Rusnė Marmaitė

Jau beveik metus besitęsiantis nuotolinis ugdymas moksleivius vis dažniau verčia kreiptis korepetitorių pagalbos. Jų paslaugas teikiančių įmonių atstovai neslepia – šiemet paklausa išaugo beveik dvigubai. Didžiausios mokymosi spragos esą išlieka tiksliųjų mokslų disciplinose, tačiau ryškėja ir naujos problemos – moksleiviai tampa vis mažiau įsitraukę ir motyvuoti.

Sovietmetį primenančios eilės nebėra tik tolimas prisiminimas – Alytuje ir kituose Lietuvos miestuose panašaus ilgio eiles pamatyti esą galima ir prie pašto skyrių. Alytaus miesto meras sako laukiantis Lietuvos pašto sprendimų, mat tokios eilės neturėtų būti normalizuojamos, o visos situacijos esą negalima suversti vien karantinui. Pats Lietuvos paštas atsiprašo dėl nemalonumų ir teigia, jog problemą mato bei ieško jai sprendimų.

Policijos atstovų teigimu, ilgąjį Velykų savaitgalį gyventojai, keliaujantys tarpmiestiniais traukiniais gali sulaukti pareigūnų patikrinimo. Keleiviai esą bus tikrinami reguliariai, prieš įlipant ar išlipant iš traukinio, taip pat peronuose ir laukimo salėse.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) teigimu, kone penktadalis moksleivių yra bent kelis kartus bandę narkotikus, o 4 proc. jų patenka į aukštos rizikos vartotojų kategoriją. Nerimą kelia ir Lietuvoje vis dažniau randami suklastoti medikamentai, o jų prieinamumas moksleivių gretose išlieka didelis. Ekspertų teigimu, Lietuvoje narkotikų vartojimo pasekmės jau pasiglemžia ir itin jaunų žmonių gyvybes, o kreiptis pagalbos nori tikrai ne visi.

Laisvės partijos frakcija Seime atsiėmė savo inicijuotą projektą dėl Administracinių nusižengimų bei Baudžiamojo kodekso pakeitimų, susijusių su administracine atsakomybe už neapykantos kalbą. Šis sprendimas viešojoje erdvėje buvo priimtas įvairiai – kol vieni sveikino pasirinkus teisingą kelią, kiti teigė, jog toks mėtymasis yra „nesolidus“ politinis žingsnis.

Pasak Generalinio policijos komisaro Renato Požėlos, gyventojai turėtų būti pasiruošę sustiprintai kontrolei prie visų savivaldybių prieigų. Jo teigimu, daugiausia dėmesio bus skiriama kurortinėms vietovėms, asmenys gali būti tikrinami ir savivaldybės viduje. Vyriausybė iki balandžio pabaigos pratęsė karantiną, o iki balandžio 5 dienos 24 val. pratęsė judėjimo ribojimus. Judėjimo ribojimai įsigalioja nuo šeštadienio, kovo 27 dienos.

Nuo šiol policijos pareigūnai sustabdyti gali ne tik dėl netinkamo elgesio kelyje. Su tuo susidūrė ir šiaulietė Marija (vardas pakeistas – aut. past.), kuri sustabdyta policijos gavo ne nuobaudą, o pagyrimą už taisyklių laikymąsi. Policijos atstovų teigimu, tai – tęstinė akcija, o pavyzdingi vairuotojai gali būti „gaudomi“ ir kituose miestuose. Šiauliuose gyvenančią Mariją antradienį netikėtai sustabdė policija.

Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus teigimu, kol kas dar nėra atsakymų, dėl kokių tiksliai priežasčių sostinė jau patenka į juodąją koronaviruso zoną. Jo nuomone, kol kas didžiausia problema yra vakcinos trūkumas ir per maži gaunami jos kiekiai, lyginant su kitais didžiaisiais miestais. Trečiadienį spaudos konferencijos metu, R. Šimašius teigė negalintis atsakyti į klausimą, kodėl COVID-19 situacija Vilniuje taip staigiai pasiekė kritinį tašką.

