Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala ir buvęs užsienio reikalų ministras, Lietuvos ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius.
Praėjusią savaitę du Rusijos kariniai orlaiviai įskrido į Lietuvos oro erdvę, ir tas įskridimas truko 18 sekundžių, taip pat dešimtys kontrabandinių balionų iš Baltarusijos pusės. Ką jūs manote, ar tai ir yra hibridinio karo forma?
L. Kojala: Neabejotinai, ir tai, kaip ir ministras minėjo, nėra naujiena, nes pavieniai incidentai atrodytų nėra tragedija. Galima galbūt juos išspręsti, galima sumažinti jų kaštus, galima užkardyti tam tikromis priemonėmis.
Problema atsiranda, kai tų incidentų, ir kaip ir minėjau, įvairiose formose, yra tiek daug, kad kiekvieną dieną, kiekvieną savaitę mes vis turime kitą temą, kuri tuo metu tampa karščiausia, bet net jeigu balionai nebebus tema po kelių savaičių ar po kelių mėnesių, greičiausiai kalbėsime apie kažką kitą.
Ar tuos pačius orlaivių įsiveržimus į oro erdvę, ar tas pačias mano minėtas kibernetines atakas, galbūt vėl suintensyvėjusius migracijos srautus, ar kitokias priemones. Tai didžioji sisteminė problema yra atgrasymo neefektyvumas.
Ne šimtu procentų veikia atgrasymas, jeigu mes turime NATO valstybės nuolatos patiriančias šiuo atveju netgi kinetinio pobūdžio veikimą. Šiuo atveju balionus pavadinti nekinetinėmis priemonėmis yra sunku, kaip ir atsieti juos nuo Baltarusijos režimo.
Na, mano kolegos, kurie daug metų dirba su Baltarusija, vienareikšmiškai konstatuoja, kad tokie veiksmai negalėtų būti daromi be tiesioginio arba bent jau netiesioginio Baltarusijos režimo pritarimo arba mažų mažiausiai toleravimo.
Vadinasi, tai yra politinis veikimas, ne tik kažkokių atskirų pavienių, pelno besidairančių asmenų, nusikalstamą veiką vykdančių, ir tokiu atveju ir atsakas turi būti toks. Kiek man teko girdėti, ir Vyriausybės veiksmai yra nukreipti į papildomas sankcijas Baltarusijai, didesnį spaudimą, suprantant, kad tai nėra kažkas, kas yra sprendžiama vien tiktai kriminalistų lygmeniu. Tam reikalingas ir diplomatinis postūmis.
Pone Linkevičiau, kaip jūs galvojate, kokie veiksmai turėtų dabar būti? Ką mes galėtumėme padaryti, kad užkardytume tą hibridinę ataką būtent dėl balionų?
L. Linkevičius: Būčiau labai protingas, jeigu dabar išvardinčiau sąrašą tų veiksmų, bet jau pasikartosiu, tarnybos turi dirbti savo darbą ir imtis patirties iš kitų, kurie jau turi kažkokios tos patirties, jau minėjau iš ko. Na, ir nežvelgti į visa tai vien tik kaip per kontrabandinę problemą.
Taip, galbūt čia yra tų kontrabandos elementų, ir tie norai sugriežtinti teisinę atsakomybę yra teisingi, bet aš manau, kad reiktų daryti prielaidą, kad tai yra ne tik kontrabandinė problema, bet ir būtent hibridinė ataka, ir todėl adekvačiai į ją turime reaguoti.
Pats tas neutralizavimas balionų nėra toks paprastas ir čia teisingai kai kurie pastebėjo, kad panašių problemų buvo Pietų Korėjoje su Šiaurės Korėjos balionais. Pats tas numušimas, jis ne visada yra teisingas veiksmas, nes jis gali sukelti dar didesnių problemų, jeigu, tarkime, nebus pataikyta į taikinį, taip, kad čia aš dabar neisiu į detales.
Tam specialistai ir yra, kurie turėtų priimti tą sprendimą, bet siūlyčiau žiūrėti į tai ne tik kaip į kontrabandinę, sakysime, problemą, bet kaip į hibridinę ataką, kuri, matomai, užčiuopia mūsų silpnąsias vietas.
Linas Kojala: Aš gal dar tik pridursiu, kad ir amerikiečiai turėjo bėdų su balionu iš Kinijos prieš keletą metų. Buvo didelis įvykis, kai tarsi ir meteorologinis balionas skrido virš Jungtinių Amerikos Valstijų, ir tikrai ne vieną dieną amerikiečiai, turintys galingiausią pasaulio kariuomenę, turėjo problemų rasdami geriausią sprendimo būdą jį eliminuoti.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
