Rusnė Marmaitė

Trečiadienį susitikime su prezidentu Gitanu Nausėda švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė aptarė galimus švietimo bendruomenės vakcinavimo prioritetus. Ministrės teigimu, pirmieji skiepo sulaukti gali pradinukų ir ikimokyklinukų mokytojai. Ministrė J. Šiugždinienė spaudos konferencijos metu teigė, jog šiuo metu mokytojų, kurie dirba ikimokyklinėse ugdymo įstaigose, taip pat pradinėse mokyklose vakcinavimas yra numatytas prioriteto tvarka.

Vilnietė socialiniuose tinkluose pasidalino nuotrauka, kurioje pro autobuso šonus ir apačią į vidų besiveržiantis sniegas. Vilniaus viešojo transporto atstovai sako, jog autobusas jau vežamas atgal į parką taisymui. Sniegui užvertus miestų bei užmiesčių gatves, su problemomis susidūrė ir sostinės viešasis transportas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė atsakė į buvusių valdančiųjų siūlymus atšaukti abiturientų brandos egzaminus. Jos teigimu, to padaryti negalima dėl ugdymo rezultatų tarp skirtingo lygio mokyklų. J. Šiugždinienė antradienį vykusios spaudos konferencijos metu patvirtino, jog tokius buvusių valdančiųjų siūlymus girdėjo, tačiau paneigė, jog planuojama jų imtis. „Egzaminų atšaukti mes neplanuojame.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo didinti norminę aukštojo mokslo studijų kainą, siekiant gerinti patį studijų finansavimą. Projektą patvirtinus, visų studijų kaina kils nuo 8 iki daugiau nei 30 proc., planuojama sumažinti socialinių mokslų studijų krypčių valstybės finansuojamų vietų skaičių. Klausimą trečiadienį svarstys Vyriausybė. Tokio projekto patvirtinimas padidintų valstybės skiriamą finansavimą studijoms, tačiau tuo pačiu padidintų ir studijų kainą studentams.

Praėjus beveik metams nuo pandemijos pradžios ir pirmųjų nuotolinių pamokų, mokytojai bei moksleiviai nenusileidžia – net ir po tiek laiko mokymasis per kompiuterį nepajėgia atstoti gyvo bendravimo. Technologijai tapus nuolatiniu tarpininku vis dar susiduriama ir su įvairiais kuriozais, tokiais kaip ekspromtinės pamokos telefonu, netikri ryšio sutrikimai ar lyg iš „Vikipedijos“ nukopijuoti kontrolinių atsakymai.

Vilniaus rajone gyvenanti moteris piktinasi, kodėl gyvendama prie pat miesto ribos ir ten dirbdama, ji nemokamų kalio jodido tablečių negali pasiimti sostinės vaistinėse. Vilniaus miesto savivaldybė gūžčioja pečiais – taisyklės vienodos visiems, o padėti gali tik rajono savivaldybė. Naujienų portalą tv3.lt pasiekė Vilniaus rajone gyvenančios moters laiškas.

Viešojoje erdvėje kilo pasipiktinimas dėl ketvirtokų matematikos vadovėlių – juose vaikai turi skaičiuoti nugaišusius gyvūnus. Vadovėlį išleidusi leidykla dėl situacijos apgailestauja ir tvirtina, jog šio leidimo vadovėlių prekyboje jau nebėra. Jonaviškė Irena (vardas pakeistas – aut. past.) socialiniuose tinkluose pasidalino nuotrauka, kurioje – ketvirtokų matematikos vadovėlio užduotys.

Sostinės Pavilnio mikrorajone atidarius naują maisto prekių parduotuvę, eilės prie jos nusidriekė nuo pat ankstyvo ryto. Žmonių buvo gausu ir parduotuvės viduje. Vietiniai mano, kad visa tai – dėl atidarymo proga per pusę atpigintų oro kompresorių, išpirktų vos per kelias minutes. Parduotuvės atstovai situacijoje nieko blogo neįžvelgia ir tvirtina, jog buvo laikomasi visų saugumo reikalavimų. Ketvirtadienį duris atvėrė nauja „Lidl“ parduotuvė Pavilnyje.