Naujausių tyrimų duomenimis Lietuvoje su neapykantos kalba internete susiduria apie 6 proc. gyventojų. Ekspertų teigimu, labiausiai nerimą kelia tai, jog net penktadalis neigiamus komentarus apie įvairias visuomenes grupes laiko „nekaltais juokeliais“. Pasak ekspertės, žmonės, su neapykanta susiduriantys internete, šias savo baimes neretai perkelia ir į realų gyvenimą, o juos lydinčios psichologinės problemos tampa ilgaamžėmis.

Prieš mėnesį pasiskiepijusi pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze vilnietė Alma (vardas pakeistas – aut. past.) iš poliklinikos sulaukė sunerimti privertusios žinios – antroji dozė vėluos, o revakcinacija nukeliama. „Toks chaosas, baisu, kaip čia bus toliau“, – sako moteris. Ją skiepijusios poliklinikos ir SAM atstovai ramina – skiepai vėluos vos kelias dienas, tad pavojus laukiantiems revakcinacijos neturėtų grėsti.

Pirmadienį prezidentūroje vykusiame Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje buvo iškelti keturi pagrindiniai tikslai, siekiant apsaugoti Lietuvą ir kitas Baltijos šalis nuo nesaugios elektros patekimo iš Astravo ir kitų šalių. Kaip patvirtino energetikos ministras Dainius Kreivys, Astravo elektra ir toliau patenka į Baltijos šalis, o to kaltininkas gali būti Rusijos energetikos įmonė.

Ar „Sputnik V“ vakcina yra saugi ir efektyvi? Šiuo klausimu ekspertai bei politikai dalijasi į dvi stovyklas, tačiau vis dažniau pasigirsta nuomonės, jog vakcina ne tik, kad nėra saugi, bet ir gali būti naudojama kaip hibridinis ginklas. „Nepaisant to, yra vykdoma masinė žmonių smegenų plovimo kampanija“, – sako Vilniaus politikos analizės instituto analitikas.

Įsibėgėjus senjorų vakcinacijai ne visuomet viskas vyksta taip sklandžiai, kaip norėtųsi – kai kurie prašymus atvykti skiepui gauna tik žinutėmis, į kurias nemoka atsakyti, kitiems vykstant į vakcinacijos vietą pritrūksta tinkamos infrastruktūros ir pagalbos. Valdžios bei savivaldos atstovai tvirtina, kad vyresnio amžiaus žmonių skiepijimo procesas kol kas vyksta sklandžiai, tačiau esą ne visuomet pavyksta išvengti pavienių nesusipratimų.

Pirmosiomis Seimo pavasario sesijos dienomis Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Valius Ąžuolas nusprendė išvykti į Egiptą. Seimo plenariniame posėdyje trečiadienį parlamentaras nepasirodė, tačiau penktadienį iš viešbučio kambario pasijungė į nuotoliniu būdu vykusį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdį. Likę komiteto nariai V. Ąžuolui negailėjo kandžių komentarų, dėl jo išvykos teko nukelti ir svarbius komiteto klausimus.

Vilniaus Santaros klinikų patalpose maistą tiekiančios įmonės darbuotojai niekaip nesulaukia vakcinos. Naujienų portalui tv3.lt skaitytoja tvirtina, kad maitinimą tiekiančios įmonės darbuotojai kontaktuoja ne tik su maistu, bet ir su ligoninėje esančiais asmenimis, kuriuos sutinka maistą gabendami klinikos koridoriais, o tai pavojinga. Įmonės direktorius teigia, kad darbuotojų skiepijimo paskubinti negali ir tvirtina, kad darbuotojai kontakto su ligoniais neturi.

Dar gruodį įvesti judėjimo tarp savivaldybių ribojimai toliau kelia aistras. Nors pirmadienį Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) jau žada svarstyti dalinius atlaisvinimus, kai kurie politikai ragina šį ribojimą kuo greičiau visiškai panaikinti ir imtis tolimesnių karantino švelninimo veiksmų. Ekspertai tuo tarpu išlieka santūrus –  siūlo per daug neskubėti ir pagalvoti ne tik apie savo norus, bet ir apie žmonių gyvybes.

