusis Europos Sąjunga (ES) Lietuvai skiria šimtus milijonų litų atliekoms tvarkyti. Sąvartynų ministro Gedimino Kazlausko tai neveikia, todėl jis tų pinigų nenori imti. Išdidus.

Per 20 metų politikai taip ir nesugebėjo reformuoti „Sodros“ sistemos, kad ši dirbtų efektingai. Gal pakaks rinkti į valdžią kvailius? Kiek galima tyčiotis iš tautos? Nei daug, nei mažai – maždaug 750 litų vidutiniškai gauna Lietuvos pensininkas. Per dieną – maždaug 25 litai. Atmetus išlaidas, skirtas šildymui, dovanoms anūkams, vaistams, lieka keli litai. Ir sotu, ir šilta, ir gera. Jei pasiknisi konteineriuose – gyvensi sočiau.

Lietuva – pati demokratiškiausia pasaulyje šalis. Tokios laisvės gali pavydėti visos kitos valstybės. Visi demokratiškai renkame prezidentą, kuris pažeria krūvą pažadų, kaip po metų kitų gyvensime lyg rojuje, kaip pasivysime ir aplenksime kaimynus, kaip pažabosime korupciją ir panašiai. Demokratiškai tikime ir išrenkame, tarkim, Dalią Grybauskaitę. Ji, žinoma, pažadus pamiršta ir skėsčiodama rankomis bando tikinti, kokia puiki padėtis mūsų šalyje.

Pagarba Islandijai už tai, kad pirmoji pripažino Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą, ir už tai, kad moka atsirinkti pelus nuo grūdų, o kaltas – turi atsakyti. Lietuvoje – viskas atvirkščiai. Neseniai Islandijos parlamentas nubalsavo už, kad buvusiam Islandijos ministrui pirmininkui Geirui Haardei, vadovavusiam valstybei per šalies bankų sistemos žlugimą 2008-aisiais nulėmusius įvykusius, būtų pateikti kaltinimai dėl aplaidumo.

Įvairaus plauko mūsų valdininkai ir pareigūnai nesugeba prisikviesti užsienio turistų ir išvilioti iš jų pinigų, o juk tai taip nesunku. Yra ir įdomesnių maršrutų Ką užsienietis gali pamatyti Lietuvoje? Trakų pilį, Palangą, Neringą? Banalu, neįdomu, senamadiška. Žvelkime naujoviškai, kuo išsiskiriame iš kitų šalių ir kuo galime nustebinti turistus. O galimybių juk tiek daug.

Valdžia teatrališkai braukia ašaras, aimanuodama, kad kontrabandininkai jai jau viešai ir gana skaudžiai spardo sėdynę. Paaukojo vieną vilkiką Aiškinama, kad nelegaliai į Lietuvą patenkančių prekių, ypač cigarečių, mastas jau peržengė visas ribas ir kelia pavojų šalies ekonomikai. Manoma, kad kasmet dėl kontrabandininkų veiklos į biudžetą nepatenka beveik 2 mlrd. litų. Ir vėl daugiausia dėl tų pačių nelegalių rūkalų vežėjų.

Tyrimai rodo, kad Valstybės saugumo departamentu (VSD) pasitiki vos 30 proc. Lietuvos gyventojų. 47 proc. jį siunčia velniop kaip nevertą pasitikėjimo organizaciją, likusieji neturi nuomonės. Šimtus milijonų litų kasmet suryjantis departamentas didžiosios dalies tautos akimis – „šaraškino kontora“. Ir tokia nuomonė turi pagrindą. Uždaviniai – vieni, tikslai − kiti Žinoma, VSD – ne ta organizacija, apie kurios kiekvieną žingsnį turėtų žinoti kiekvienas. Tačiau.

Vilniaus meras Vilius Navickas pagrasino mus, „Balsas.lt savaitė“, paduosiąs į teismą ir dabar dėl to tariasi atseit su teisininkais. V. Navickui, matote, nepatiko, kad savaitraštyje pasirodė karikatūra, kai panašus į jį asmuo reiškia savo dėkingumą premjerui panašiam į Andrių Kubilių, kad šis neuždraudė leisti sostinės gatvėmis marširuoti ir savo idėjas skleisti seksualinėms mažumoms. Šį plakatą, kurį spausdinome, rinkėjai laikė Vilniaus centre – viešoje vietoje.

Norint valdyti miestą, nereikia būti jo meru. Norint uždirbti milijonus litų, būtina investuoti į politikus ir merus. Gaila, bet tai Lietuvoje pati geriausia investicija, tik reikia žinoti – kiek ir kam. O toliau jau kaip visada – kaip šauksi, taip atsilieps. Fantastinis žmogus Spaudžiu dešinę „rubikonininkui“ Andriui Janukoniui. Talentas. Privalome didžiuotis juo. Taip sakant, ačiū, kad esate.