Naujosios vakcinos nuo Covid-19 daliai visuomenės vis dar kelia abejonių dėl savo sudėties, sukūrimo greičio ir galimų šalutinių poveikių. Profesorė Aurelija Žvirblienė sako, kad kuriant vakciną buvo susidurta su neeiliniais iššūkiais, tačiau per daug nerimauti nevertėtų.

Europarlamentaras Juozas Olekas dalyvaus artėjančiuose Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko rinkimuose bei sieks pakeisti dabartinį partijos lyderį Gintautą Palucką. Šią žinią ketvirtadienį jis patvirtino portalui tv3.lt. Europarlamentaro teigimu, sprendimą paskatino nusivylimas Seimo rinkimų rezultatais. „Vakar taryboje įvertinome rezultatus pasiektus Seimo rinkimuose. Partijos bičiuliai išreiškė pasitikėjimą, kad reikia žmogaus, kuris galėtų sutelkti įvairias nuomones.

Lietuviai visoje Europos Sąjungoje ir vėl pirmauja, šįkart, dėl to, kad dažniausiai keliauja automobiliais. Visgi, tokių pasirinkimų pasekmės sveikatai labai kenkia – Lietuvoje mirštamumas nuo automobilių išmetamų kietųjų dalelių, pasirodo, taip pat vienas didžiausių Europoje. Lietuva pirmauja pagal automobilių, kaip pagrindinio tarpmiestinio keliavimo būdo, naudojimą visoje Europos Sąjungoje. Ne ką rečiau nuosavas transportas naudojamas ir miestuose.

Lietuvoje laikantis itin žemoms temperatūroms pasekmės mirtinos gali būti ne tik žmonėms. Gyvūnų globos organizacijos ir veterinarai pastarosiomis dienomis dirba išsijuosę – vis dažniau gatvėse randami bei pačių šeimininkų pristatomi nuo šalčio nukentėję naminiai ir laukiniai gyvūnai.  Termometrų stulpeliams šalyje nukritus į jau seniai nematytas žemumas, nepalankios oro sąlygos paveikia ir lauke gyvenančius augintinius, paukščius bei laukinius gyvūnus.

Sostinės pedagogai sako sulaukę netikėto miesto savivaldybės prašymo, suteikti prisijungimus prie nuotoliniu būdu vykstančių pamokų. Kai kurie tai pavadino paprasčiausiu pasityčiojimu iš mokytojų. Vilniaus miesto savivaldybė apgailestauja, kad prašymas buvo suprastas neteisingai – pamokos esą stebimos bus tikrai ne visose miesto mokyklose. Vilniaus Šv.

Siūlymai keisti šių metų brandos egzaminų eigą ir atsisakyti lietuvių kalbos įskaitos suskaidė švietimo bendruomenę. Kol vieni tokią iniciatyvą sveikina, kitiems kyla klausimas – ar to tikrai reikėjo? Ne ką mažiau šurmulio kelia ir neišsipildę norai egzaminų atsisakyti iš viso – jie esą jau seniai nebeatitinka šių dienų realybės.

Duomenys rodo, jog pandemija Lietuvoje atnešė ir naują smurto artimoje aplinkoje bangą. Pranešimų, kad nukentėjo nuo smurto, gaunama tiek iš vyrų, tiek iš moterų. Didžioji dalis smurtavusiųjų buvo apsvaigę nuo alkoholio. Tačiau Vidaus reikalų ministerija (VRM) jau turi planą, kaip mažinti smurto protrūkius. Nuo šių metų pradžios iki spalio mėnesio, Vidaus reikalų ministerijos (VRM) duomenimis, nuo smurto dažniausiai nukentėjo moterys – tai yra 76,4 proc.

Regionų gydymo įstaigose itin trūksta kvalifikuotų medikų, kai kur jau ne vieną mėnesį ieškomos kelios dešimtys darbuotojų. Savivaldybės griebiasi šiaudo ir atvykstantiesiems siūlo išskirtines sąlygas – nemokamą būstą, rezidentūros studijų kompensacijas ar net 20 tūkst. eurų siekiančias išmokas. Visgi, kaip sako ligoninių vadovai, norinčių dirbti regionuose nedaugėja.  Apie medikų trūkumą regionuose kalbama jau ne vienerius metus.