Jau kovo mėnesį darbą pradėti turėtų naujoji Lietuvos policijos iniciatyva – virtualus patrulis. Šio „internetinio“ pareigūno darbas – stebėti socialinius tinklus, fiksuoti netinkamą, žeidžiantį ar kitaip įstatymus galimai pažeidžiantį turinį. Pasak policijos atstovų, daugiau dėmesio bus skiriama šalyje kol kas dažniausiai naudojamam socialiniam tinklui „Facebook“, o pastebėjus itin grubius pažeidimus lauks ne tik įspėjimas, bet ir ikiteisminis tyrimas.

Pastarosiomis savaitėmis viešojoje erdvėje nuskambėjus kritiškiems bažnyčios atstovų pasisakymams apie Stambulo konvenciją ir LGBT+ bendruomenę, jos nariai skelbia esą pavargę nuo kišimosi į jų gyvenimus. Formuojasi naujas judėjimas – visi, norintys išreikšti nepritarimą bažnyčios politikai, raginami formaliai palikti jos bendruomenę. Dvasininkai šio judėjimo nesureikšmina ir teigia, jog pasitraukimas iš bažnyčios kūdikystėje suteikto krikšto sakramento visgi nepanaikina.

Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos narių teigimu, paskutiniu metu viešojoje erdvėje vykstančios diskusijos bei kai kurių parlamentarų pasisakymai kelia nerimą ir rodo „ydingą pavyzdį Lietuvos žmonėms“. Komisija paskelbė viešą kreipimąsi į Seimo narius ir šalies gyventojus su prašymu geriau apgalvoti savo pasisakymus bei laikytis „diskusijų higienos“.  Trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje Savižudybių ir smurto prevencijos komisija pristatė dokumentą, kuriam...

Seimo konservatorių frakcija inicijuoja visų rinkimų sistemų peržiūrą, didžiausią dėmesį skiriant Seimo ir savivaldos rinkimams. Politologai teigia, kad iš esmės šis žingsnis yra sveikintinas, tačiau kelia klausimą, ar vien sistemos pertvarkos pakaktų pagrindinei problemai, rinkėjų aktyvumo trūkumui, išspręsti.

Prieš savaitę Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijoje į kontaktinį ugdymą grįžo 593 pradinukai. Pirmadienį prie jų prisijungė dar 39 moksleiviai. Progimnazijos direktorius džiaugiasi, jog virusas įstaigos viduje neišplito, bei mato potencialą pilotinį projektą plėsti ir į kitas šalies mokyklas. Tik tam, jo nuomone, dar reikėtų papildomai pasiruošti. Nuo šio pirmadienio iš 35 progimnazijos pradinių klasių 34 jau mokosi kontaktiniu būdu.

Kauno rajono gyventojus pasiekė neeilinis įspėjimas – po ilgų šalčių pagaliau šylant orams prie Neries įsikūrusioms gyvenvietėms kyla didelis, beveik dešimtmetį nematytas, potvynio pavojus, o žmonėms rekomenduojama bent trumpam išvykti į saugesnę vietą. Situaciją apsunkina ir ties miesto riba vykstančios naujo tilto statybos, mat dėl jų formuojasi potvynį sukelsiančios ledo lyčių sangrūdos.

Karantino metu savaitgaliais pajūryje užfiksuotos minios žmonių pareigūnams kelia nerimą. Artėjančiam savaitgaliui jau planuojama sustiprinta judėjimo kontrolė ir patikra pajūrio zonose. Jeigu situacija ir toliau nesikeis, pareigūnai įspėja ir apie galimas dar griežtesnes priemones – stovėjimo aikštelių vietų mažinimą arba net ir vietinių gyventojų judėjimo kai kuriose viešosiose vietose ribojimą.

Pirmadienį po ilgo laiko duris atvėrė pirmoji sostinės mokykla – Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazija. Pasak mokyklos direktoriaus, į klases grįžo 593 pradinukai, per savaitgalį buvo pratestuota daugiau nei 2000 vaikų ir jų šeimos narių. Moksleiviai pirmąją kontaktinio mokslo dieną pasitiko džiugiai, kai kurie – net ir su gėlėmis.

