Politologas Laurynas Jonavičius sako, kad šie rinkimai Ukrainoje nauji ne tik dėl neįprasto kandidato, bet ir dėl to, kad ukrainiečiai pirmą kartą balsuoja nesidalindami į rytus ir vakarus.
Dėžė ir jos nežinomasis
„Rinkimai vyksta ne pagal tradicinį etnolingvistinį susiskirstymą, kai rytai kovoja prieš vakarus, kaip būdavo anksčiau. Šiuose rinkimuose vyksta naujumo kova su senumu. Volodymyras Zelenskis atstovauja naujumą, o Petro Porošenko – senosios politikos atstovas. Jei pažiūrėsime, kaip buvo balsuota pirmame ture, tai tos klasikinės priešpriešos, kad išėjo kandidatai, kurie laimėjo rytuose ir vakaruose – neliko. V. Zelenskis laimėjo praktiškai visur, o P. Porošenko laimėjo nedaugelyje vietų“, – svarstė politologas.
Žinoma, dar viena rinkimų naujiena – pats V. Zelenskis, kuris yra reitingų lyderis ir bus išrinktas prezidentu. „Tai – nesisteminis kandidatas, visi kiti, kurie dalyvavo rinkimuose, jau senokai buvo politikoje ir buvo nusibodę, o šis – ne. Tai tendencija, kuri rodo, kad rinkėjams „senoji“ politika nusibodo ir jie nori kažko naujo. Savo veiksmais ir kalbomis jis (V. Zelenskis) rodė, kad nepriklauso sistemai. Jis nedalyvauja debatuose, augina populiarumą per šou elementą. Ukrainos politikoje tai yra nauja tendencija, bet taip yra ne tik Ukrainoje. Donaldo Trumpo pavyzdys rodo, kad pasaulyje populiarėja nesisteminiai kandidatai. Taip, dauguma jų yra populistai, jie eina ne su politine programa, bet su šou elementais“, – aiškino L. Jonavičius.
Tiesa, pasak politologo, V. Zelenskis neturi aiškios politinės programos, o pareiškimai yra tarpusavyje prieštaraujantys. Kalbama abstrakčiai, populistiškai.
„Visgi žvelgiant iš rinkėjo, kuris yra nusivylęs esama sistema, perspektyvos, tai yra pliusas, kuris padės laimėti rinkimus. Vykstant rinkimų kovai P. Porošenko V. Zelenskį bando pateikti, kaip prorusišką kandidatą. Dabartinio prezidento viena iš rinkiminių „linijų“ yra, kad perkate rusišką kandidatą. Taip, kalbama, kad dalis V. Zelenskio verslų yra susiję su Rusija, bet Ukrainoje visiškai nesusijusių verslų, matyt, būtų sunku rasti. Bandymas jį pavaizduoti prorusišku yra, bet prorusiškumas šiuo metu Ukrainoje nebūtų laiminti strategija. P. Porošenko save laiko saugumo garantu, bet žmonėms rūpi ne tik tai, daug kitų dalykų kelia akivaizdų nepasitenkinimą ir todėl jie ieško, ką naujo galėtų išbandyti“, – kalbėjo politikos mokslų specialistas.
Jis tikino, kad Ukrainoje visada daug vilčių dedama į porevoliucinius kandidatus, o realiai matėme mažai pokyčio ir progreso.
„Dauguma tų pokyčių, kurie vyko, buvo nulemti išorinių veiksnių, daugiausia – Rusijos agresijos. Todėl nepasakyčiau, kad P. Porošenko labai nuvylė rinkėjus ar, kad į jį buvo dėta daug lūkesčių. Žinoma, lūkesčiai visada dedami į naują kandidatą. Todėl ir į V. Zelenskį dedama daug lūkesčių, nenustebčiau, jei jie didele dalimi nepasiteisintų“, – aiškino L. Jonavičius.
Anot politikos mokslų specialisto, svarbu suprasti, kad dabartinė prezidento institucija Ukrainoje nėra tokia, kaip buvo Viktoro Janukovyčiaus laikais. Prezidentas sprendžia daug, bet vidaus politikos klausimuose svarbesnis veiksnys yra parlamentas, todėl svarbu, kaip atrodys Ukrainos parlamentas po rudenį vyksiančių rinkimų. Kol kas apklausos palankios V. Zelenskio partijai, bet ji neturės daugumos, kad galėtų su prezidentu vienašališkai „stumti“ savo politiką.
„Nežinomųjų daug, prezidento rinkimai yra dalis to, kur ir kaip toliau judės Ukraina. Parlamento rinkimai bus antras svarbus dedamasis. Tai, ką V. Zelenskis darys labai priklausys nuo žmonių, kurie bus aplink jį. Jis turi charizmą, moka ir gali kalbėti, bet tai yra viena medalio pusė. Jam reikės politinės linijos, reikia palaukti ir pamatysime, kokius pirmuosius žingsnius jis žengs. Mes net nežinome, kokią politinę ateitį jis įsivaizduoja. Didele dalimi pritarčiau, kad V. Zelenskis yra dėžė, kurią pradarius nežinia ką rasi“, – sakė politologas.
Nežinomas, bet nebūtinai blogas
Tarptautinės politikos specialistė Dovile Jakniūnaitė įsitikinusi, kad Ukrainoje kova vyko tarp dviejų provakarietiškų politikų, kurie nebesibara dėl Ukrainos strateginės geopolitinės padėties ir tai, pasak politologės – naujas dalykas.
„Tai esminis skirtumas, žinoma, karas pakeitė šalies kontekstą, bet pats karas rinkiminėje kampanijoje nevaidina didelio vaidmens. Ukrainiečiai yra nusivylę politikais ir politika, apklausos rodo, kad prezidentu ir politine sistema nepasitiki iki 80 proc. žmonių. Atsiranda skepticizmas, žmonės nepatenkinti ekonomine situacija, korupcija. Nepadaryta nieko apčiuopiamo, kad neliktų korupcijos“, – vardijo politologė.
Anot jos, rinkėjams nesvarbios politinės programos, ideologinės pozicijos. Rinkėjai balsuoja kitaip, nusivylimas didelis, todėl „kitokie“ politikai matomi, kaip alternatyva, norima „pažiūrėti, kas bus“. Rinkiminiame elgesyje yra daug „nepervertinkime programos“ momentų. Rinkimuose atsiranda vaidybinių elementų.
„P. Porošenko vykdė labai agresyvią kampaniją prieš V. Zelenskį ir daliai žmonių toks puolimas nepatinko, kaip ir „superpatriotizmas“, kurį propaguoja P. Porošenko, kalbėdamas tik apie armiją, gynybą. Daugelis mano, kad ne tik šie klausimai turi dominuoti“, – sakė politologė.
Ji patvirtino baimes, kad V. Zelenskis gali nuvilti, bet, anot jos, mes nežinome, kas ateis su juo. „Turime suprasti, kad gali būti labai blogai, bet lygiai taip pat gali būti visai pakenčiamai. Mes neturime manyti, kad tas nežinomasis bus būtinai blogai. Aš manau, kad bus išrinktas V. Zelenskis ir turėsime stebėti, kas vyksta. Tai – didžiulis iššūkis Ukrainai“, – kalbėjo D. Jakniūnaitė.