Kelmės ligoninėje praėjusią savaitę be eilės buvo paskiepyti trys ligoninės administracijos darbuotojai, tiesiogiai nedirbantys su pacientais. Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus teigimu, tai įvyko netikėtai ir tik dėl to, kad reikėjo išnaudoti likusias vakcinos dozes. Kelmės ligoninės direktorė kaltinimus neigia ir sako, kad viskas vyko pagal reikalavimus.

Viena po kitos didžiosios pasaulio šalys atsisako vadinamojo „tamponų mokesčio“ moterų higienos produktams arba ima juos dalinti nemokamai. Lietuva taip pat nenori atsilikti – jau pavasario Seimo sesijoje esą galima tikėtis siūlymų panašios iniciatyvos imtis ir čia, o nemokami higienos reikmenys moterims galėtų būti prieinami sveikatos priežiūros, švietimo įstaigose ir netgi bibliotekose.

Covid-19 pasiglemžė dar vieno mediko gyvybę – pirmosiomis metų dienomis Biržų rajono savivaldybės poliklinika neteko ten dirbusios 68-erių gydytojos odontologės. Kolegos stebisi – liga užklupo netikėtai ir progresavo itin greitai. Medikė dirbo Pabiržės ambulatorijoje. Biržų rajono savivaldybės poliklinikos direktoriaus pavaduotoja Jurgita Augustavičienė tv3.lt sako, jog žinios apie kolegės ligą bei mirtį užklupo itin netikėtai. „Daktarė atostogavo ir atostogų metu susirgo.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja uždarame susitikime aptarė tolesnio bendradarbiavimo ir demokratinių jėgų strategijos klausimus. Iškelti pasiūlymai dėl tolimesnių sankcijų Baltarusijai bei žmonių atstovybės įkūrimo Vilniuje. G. Landsbergis ir S. Cichanouskaja susitiko pirmą kartą.

Seimo teisės aktų projektų registracijos sistemoje įregistruotas konservatoriaus Emanuelio Zingerio parengtos rezoliucijos „Dėl Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečio“ projektas. Joje minimas ir profesorius Vytautas Landsbergis, kaip tuometinis vadovas Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas.

Seimas nusprendė – Edita Žiobienė dar penkerius metus eis vaiko teisių apsaugos kontrolierės pareigas.  Ketvirtadienį per slaptą balsavimą už jos kandidatūrą buvo 70 Seimo narių, 29 prieš ir 12 susilaikė. Pasak Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, E. Žiobienė yra patyrusi teisininkė, kontrolierės pareigas ji eina jau dvi kadencijas ir išmano šios srities problematiką.  „Super gera kandidatūra dirbti šitą darbą ir toliau.

Po žiemos atostogų moksleiviai grįžta atgal į mokslus, didžioji dalis jų – nuotoliniu būdu. Išimtis taikoma tik kai kuriems pradinukams, kurių tėvai neturi galimybės dirbti iš namų. Visgi, tokių esą nėra daug – apie tūkstantį visoje Lietuvoje. Mažiau ir darželinukų – nuo sausio daugiau tėvų pasirinko pasinaudoti ligos išmoka ir vaikus prižiūrėti namuose.

Pavasarį pandemiją suvaldžiusi Lietuva pernelyg atsipalaidavo, o rudenį sulaukė gerokai stipresnio antrosios viruso bangos smūgio. Mokslininkai įvertino, kaip šalis tvarkėsi su Covid-19 pasekmėmis pastaruosius pusę metų. Jų įžvalgos kritiškos – nors pasitikėjimo savo jėgomis buvo daug, trūko ir tvirtos lyderystės, ir bendradarbiavimo su skirtingų sektorių atstovais.

