Valdantieji žada daugiau vaistų kompensuoti ir naikinti A. Verygos įvestą tvarką, kai kompensuojamas pirmasis pigiausias vaistas. Taip pat sąrašus keisti žada rečiau nei dabar – ne kas ketvirtį, o kas pusmetį.
Registruotame įstatymo projekte siūloma įtvirtinti „Pirmo paskyrimo“ taisyklę, t. y. jei pirmą kartą arba po 12 mėnesių laikotarpio pakartotinai tik bendriniu pavadinimu (nepaisant stiprumo ir farmacinės formos) kompensuojamasis vaistinis preparatas išrašomas elektroniniame recepte su žyma „Pirmas paskyrimas“, vaistinėje pacientui parduodamas (išduodamas) kompensuojamasis vaistinis preparatas su mažiausia paciento priemoka.
Tačiau pacientui atsisakius įsigyti kompensuojamąjį vaistinį preparatą su mažiausia paciento priemoka, jam gali būti parduotas (išduotas) kitas recepte nurodyto bendrinio pavadinimo, stiprumo ir farmacinės formos kompensuojamasis vaistinis preparatas, pacientui sumokant šio vaistinio preparato paciento priemoką, t. y. pacientui kompensuojant bazinę pasirinkto vaistinio preparato kainą.
Farmacijos įstatymo pataisas teikia A. Matulas, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir parlamentarai Vaida Giraitytė, Remigijus Žemaitaitis, Orinta Leiputė, Linas Slušnys, Jurgita Sejonienė, Irena Haase.
A. Matulas anksčiau tv3.lt teigė, kad vienas pirmųjų darbų – tai kompensuojamųjų vaistų tvarkos keitimas.
„Mano manymu, kompensuojamų vaistų tvarka yra antikonstitucinė. 2019 metais buvome padavę į Lietuvos administracinį teismą, apskundę buvusio ministro A. Verygos įsakymą ir teismas pripažino, kad A. Veryga viršijo savo įgaliojimus. Nežiūrint teismo sprendimo, buvusi Vyriausybė patvirtino tą pačią tvarką, kurios nėra nustatyta įstatyme. 54 Seimo nariai apskundėme Konstituciniam teismui šią tvarką.
Siūlysime kompensuojamų vaistų sąrašą keisti ne 4, o 2 kartus. Keičiant 4 kartus per metus ir kas ketvirtį iš vaistų sąrašo išbraukiant šimtus vaistų arba įrašant dešimtis ar šimtus naujų vaistų, tai iš esmės, nei gydytojas, nei pats pacientas negali suspėti persiorientuoti ir tinkamai įvertinti naujų vaistų poveikį. Ne tik gydytojas negali tinkamai skirti gydymo, bet kenčia ir pacientas, kuriam kartais reikia ir 4 kartus pakeisti vaistą.
Siūlome leisti žmonėms primokėti skirtumą, jeigu gydytojas išrašo kitą vaistą su ta pačia veikliąja medžiaga, bet modernesnį, naujesnį ar sudėtinį vaistą, kurio, be abejonės, terapinis poveikis kitoks. Buvo naivu bandyti įtikinti visuomenę, kad vaistas, kuris pagamintas prieš 30 ar 40 metų su ta pačia veikliąja medžiaga, ir vaistas, kuris pagamintas prieš kelis metus su ta pačia veikliąja medžiaga, kad turi tą patį poveikį. Tai visiškai nelogiška, nes atsirado naujos technologijos ir vistas, kuriame kelios sudėtinės dalys, turi visiškai kitą poveikį ir prailgintą veikimą. Tai lygiai tas pats, kaip įtikinti žmogų, kad prieš 30 metų pagamintas automobilis yra toks pat kaip ir dabar pagamintas prieš porą metų. Juokavau, kodėl ministrai nevažinėja žiguliais ar senais fordukais, nes gi veiklioji medžiaga ta pati – variklis.
Jei valstybė gali sumokėti pigiausių vaistų kainą – tai tegul tą ir daro. Šiuo metu, mūsų duomenimis, apie 40 proc. žmonių, kuriems gydytojas rekomenduoja gydytis vaistu, kurio jau nebeliko kompensuojamų vaistų sąraše, jis privalo pirkti tą vaistą visa kaina. Žmogui tai didžiulės išlaidos. Mūsų noras, kad žmogui galėtų paskirti bet kokį reikiamą vaistą, valstybė sumokėtų minimalaus vaisto kainą, o žmogus tik primokėtų skirtumą“, – kiek anksčiau kalbėjo A. Matulas.
Valstiečių narė Agnė Širinskienė kritikuoja valdančiųjų bandymą keisti A. Verygos vaistų reformas.
„Griauti visada lengviau. Konservatoriai su liberalais registravo Farmacijos įstatymo pataisas, kurios iš esmės reiškia pacientų atsisveikinimą su mažomis priemokomis už kompensuojamuosius vaistus.
Kartu naikinama ir tvarka, kuri nustatė, kad kompensuojamųjų vaistų kainynas tvirtinamas keturis kartus per metus. Toks dažnesnis kainyno keitimas leido lanksčiau reaguoti į vaistų kainų mažėjimą kitose šalyse ir PSDF biudžetui taupė ne vieną, ne du ir net ne tris milijonus eurų. Iš esmės tų lėšų užtekdavo tam, kad kompensuojamieji vaistai vyresniems nei 75 metai senjorams būtų nemokami (t.y. visiškai be jokių priemokų).
Dabar tie milijonai nuguls farmacininkų kišenėse. Tikrai apmaudu, kad, užuot siekus sutaupyti PSDF lėšas, siekiama sunkiai gyvenančių žmonių sąskaita verslams uždirbti pelnus“, – feisbuke rašė A. Širinskienė.