Įsibėgėjus masinei pedagogų vakcinacijai pirmuosius skiepus jau gavo ir kone visi darželiuose dirbantys pedagogai. Tačiau ne visų jų patirtys malonios – privačių darželių atstovai pripažįsta, kad nemažai darbuotojų dėl itin stiprių šalutinių poveikių turėjo pasiimti nedarbingumą, sutriko ir darželių veikla. Kyla klausimų ir dėl „AstraZeneca“ vakcinos – dalis auklėtojų ja skiepytis nenori.

Jau įprasta matyti, kai už mišias, santuoką, krikštynas ar laidotuves bažnyčia paprašo aukos pagal kiekvieno galimybes, tačiau panorus anuliuoti bažnytinę santuoką taip nėra – yra nustatyta konkreti suma. Su tokia situacija susidūrė ir daugiau nei po dvidešimt metų bažnytinę santuoką nusprendusi nutraukti moteris. Ją nustebino bažnyčios prašoma suma už suteikiamą paslaugą – 200 eurų.

Šiaulių bei Alytaus merai neslepia nusivylimo dėl Vyriausybės sprendimo nukelti judėjimo tarp šių miestų ir žiedinių rajonų savivaldybių atlaisvinimo klausimą kitai savaitei. Merų nuomone, ribojimai jau seniai nebeteko prasmės, o jų tęsimas gali sukelti visuomenės pasipriešinimą, kurio suvaldyti gali ir nepavykti.

Nors trečiadienį buvo žadėtas judėjimo atlaisvinimas tarp kai kurių savivaldybių, Vyriausybė nusprendė atsitraukti ir sprendimą perkelti į kitą savaitę. Tai – jau ne pirmas kartas, kai žadėti karantino laisvinimai nukeliami. Politologų teigimu, tokia Vyriausybės komunikacija jos įvaizdžiui tikrai nepadeda, tačiau situacija esą tokia dinamiška, kad kito pasirinkimo paprasčiausiai nėra.

Nuo 2022 m. suskystintų naftos dujų (SND) balionai daugiabučiuose namuose nebegalės būti naudojami maisto gaminimui. Jų pakeitimui į kitą, saugesnę, energijos rūšį gyventojai gali gauti kompensacijas. Energetikos ministerija teigia, jog pernai valstybės parama pasinaudojo 309 daugiabučiai, tačiau, nors laiko lieka vis mažiau, dujų balionais tebesinaudoja daugiau nei 1,5 tūkst. namų ūkių.

Lietuva, pagal mirčių, kurių pagrindinė priežastis nėra COVID-19, statistiką pirmauja visame Baltijos regione. Nors didelė dalis mirusiųjų sirgo ir koronavirusu, kai kurie ekspertai įspėja, kad vertėtų nepainioti mirčių „su covidu“ ir „nuo covido“. Jų teigimu, virusas gal ir galėjo paskatinti nelaimę, tačiau daug svaresnės šiuo atveju galėjo būti tam tikrų politinių sprendimų sukeltos sisteminės problemos.

Nepaisant Vyriausybės rekomendacijų be reikalo nevesti vaikų į darželius, šalies priešmokyklinio ugdymo įstaigose jau kelias savaites pastebimas itin išaugęs lankomumas. Darželių vadovai sako, jog tėvai rekomendacijų laikosi vis rečiau ir ragina nepamiršti, jog virusas dar niekur nedingo.  Klaipėdos miesto savivaldybėje per pastarąsias kelias savaites buvo užfiksuoti keturi koronaviruso infekcijos protrūkiai valstybiniuose darželiuose.

Nuo sausio 8 d. įsigalioja sustiprinta į Lietuvą iš užsienio atvykstančių keleivių patikra oro uostuose bei jūrų uoste, užsiminta ir apie galimus ribojimus šalies sieną kertantiems sausumos keliais. Tačiau ar tokie sprendimai priimti ne per vėlai? Krizių valdymo specialistas Darius Radkevičius savo nuomonės neslepia – žala jau padaryta, o visos priemonės taikytos šalies viduje galėjo būti gerokai efektyvesnės, jeigu veiksmų dėl sienų kontrolės būtų imtasi anksčiau.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta teigia, jog prezidentas Gitanas Nausėda mato galimybę švelniems karantino atlaisvinimams. Prezidentūros teigimu, galimi keli būdai – saugių regionų atlaisvinimas arba sustiprintos apsaugos priemonės kai kuriems atsidarantiems verslams. Pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su premjere Ingrida Šimonyte ir aptarė Vyriausybės planus dėl karantino švelninimo etapų.