Įsibėgėjus stojimų į užsienį procesui agentūros pastebi, kad norinčiųjų išvykti mokytis svetur skaičius šiemet ženkliai sumažėjo. Kone mažiausiai lietuvių kitąmet turėtų išvykti į Jungtinę Karalystę, tam įtakos turi po „Brexito“ įsigaliosiančios naujos studijų sąlygos. Specialistų teigimu, šiais metais daugiau dėmesio sulaukia kitos Europos šalys, o didelė dalis abiturientų galimai nuspręs niekur nekeliauti iš viso ir studijas pradėti Lietuvoje.

Seimas po svarstymo patvirtino Civilinio kodekso pakeitimus, nurodančius, jog lėšos už neįvykusias keliones turistams turi būti grąžintos per 14 dienų. Anksčiau numatytas terminas buvo 90 dienų.  Europos Komisijai (EK) pradėjus pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą, Seimui pavasarį leidus lėšas už neįvykusias keliones grąžinti per 90 dienų, Vyriausybė dar vasaros pabaigoje pritarė siūlymui šį terminą sutrumpinti iki 14 dienų.

Sveikatos apsaugos ministro įsakymu, transporto priemonių vairavimui reikšmingos įtakos neturinčios ligos, tokios kaip lengvos formos nuotaikos sutrikimai, manija ar depresija, tam tikros fobijos ir neuroziniai sutrikimai, nebebus kliūtimi gauti teisę vairuoti. Lygių galimybių ekspertai džiūgauja – tai žingsnis link psichinių ligų stigmos sumažinimo.

Studentai kreipiasi į Seimą, siekdami privalomo universitetinių praktikų apmokėjimo. Juos jungiančio judėjimo „Šauksmas“ teigimu, dabar universitetuose atliekamos praktikos neretai tampa nuostolingos pačiam studentui ir neatitinka kokybės kriterijų. Praktikų vietas siūlantys darbdaviai tokius siekius vadina atotrūkiu nuo realybės ir pripažįsta, kad įteisinus privalomą apmokėjimą pasiūlymų praktikuotis gali labai sumažėti.

Greičio mėgėjus 2021-aisiais drausmins dar daugiau greičio matavimo prietaisų – vien per ateinantį pusmetį pradės veikti daugiau nei 100 naujų sistemų. Taip tikimasi drausminti vairuotojus, pernai baudų už greičio viršijimą susikaupė daugiau nei už 6 mln. eurų.  Lietuvos kelių direkcijos duomenimis, šiuo metu valstybinės reikšmės keliuose veikia 25 vidutinio greičio kontrolės ruožai.

Nors medikai ragina tautiečius be reikalo nesinuomoti ir nepirkti deguonies aparatų, juos parduodantys verslininkai skėsčioja rankomis – jau nebėra nei ką parduoti, nei ką išnuomoti. Socialiniuose tinkluose taip pat vyksta sujudimas – perparduodami deguonies aparatai dingsta akimirksniu. Tiesa, internetiniuose skelbimuose sumos įkandamos ne visiems, mat pigiausių aparatų kainos siekia kone 400 eurų.

Kai kurie grožio paslaugas teikiantys specialistai sako karantino ribojimų nebijantys ir socialiniuose tinkluose vis dar siūlo savo paslaugas. Policija perspėja – geriau nerizikuoti, mat išsiaiškinus apie tokią situaciją, tiek grožio specialistui, tiek klientui gali grėsti tūkstantinės baudos. Nuo gruodžio 16 d. iki sausio 31 d. visoje šalyje galioja sugriežtinti karantino ribojimai.

Kepykloms ir konditeriams prieššventinis laikotarpis dažniausiai būna vienas darbingiausių, tačiau šiemet situacija kiek kitokia. Dėl sumažėjusio užsakymų skaičiaus verslininkai kaltina pandemiją ir sako, jog nebūtina skubėti užsakinėti šventėms skirtų saldumynų – jų įsigyti bus galima net ir paskutinę minutę.

101-erių metų sulaukusi Marijona Sluckienė, gyvenanti Jungtinėje Karalystėje, buvo viena pirmųjų gavusių galimybę pasiskiepyti naująja Covid-19 vakcina. Senolės dukra Laima taip pat prisidėjo prie istorijos – ji medicinos centre savanoriškai padėjo skiepyti ir kitus. Šeima sako jaučianti didelį dėkingumą, mat skiepas padės šimtametei ir vėl pamatyti savo anūkus bei proanūkius.