Regis, dar nė vienoje buvusioje Vyriausybėje nebuvo tiek arogantiškų, nekompetentingų ir tautą niekinančių narių, kaip dabar su premjeru Andriu Kubiliumi priešakyje. Dar niekad neturėjome ir tokio šalies vadovo kaip prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri viešai siųstų bučinius ministrų kabinetui ir jo vadui.  Simpatijos. Už ką? Tyrimai rodo, kad tauta jau seniai nusisuko nuo A. Kubiliaus ir jo kompanijos Vyriausybėje.

Prieš rinkimus nebuvo nė vienos partijos, kuri nežadėjo senesnės kartos rinkėjams pakelti pensijų. Pasipudravę smegenis visi aiškino, kad resursai tam padaryti mėtomi po kiekvienu kampu, tik buvusi valdžia nemoka ar nenori atsimerkti, todėl nieko ir nedaranti. Pudra drebiama iš visur Toks smegenų pudravimas Lietuvoje jau tapęs menu. Jo kiekvieną dieną parlamentarai mokosi Seime vieni iš kitų, o patobulėję „šviečia“ likusią tautą – žmones iš gatvės. Ir tokių pudruotojų kasmet daugėja.

Prakeiktas tas mūsų Vilnius. Nesiseka jo gyventojams su merais. Vienas jo vadovas Artūras sostinę norėjo pervadinti Rubikon City. Kitas meras Juozas, kaip kalbama, miestą valdė tik pagal tokio Rolando nurodinėjimus. Lavina rusų kalbą Pirmieji du broliai buvo nei šiokie, nei tokie, o trečias, dabartinis meras, kaip sakoma.

Žavus buvusio sveikatos apsaugos viceministro Artūro Skiko viliotinis taip sugraudino prokurorus ir teismą, kad šie, galima sakyti, atsiprašė už kyšį teisiamo valdininko ir paleido jį į laisvę. Pamenate legendinį kūrinį „12 kėdžių“ ir situaciją, kai Kisa Vorobjaninovas, atkišęs kepurę, praeivių prašė: „Ponai, paaukokite, nevalgiau šešias dienas.“ Pasirodo, ir mes turėjome tokį Kisą Sveikatos apsaugos ministerijoje.

Šeiminis eksperimentas. Vakarieniaudamas namie su šeima ir žiūrėdamas per televiziją žinias, kur vis buvo minima krizė, apsimečiau kvaileliu ir vaikų paklausiau: „Kas gali man paaiškinti, kas yra ta krizė?“  Buvo įdomu sužinoti, kaip jie ją supranta. Vaikų lūpomis Pirmasis prabilo vyresnėlis – dešimties metų šeimos vyras. Prieš tai atidžiai pažiūrėjęs į mane, ar nejuokauju. „Na, nesupranta… Krizė būna tada, kai tu manęs prašai paskolinti 20 litų, o aš tikrai nenoriu.

Senovės graikų teisingumo deivė Temidė iš tikrųjų yra išdurtomis akimis ir už nugaros surištomis rankomis. Nugalėta ir parsidavusi. Tokią jos statulą būtų galima statyti prie kai kurių Lietuvos teismų. Pirmoji byla Neseniai Vilniaus apygardos teismo teisėja Teresėlė Kazlauskienė paskelbė nuosprendį garsiausio šalies cigarečių kontrabandininko Viliaus Karaliaus byloje. Kontrabandos baronas atsipirko mažesne bausme, nei skiriama už vištos vagystę.

Vilniečių pasitikėjimo nė už centą neturintis sostinės meras Vilius Navickas toliau demonstruoja, kad visi turi tarnauti tik jam ir jo kompanijai. Kaip baudžiavos laikais. Prisiminkime: V. Navickas tapo Vilniaus meru per perversmą, iš šio posto išgrūdęs Juozą Imbrasą. Kaip žinoma, tokie perversmai Lietuvoje vyksta tik už pinigus. Už labai didelius pinigus. Tai verslas. Investuoji į sukilimą vieną sumą, per valdymą pasiimi bent jau dešimteriopai. O jei save gerbi – ir šimteriopai.

500 tūkstančių. Paskaičiuota, kad tiek Lietuvos gyventojų gyvena skursdami ir neišsilaikytų, jei jų negelbėtų visokie maisto bankai ir kitos labdaringos organizacijos. Ir tokia situacija ne Afrikoje, o Europos Sąjungos šalyje. Manoma, kad Baltijos kelyje prieš 20 metų dalyvavo apie milijonas lietuvių. Dabar kas antras jų bijo pagalvoti, kaip išgyvens rytojų. Jie tik mintyse keikia valdžią, o iš tiesų yra nusižeminę ir nulenkę galvas.

Seimūnę Asta Baukutę puikiai tiktų paskelbti parlamento simboliu. Tai, ką ji iki šiol niekieno netrukdoma išdarinėjo  ir išdarinėja, puikiai atitinka praktiškai visų seimūnų įvaizdį . Vogti niekada ne per vėlu. Imk pinigus, kol jaunas. Kuo ilgiau dirbi parlamentaru, tuo daugiau turi pasiimti. Perfrazuojant lietuvių patarles, tokiomis taisyklėmis vadovaujasi mūsų išrinktieji. Mūsų elitas. Mūsų gražiausias tautos žiedas. Mūsų sąžiningiausi. Garbė Jums.