Nuo vasario 1 d. gyventojai nebeturi galimybės teikti paraiškas dėl kompensacijų elektromobiliams ir mažiau taršiems automobiliams. Pernai valstybės skiriama parama lietuviai nesusiviliojo – liko daugiau nei 5 mln. eurų projektui skirtų lėšų. Ekspertų teigimu, taip nutiko todėl, jog elektromobiliai didžiajai daliai tautiečių vis dar yra sunkiai įkandami, o infrastruktūra – neišvystyta.

Penktadienį paskelbus, jog naujuoju sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio visuomeniniu konsultantu tapo „Ciniško chirurgo“ pseudonimu žinomas medikas Edgaras Kulikauskas, viešojoje erdvėje netruko atsirasti kritikos dėl jo leksikos socialiniuose tinkluose. Pats E. Kulikauskas to nesureikšmina ir sako, jog žodžiai yra tik smulkmena, atkertanti į antivakserių skleidžiamą tamsą, o svarbiausia – žmonių gyvybės.

Pradėjus masinį pedagogų testavimą prie mobiliojo patikros punkto Vilniuje susidarė eilės. Jose kai kuriems sostinės mokytojams minusinėje temperatūroje teko praleisti keletą valandų, nepavyko išvengti ir būriavimosi. Vilniaus miesto savivaldybė atsiprašo dėl nemalonios situacijos ir tikina, kad sklandi veikla jau atstatyta.

Vilniaus Kunigaikščio Gedimino progimnazija galėtų tapti pirmąja mokykla vėl atversiančia duris moksleiviams. Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino, jog ten bus išbandomas naujas apsaugos nuo Covid-19 modelis. Į projektą sutikusios įsitraukti klasės į kontaktinį mokymą galbūt galėtų grįžti ir kitą savaitę. Šią žinią penktadienį patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga socialiniuose tinkluose pasidalino esą iš vienos gimnazijos tėvų gauta žinute, jog jau pirmadienį mokykla atsidaro, o per savaitgalį visa šeima privalo pasidaryti Covid-19 testus. Seimo narį ši naujiena papiktino, jis kelia klausimą, ar visa tai yra legalu.

Nuo šiandien 28 Vilniaus daugiabučiuose įsigalioja draudimas rūkyti balkonuose, terasose bei lodžijose. Dar daugiau nei 200 namų draudimas įsigalios vėliau šį mėnesį. Praėjusių metų spalio pradžioje Seimas priėmė įstatymą, kuriuo draudžiama rūkyti daugiabučių balkonuose, terasose, lodžijose, nuosavybės teise priklausančiuose atskiriems savininkams, kai bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai tvirtina, jog mokytojams, kurie nesutiks skiepytis nuo Covid-19, reikės reguliariai testuotis dėl užkrečiamų ligų. Nesutikus daryti ir to – gresia nušalinimas. Kai kurios pavienės savivaldybės jau pradėjo pedagogų vakcinavimą. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, jau paskiepytų yra apie 1200. Sisteminis pedagogų skiepijimas prasidės pagal pačių savivaldybių nustatytus terminus.

Ketvirtadienį ryte į Šilalę antrosios skiepų nuo Covid-19 dozės atvyko penki asmenys, kurie sausio pradžioje galimai buvo paskiepyti be eilės. Tarp jų nebuvo pagrindinio į skandalą įsitraukusio žmogaus – bendrovės „Ambulansas“ generalinio direktoriaus Ričardo Ūselio, kuris dėl sveikatos problemų neatvyko. Aiškėja ir naujos detalės – į skiepijimo sąrašą šiuos asmenis įtraukusiai greitosios medicinos pagalbos vadovei galimai gresia baudos.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) paskelbus vakcinacijos nuo Covid-19 planą, kai kuriems žmonėms ėmė kilti klausimų dėl jame išdėstytų prioritetų. Diabetu sergantis vaikinas neslepia nusivylimo, jog savo vakciną jis gaus vienas paskutiniųjų, nors priklauso rizikos grupei. Pasak SAM, diskriminacijos čia nėra – planas sudarytas pagal ekspertų rekomendacijas. Į tv3.lt redakciją kreipėsi lėtine liga, diabetu, sergantis vaikinas Aurimas (vardas pakeistas – aut. past.