Kaune įsikūręs lopšelis-darželis pandemijos nepabūgo ir savo auklėtiniams surengė nors ir nuotolinę, bet ne ką mažiau linksmą kalėdinę šventę. Vaikai Kalėdų senelio ir jo padėjėjų gyvą pasirodymą stebėjo per darželio langus. Darželio auklėtoja tvirtina, kad niekas nesitikėjo, jog tokio tipo renginys gali atnešti tiek daug gerų emocijų.

Šeštadienį Zarasų rajono mero socialiniuose tinkluose pasirodė nuotraukos, kuriose jis matomas be kaukės su kitais žmonėmis. Šios nuotraukos greitai buvo pašalintos, tačiau rajono savivaldybė kaltinama ir kitų karantino taisyklių nesilaikymu. Meras visus kaltinimus griežtai neigia ir sako, jog tai – paprasčiausias politinių oponentų šmeižtas. Portalo tv3.lt redakcija sulaukė anoniminio laiško, kuriame skaitytojas išreiškė savo susirūpinimą padėtimi Zarasų rajone bei savivaldybėje.

Didžiųjų šalies miestų komunalines atliekas tvarkančios įmonės skundžiasi, kad per karantiną dėl kiemuose paliekamų automobilių šiukšliavežiai nebegali privažiuoti prie konteinerių. Jų teigimu, gyventojai piktybiškai stato savo mašinas neleidžiamose vietose, o jeigu situacija nesitaisys, šiukšlių išvežimas žiemos metu gali dar labiau strigti. Pasaulį užklupusi pandemija sukelia ir kiek netikėtų problemų.

Nuo trečiadienio įsigaliojus naujiems karantino ribojimams, darželinukus auginantiems tėvams buvo pateikta rekomendacija – į ikimokyklinio ugdymo įstaigas vaikus vesti tik tiems, kurie neturi galimybės dirbti iš namų. Nors tai kol kas nėra privaloma, kai kurių valstybinių darželių auklėtojos imasi iniciatyvos ir esą pačios nusprendžia, kuriuos vaikus reikėtų išsiųsti namo.

Artėjant šventėms ir užsidarant daliai parduotuvių, visoje Lietuvoje esantys paštomatai pildosi žaibo greičiu. Siuntas pristatančios įmonės gyventojus perspėja nelaukti ir dovanomis pasirūpinti per kelias ateinančias dienas, mat kitu atveju jos gali atkeliauti jau po Kalėdų. Kaunietė Kristina tv3.lt pasakoja, jog šiemet dovanas artimiesiems užsakė internetu ir pasistengė tai padaryti kaip įmanoma anksčiau, kad spėtų jas gauti prieš didžiąsias metų šventes.

Pandemija išryškino ir visuomenėje užsislėpusias socialines problemas. Kaip praneša Vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, šiemet pranešimų apie galimus vaikų teisių pažeidimus gauta beveik 7 tūkst. daugiau nei praėjusiais metais. Specialistai pripažįsta – tam įtakos turėjo užsitęsęs karantinas bei gyvo kontakto mokyklose praradimas. Pirmojo karantino metu Vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos gaunamų pranešimų skaičius buvo išaugęs 16 proc.

Paskelbus, jog Lietuvoje įsigalios draudimas judėti tarp savivaldybių, socialiniuose tinkluose netrukus ėmė kurtis grupės, kuriose internautai diskutuoja, kaip išvengti policijos patikrų. Lietuvos policija perspėja, jog tokius asmenis stebi, o tuos, kurie bandys ribojimą „apeiti“, žada bausti.  Nuo gruodžio 16 d. iki sausio 3 d. visoje šalyje įsigalioja draudimas judėti tarp savivaldybių.

Vilniaus universitetas (VU) antradienį paskelbė, jog pavasario semestro metu studijų veikla bus vykdoma nuotoliniu arba mišriu būdu.  Kaip rašoma universiteto studentams išplatintame laiške, toks sprendimas buvo priimtas reaguojant į epidemiologinę situaciją šalyje ir siekiant užtikrinti viruso plitimo prevenciją.

