Kiek daugiau nei prieš savaitę prisiekęs finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad gynybos finansavimas yra didžiausias iššūkis rengiant 2026 metų valstybės biudžeto projektą.
Ministro teigimu, gynybai kitąmet bus skirta ne mažiau kaip 5 proc. bendrojo vidaus produkto, arba apie 4,5 mlrd. eurų.
„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mąsto, kad planas kitais metais gynybos finansavimą didinti iki 5,2 proc. BVP yra būtinas dėl mūsų pačių saugumo.
„Planas yra teisingas ir logiškas. Ir tai iš esmės yra būtinybė. Manau, kad tai svarbu tiesiogiai mūsų gynybai ir saugumui. Matome, kokia yra situacija. Antras aspektas – gynybos finansavimas atsiperka ir gali atsipirkti per kapitalo atėjimą į Lietuvą.
Jeigu dabar neinvestuotume į gynybą, parodytume užsienio verslams ir potencialiems investuotojams, kad šiam klausimui skiriame per mažai dėmesio, nors jis reikalauja ypatingo dėmesio“, – savo nuomone pasidalijo jis.
Pasiekti 5,2 proc. BVP gynybai yra įmanoma
Ekonomistas mano, kad 5,2 proc. BVP gynybos finansavimo tikslo pasiekimas yra įmanomas, tačiau tam reikėtų papildomų lėšų ir tam tikro balansavimo tarp mokesčių didinimo bei skolinimosi.
„Sakyčiau, kad pasiekti 5-ių proc. BVP tikslą yra įmanoma, bet tai reikalaus nemažai papildomų lėšų. Visų pirma, šios išlaidos skaičiuojamos nuo nominalaus BVP, todėl prie maždaug 3 proc. ekonomikos augimo dar reikia pridėti infliaciją.
Vadinasi, 5 proc. nuo šių metų BVP ir 5 proc. nuo kitų metų BVP reikšmingai skiriasi. Tą skirtumą turėsime kompensuoti, ir, mano nuomone, labai svarbu išlaikyti teisingą balansą tarp mokesčių didinimo ir skolinimosi“, – akcentavo pašnekovas.
A. Izgorodinas pastebi, kad Vyriausybė turi rasti pusiausvyrą tarp didesnio gynybos finansavimo ir ekonominio stabilumo, nes tik mokesčių didinimas ar tik per didelis skolinimasis gali turėti neigiamų pasekmių šalies ekonomikai.
„Labai svarbu, kokia bus Vyriausybės pozicija, nes, kaip minėjau, reikia išlaikyti teisingą balansą siekiant didesnio gynybos finansavimo. Didinti mokesčius – reiškia stabdyti ekonomikos augimą.
Bet skolintis visą reikalingą sumą taip pat būtų skausminga, nes tai dar labiau priartintų mūsų skolos santykį prie 60 proc. nuo BVP. Tada būtume ties riba“, – atkreipė dėmesį „Citadele“ banko ekonomistas.
Reikėtų skolintis, norint padidinti gynybos finansavimą
Vis dėlto, A. Izgorodino asmenine nuomone, reikėtų skolintis, nes Europos Sąjungoje yra nemažai valstybių, ypatingai Pietų Europoje, kurių skola viršija 60 proc. nuo BVP, ir jos vis dar turi gerą priėjimą prie kapitalo.
Jo teigimu, reikia rasti pusiausvyrą tarp mokesčių didinimo ir skolinimosi, kad užtikrintas finansavimas nepristabdytų investicijų ir tokiu būdų nepakenktų Lietuvos ekonomikos augimui.
„Labai svarbu užtikrinti finansavimą tokiu būdu, kad jis neribotų Lietuvos ekonomikos augimo. Tai itin svarbu, nes iš vienos pusės didesni mokesčiai padėtų surinkti daugiau biudžeto pajamų, bet kartu jie atbaido kapitalo atėjimą ir plėtrą Lietuvoje.
