Lietuva pirmauja juodajame Baltijos šalių sąraše: priimti sprendimai nuvylė tūkstančius?

Lietuva, pagal mirčių, kurių pagrindinė priežastis nėra COVID-19, statistiką pirmauja visame Baltijos regione. Nors didelė dalis mirusiųjų sirgo ir koronavirusu, kai kurie ekspertai įspėja, kad vertėtų nepainioti mirčių „su covidu“ ir „nuo covido“. Jų teigimu, virusas gal ir galėjo paskatinti nelaimę, tačiau daug svaresnės šiuo atveju galėjo būti tam tikrų politinių sprendimų sukeltos sisteminės problemos.

Europos sveikatos ir tvarios plėtros instituto sveikatos sistemos analitikai Romualdas Buivydas ir Gediminas Černiauskas tyrinėjo mirčių priežastis nuo 2020 m. pavasario, kada COVID-19 pasiglemžė pirmąją gyvybę, iki metų pabaigos, ir apie išvadas paskelbė viešai.

Jų atliktas tyrimas parodė, jog pagal mirtis, nesusijusias su COVID-19, Lietuva yra regiono lyderė. Skaičiuojant 1 mln. gyventojų, Lietuvoje dėl kitų ligų numirė 1400 žmonių.

Kitų ligų sukeltos mirtys tris kartus viršijo COVID-19 nusineštų gyvybių skaičių. Mirtis „šienavo“ sergančiųjų kraujotakos, vėžio ir kitomis „tradicinėmis“ ligomis gretas.

Statistikos departamentui pertvarkius duomenų skaičiavimo sistemą, kai kurie ekspertai pareiškė, jog beveik visas perteklinės mirtis galima priskirti COVID-19 pasekmėms – nauji duomenys rodo, kad kone visi mirusieji turėjo ne senesnį nei 28 dienų teigiamą koronaviruso testo atsakymą. 

Visgi, dalis sveikatos ekspertų ragina nepainioti dviejų skirtingų statistikų – mirčių, kurių pagrindinė priežastis buvo COVID-19 ir mirusiųjų, kurie šia liga sirgo, tačiau mirė ne dėl jos tiesioginių pasekmių. Jų teigimu, daugiau įtakos šioms perteklinėms mirtims galėjo turėti sveikatos sistemos problemos ir dėl pandemijos sutrikęs paslaugų prieinamumas, tad kaltinti vien virusą ir į tai numoti ranka – nereikėtų. 

Galima mirčių priežastis politiniai sprendimai

Europos sveikatos ir tvarios plėtros institutas savo tyrimo apžvalgoje skelbia, jog Lietuva, palyginti neblogai pažabojusi COVID-19, apleido kitų ligų gydymą ir išgelbėjo du ar tris kartus mažiau žmonių negu skandinavai, latviai ir vokiečiai.

REKLAMA

„2020 m. gruodį įvykęs valdžios pasikeitimas, deja, nepakeitė sveikatos politikos. Vilties neteikia ir 2021 metų pradžia, kada viešojoje erdvėje išimtinai diskutuojama apie COVID-19 ir ranka numojama į kitomis ligomis sergančius ligonius", – skelbia instituto tyrėjai.

Tokiai nuomonei pritaria ir Seimo Sveikatos reikalų pirmininkas, buvęs medikas Antanas Matulas. Jo teigimu, stebint buvusios Vyriausybės veiksmus, tokio mirčių šuolio buvo galima tikėtis.

„Buvo atimti visi pinigai iš regionų, Europos Sąjungos parama ėjo į dvi stambiausias universitetines ligonines. Buvo bandoma suformuoti nuomonę, kad regionuose dirba nekompetentingi medikai.

Situacija regionuose blogėjo ir dėl paslaugų prieinamumo. {...} Mes turime sistemines padarytas klaidas. Nors tas perteklinių mirčių skaičius didėja pandemijos eigoje visame pasaulyje, tos priežastys lėmė, kad pas mus situacija yra žymiai blogesnė nei visur kitur“, – dėsto Seimo narys.

Mirčių statistiką šalyje kasmet kuruojančio Higienos instituto vadovas dr. Romualdas Gurevičius tv3.lt aiškina, jog kiek per drąsu drąsiai teigti, jog mirčių ne nuo COVID-19 pertekliui įtakos tikrai turėjo planinių paslaugų neprieinamumas bei sumažėjimas. Tai esą galbūt ir yra tiesa, tačiau kol kas trūksta tyrimų, galinčių tokią koreliaciją įrodyti. 