Karantinas apnuogino kai kurių tėvų abejingumą ir iškreiptą požiūrį į mokslą. Mokyklų vadovai ir specialistai pastebi, kad kai kurie tėvai ranka numojo į nuotolines pamokas, kurios vykdomos karantino metu, todėl leidžia vaikams neprisijungti arba liepia malkas nešti, kol kiti bendraamžiai mokosi. Po karantino ir nuotolinio mokymo gali išaiškėti daug senų ir naujų vaikų teisių pažeidimų, taip teigia vaikų teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.

Pandemijai keičiant gyvenimo ritmą, daugeliui įprastais tapusius šventinius susibūrimus keičia internetiniai skambučiai, o gyvą Kalėdų senelio pasirodymą – virtualus sveikinimas iš šventiškai įrengtos studijos. Ir mažus, ir didelius kasmet sveikinantys Kalėdų seneliai sako, kad užsakymų šiemet netrūksta, o kai kurie nesibaido ir viruso – organizuoja gyvus susitikimus per atstumą.

Kasmet mokyklose vykstančių kalėdinių švenčių pandemija, regis, nesustabdė. Šiemet jos vyks nuotoliniu, o kai kuriose ikimokyklinio ugdymo įstaigose, ir kontaktiniu būdu. Tėvai skundžiasi, kad tokios šventės gerokai patuština pinigines. Kai kurie teigė esantys šokiruoti, mat net ir nerengiant didelės šventės dėl šalyje įsigaliojusio karantino, sumos nesikeičia – tenka pakloti ir po 50 eurų.

Viešojoje erdvėje vis labiau populiarėja vos pusę veido dengiantys apsauginiai skydeliai, o jų įsigyti galima ir socialiniuose tinkluose, ir internetinėse parduotuvėse. Patenkinti pirkėjai giria skydelių patogumą, tačiau ekspertai pataria neapsigauti – tokių veido apsaugos priemonių nauda niekinė, o jas dėvėdami viešumoje galite kelti pavojų ne tik sau, bet ir kitiems.

Pagal naujausius Vyriausybės priimtus karantino sugriežtinimus, ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo įstaigas rekomenduojama lankyti tik tiems vaikams, kurių tėvai neturi galimybių dirbti namuose. Tačiau kai kuriose šalies savivaldybėse ši rekomendacija jau spėjo virsti ribojimu – vaiką darželyje palikti galima tik su specialiu prašymu ir pažyma iš darbdavio.

Mišri Seimo narių grupė imasi iniciatyvos – jos nariai Remigijus Žemaitaitis ir Kęstutis Glaveckas pripažįsta atnaujinę svarstymus dėl naujos opozicinės frakcijos formavimo. Parlamentarų teigimu, tai yra tikros opozicijos nebuvimo pasekmė ir noras daugiau galios suteikti būtent Mišriai Seimo narių grupei. Jokių tikslių detalių politikai įvardinti nesiryžta, mat, jų teigimu, kol kas viskas vyksta diskusijų lygyje.

Vilniaus gatvėse važinėja neįprastos transporto priemonės – rikšos. Jos neramina kai kuriuos vietinius gyventojus ir kelią klausimą, ar jas vairuojantys tikrai laikosi visų saugumo reikalavimų. Lietuvos kelių policija aiškina, kad šiuo atveju galimai ne tik pažeistos Kelių eismo taisyklės (KET), bet ir sukeltas pavojus aplinkiniams. Rikša, tai lengvas dviratis, žmogaus traukiamas vežimas, skirtas vežti kitus žmones arba daiktus.

Buvusios savanorės metė kaltinimus Vilniaus gyvūnų prieglaudos „SOS gyvūnai“ vadovei ir visai prieglaudai. Šioje įstaigoje jau nebedirbančios merginos kaltina prieglaudą šunų nepriežiūra, netinkamu maitinimu, paaukoto turto ar pinigų savinimusi. Pati prieglauda visus kaltinimus kategoriškai neigia ir sako, kad svarsto imtis teisinių veiksmų dėl savanorių išsakytų kaltinimų.