Šis klausimas labai svarbus dabar ir taps dar svarbesnis ateityje, nes akivaizdu, kad mūsų skolos santykis toliau didės. Todėl ta riba tarp mokesčių didinimo ir skolinimosi bus vis siauresnė“, – sakė jis.
Buvęs finansų ministras: „Prioritetas šiuo metu – šalies saugumas“
Buvęs finansų ministras Vilius Šapoka kalbėjo, kad šalies saugumo stiprinimas yra svarbiausias prioritetas, ir nors tam reikėtų didinti skolą, Lietuva, turėdama papildomų pajamų iš mokestinių pakeitimų, būtų pajėgi tai įgyvendinti.
„Aš manau, kad tai teisingas žingsnis ir tikrai pats didžiausias prioritetas šiuo metu – šalies saugumas. Dėl pačių galimybių, manau, kad Lietuva yra pajėgi. Iš dalies dėl to, jog buvo atlikti mokestiniai pakeitimai, kurie atneš papildomų pajamų.
Žinoma, tai bus daroma ir skolos didinimo sąskaita, bet mano požiūriu – tai būtinas žingsnis“, – kalbėjo jis.
Ekonominiai sprendimai priklauso nuo politinių prioritetų
Pasak specialisto, ekonominiai sprendimai priklauso nuo politinių prioritetų – jei svarbiausia yra krašto apsauga, daugiau lėšų skiriama jai, o kitų sričių finansavimas priklauso nuo valdžios pasirinkimų demokratinėje valstybėje.
„Visuomet ekonomikoje yra pasirinkimas. Jeigu šiuo metu prioritetas yra šalies krašto apsauga, tai natūralu, kad reikšmingos papildomos sumos nukreipiamos būtent į šią sritį.
Kalbant apie kitų sričių finansavimą, tai priklauso nuo politinių prioritetų – kurią sritį valdantieji nuspręs stiprinti sparčiau. Demokratinėje šalyje tai lemia politiniai sprendimai“, – dalijosi pašnekovas.
Pasak V. Šapokos, iš pačios Vyriausybės programos kol kas sudėtinga išskaityti aiškius prioritetus, nes praktiškai visoms gyvenimo sritims numatoma didinti, spartinti ir auginti finansavimą. Tad tikruosius prioritetus gyventojai, matyt, pamatys, kai bus pateiktas biudžeto ataskaitos projektas.
Buvusio finansų ministro teigimu, Lietuva negali subalansuoti biudžeto be papildomo skolinimosi, nes valstybė jau ilgą laiką turi deficitinį biudžetą, todėl norint padidinti gynybos finansavimą iki 5,2 proc. BVP, skolinimasis yra neišvengiamas.
„Kalbant apie biudžeto suderinimą be papildomo skolinimosi, pagal dabartinę ekonominę ir finansinę šalies situaciją, to padaryti tikrai nepavyktų.
Valstybės deficitinis biudžetas jau eilę metų yra suplanuotas į ateitį ir išlieka su deficitu, todėl papildomas skolinimasis yra neišvengiamas, jei siekiama padidinti gynybos biudžetą iki 5,2 proc. BVP“, – pasisakė jis.
Olekas: 2026-ųjų biudžetas bus įtemptas
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad valdantiesiems dėliojant kitų metų valstybės viešųjų finansų kontūrus, Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, kad 2026-ųjų biudžetas dėl geopolitinių iššūkių bus įtemptas, o išlaidos gynybai turėtų siekti apie 5,2 proc. BVP.
Parlamento vadovas pabrėžia, kad pakankamai lėšų bus skirta ir socialinei apsaugai, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams.
„Biudžetas yra įtemptas, gana sudėtingas visų pirma dėl bendros geopolitinės situacijos, dėl mūsų įsipareigojimų, kurių priėmusi nei viena Seimo dauguma – pasiekti, kad gynybai būtų skiriama 5 proc. ir daugiau nuo bendrojo vidaus produkto“, – po koalicijos tarybos posėdžio pirmadienį žurnalistams sakė socialdemokratas J. Olekas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