„Buvo nepagrįstas, ypatingai iš politikų, nutraukimas planinių paslaugų teikimo. Dėl to greičiausiai ir atsirado perteklinės mirtys. Nuo širdies, kraujagyslių ligų ir taip toliau. {...}

Buvo atlikta visa eilė projektų, pavyko įrodyti, kad planinių paslaugų skaičius kritęs. Bet net ir šitai įrodžius, nereiškia, kad dėl to kritimo padidėjo mirčių. Tam reikia atlikti tyrimus, kiekvieną mirusį paimti ir pažiūrėti, ar jis kreipėsi paslaugos, jeigu kreipėsi, ar jis ją gavo. Šio darbo niekas dar nepadarė", – teigia R. Gurevičius.

Kenčia širdies ligų bei onkologiniai pacientai

Pasak R. Gurevičiaus, kalbant apie mirtis dažniausiai nesmurtiniu atveju jų priežastys yra bent iš dalies susijusi su kardiovaskulinėmis ligomis. Dėl to šios esą sudaro didžiąją dalį perteklinių mirčių.

REKLAMA

„Kodėl kalbame apie širdies ligas – tai mirtingumo struktūroje yra pirmoji priežastis mirties. Kam mums kastis žemyn, kur yra keliasdešimt, ar kelios mirtys“, – sako R. Gurevičius. 

Vilniaus Universiteto (VU) tyrėjų komanda atliko tyrimą „COVID-19 pandemijos įtaka žmogaus ir visuomenės sveikatai bei sveikatos apsaugos sistemos funkcionavimui: kraujotakos sistemos ligų atvejo analizė“. Šio tyrimo rezultatai parodė, jog karantino laikotarpiu ženkliai sumažėjo bendras apsilankymų ir pacientų skaičius. 

Kaip skelbia VU,  karantino laikotarpiu smarkiai sumažėjo stacionarių aktyvaus gydymo (-35 proc.) ir reabilitacijos paslaugų (-49 proc.). 

„Daugiausia sumažėjo širdies chirurginio gydymo atvejų: po širdies operacijos pacientas vidutiniškai 3–5 paras gydomas intensyviosios terapijos skyriuje, todėl pradėjus gydyti COVID-19 sergančius pacientus širdies chirurginis gydymas beveik sustabdytas“, – tyrimą komentuoja jo vadovas, VU medicinos profesorius Giedrius Davidavičius.

Įvesti apribojimai, pasak prof. G. Davidavičiaus, asmens sveikatos priežiūros paslaugų sumažėjimą lėmė tik iš dalies. Tyrimo duomenimis, įvedus karantiną, pacientams iškilo sunkumų susisiekiant su bendrosios praktikos gydytojais ar gydytojais specialistais per visus tris pirmojo karantino etapo mėnesius.

Patys pacientai vengė kreiptis į gydymo įstaigas ne tik dėl planinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, bet ir tais atvejais, kai buvo reikalinga būtinoji pagalba, pavyzdžiui, ūmaus miokardo infarkto atveju, sutrikus galvos smegenų kraujotakai, skelbia VU.

Tyrimo rezultatai taip pat rodo, jog dėl kraujotakos sistemos ligų 2019 m. ir 2020 m. kovo–spalio mėn., pastebimas 11 proc. mirštamumo padidėjimas pirmuoju ir 14 proc. vėlesniu karantino etapu. Taip pat padaugėjo mirties dėl širdies ir kraujagyslių ligų atvejų namuose.  

REKLAMA

Daugiau apie tyrimą galite paskaityti čia.

Seimo Sveikatos reikalų pirmininkas A. Matulas taip pat išskiria ir dar vieną pandemijos metu pažeistą grupę – onkologinius pacientus.

„Žymiai sumažėjo besikreipiančių pacientų. Tai kur dabar pasidėjo jie? Jeigu pasaulyje didėja onkologinių ligų skaičius, Lietuvoje staiga sumažėjo pacientų. Tada pradėjome analizuoti, pasirodo, jog ženkliai padidėjo pacientų, kurie kreipiasi dėl užleistų ligų – ketvirta, trečia stadija. O bendrai konsultacijų mažiau“, – tv3.lt aiškina A. Matulas.

Dulkys: pasimatė tikrasis mirčių mastas

Statistikos departamentas nuo vasario 11 d. pradėjo skelbti daugiau duomenų, susijusių su COVID-19 mirtimis. Ministro A. Dulkio manymu, tai galės parodyti tikrąjį mirčių mastą.

„Būtent ta mūsų pakeista metodika, ji iš tikrųjų išplėtė tą mirties reiškinio sampratą ir taip, galima pagal tą metodą daryti išvadą, kad tiek, kiek tiesiogiai mirė žmonių nuo COVID-19 ligos, beveik antra tiek mirė, kuriems buvo diagnozuota ta liga“, – sakė ministras.

Departamento duomenų analitikas Jonas Bačelis sakė, jog pirmasis iš trijų skelbiamų skaičių, nepasikeitė, jis skaičiuojamas pagal siauriausią mirčių nuo COVID-19 apibrėžimą. Kiti du skaičiai vienas kitą apima.