Nuo sausio 1 dienos įsigaliojo draudimas rūkyti balkonuose tuomet, kai tam prieštarauja bent vienas kaimynas. Nors praėjo vos mėnuo, kai kurios savivaldybės jau yra sulaukusios šimtų skundų iš pasipiktinusių gyventojų. Daugiausiai jų – Vilniuje. Netrukus daugiau nei 400 daugiabučių bus oficialiai kuriamos nerūkymo zonos, o tai reiškia, kad gyventojai apie draudimą rūkyti bus įspėti oficialiais pranešimais.

Nuotolinio mokymo metu pradinių klasių moksleiviams kyla nauji iššūkiai, mat kai kuriose mokyklose vis daugiau pamokų yra savarankiškos, vaikams tenka dirbti be mokytojo įsikišimo. Tėvai pripažįsta – kartais tenka padėti visus darbus į šalį ir pačiam prisiimti mokytojo rolę. Tačiau esą galima įžvelgti ir savarankiško mokymosi pliusų. Viešojoje erdvėje pradinukai nuolatos linksniuojami kaip moksleivių grupė, kuriai reikėtų pačiai pirmai grįžti mokytis į mokyklas.

Prezidentas Gitanas Nausėda sukritikavo Seimo nario, konservatoriaus Valdo Rakučio pasisakymus apie Holokaustą. Prezidentas tai pavadino „nesusipratimu“. G. Nausėda Valdo Rakučio elgesį teigia vertinąs neigiamai. „Apmaudus nesusipratimas, kuris pasigirdo tokią tikrai atmintiną dieną. Kuomet visi dar kartą nusilenkiame ir atmintimi liekame prie aukų, kurias patyrė žydų tauta per antrąjį pasaulinį karą.

Prezidento Gitano Nausėdos teigimu, jau vasario mėnesio antroje pusėje Lietuvoje per dieną galėtų būti skiepijama apie 10 tūkst. žmonių. Antrąjį metų ketvirtį šis skaičius galėtų kilti ir iki 35 tūkst. Šią savaitę prezidentas susitiko su Lietuvos miestų merais ir aptarė masinio skiepijimo galimybes skirtinguose regionuose. Pasak G. Nausėdos, susitikimų rezultatai džiugina.

Pasak Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus, miestas šiuo metu yra pilnai pasiruošęs masiniam skiepijimui. Turint pakankamai vakcinos per dieną esant reikalui esą būtų galima paskiepyti ir keliolika tūkstančių gyventojų. Vilniaus miesto meras R. Šimašius ketvirtadienį susitiko su premjere Ingrida Šimonyte. Miesto mero teigimu, aptarti buvo ir pandemijos klausimai, vienas jų – masinis miesto gyventojų skiepijimas.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos konferencijoje buvo pristatyta 2020 metų apžvalga. Praėjusieji metai išsiskyrė didesniu pranešimų skaičiumi, taip pat daugiau vaikų buvo palikta gyvybės langeliuose. Vaiko teisių specialistai per konferenciją palietė ir sukrečiančias vaikų istorijas. VTAĮT praneša, jog 2020 m. buvo užfiksuota 22 proc. daugiau pranešimų apie vaiko teisių pažeidimus – iš viso daugiau nei 39 tūkst. Iš jų 28 proc. buvo pakartotiniai.

Prieš kelias savaites dėl Covid-19 artimojo netekęs vyras lieja apmaudą dėl ligoninės ir laidojimų namų elgesio – atvykus atpažinti kūną velioniui nebuvo pašalinti medicininiai prietaisai, o norint jį pamatyti paskutinį kartą teko pakloti nemažą sumą. Pasak laidojimo paslaugas teikiančio centro direktoriaus, covidinių pacientų atpažinimo procedūra yra komplikuota, o kūne palikti vamzdeliai galėjo būti paprasčiausia žmogiška klaida.