„Paskutinis, jis yra įdomiausias, jis yra palyginamas su, pavyzdžiui, Jungtine Karalyste: jeigu žmogui buvo diagnozuota COVID-19 liga ir jeigu tas žmogus mirė per 28 dienas nuo tos diagnozės, ši mirtis bus klasifikuojama kaip COVID-19 mirtis“, – sakė analitikas.

Jis pabrėžė, kad į šią statistiką nepatenka atvejai, kai žmonės miršta dėl išorinių priežasčių, pavyzdžiui, smurtine mirtimi.

Matematikas Vaidotas Zemlys-Balevičius, dalyvaujantis valstybės vadovų ekspertų grupėse dėl COVID-19 valdymo, feisbuke pastebėjo, kad ši nauja statistika paaiškina praktiškai visas perteklines mirtis: „Taigi ne karantinas žudo žmones, o COVID-19. Kas galėjo pagalvoti. Dinamika irgi aiškiai rodo, kad būtent įvesti apribojimai prisidėjo prie mirčių mažėjimo. Gaila, kad tik dabar pamatėme tikrąją epidemijos kainą“.

REKLAMA

Higienos instituto vadovas R. Gurevičius visgi sako, jog viešojoje erdvėje visgi nederėtų į vieną sudėti, kaip jis sako, mirtis nuo covido ir mirtis su covidu

„Faktiškai tai yra du skirtingi dalykai“, – aiškina R. Gurevičius.

Panašios nuomonės laikosi ir Seimo narys A. Matulas: „Sunku paaiškinti, aš medicinoje pakankamai seniai bedirbau. Bet be abejonės, kad ta liga žmonėms sergantiems lėtinėmis ligomis, vyresnio amžiaus yra kaip pretekstas. Bet traktuoti, kad jie mirė nuo covido, gal ir nereikėtų“.

Matulas: reikia fokusuotis į regionus

Seimo Sveikatos komiteto pirmininko nuomone, dabar svarbiausia atkreipti dėmesį į šalies regionus ir tvarkyti sveikatos sistemos problemas, su kuriomis ten susiduriama. Tik taip esą būtų galima išvengti tolimesnių antirekordų.

„Sveikatos reikalų komitete darome daugybę posėdžių, analizuojame, kodėl tai įvyko ir atrandame priežastis.

Dabar pradėjome komitete nuotolinius posėdžius su kiekviena savivaldybe. {...} Paskutinis buvo posėdis su Skuodu. Ką mes pamatėme buvo baisiau negu baisu. {...} Valstybė finansuoja 1,1 greitosios postą, savivaldybė kompensuoja dar 2 postus. Skuode nėra nei gimdymo, nei chirurginio, nei terapinio skyriaus nebeliko. Visi ligoniai ambulatorinei konsultacijai vežami į Klaipėdą kas dvi savaites. Paliekama Skuodo visuomenė dažnai be posto, nes tos dvi brigados dažnai būna išvažiavę pervežti ligonius“, – pasakoja A. Matulas.

Pasak politiko, nerimą kelia ir specialistų trūkumas. Jo teigimu, susirgusiam žmogui regionuose neretai tenka pralaukti kelias savaites, kol pavyksta patekti pas iš kito miesto atvažiuojantį gydytoją:

„Darosi skaudu, kaip regionai yra sužlugdyti. Visos šitos klaidos ir lėmė, kad mes įsiveržėme į Europos bei pasaulio „lyderius“, turėdami perteklinių mirčių“.

Anksčiau Statistikos departamentas skelbė, kad pernai Lietuvoje mirė 13 proc. arba 5,1 tūkst. žmonių daugiau žmonių negu 2019 metais. Tai buvo didžiausias mirčių padidėjimas per metus nuo 1990-ųjų.

REKLAMA

Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 298.

Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyti 189 tūkst. 58 COVID-19 atvejai. Šiuo metu serga 11 tūkst. 96 asmenys. Pasveikusiųjų – 171 tūkst. 777.

Asmenų, kurių mirties liudijime pagrindinė mirties priežastis – koronavirusas – 3013. Atvejų, kuomet asmenys mirė ne nuo koronaviruso, tačiau infekcija turėjo didelę reikšmę – 5192. Ne nuo koronavirusu mirusiųjų, bet juo sirgusių asmenų Lietuvoje – 5840.


Rašyti komentarą...
W
Www
2021-02-12 14:14:50
Pranešti apie netinkamą komentarą
Jei patekai į ligoninę dėl kitų sunkių ligų, būtinai pasigausi ten covidą ir, galbūt, nuo jo mirsi.
Atsakyti
-2

J
JONAS
2021-02-12 14:14:36
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tai ar kas nors realiai bus nubaustas?
Atsakyti
-1

P
Patriotas
2021-02-12 14:03:41
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ogi lietuva visur pirmauja dar pamirsot kad ir degtines daugiausia isgeria
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (39)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų