Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala ir buvęs užsienio reikalų ministras, Lietuvos ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius.
Gerbiamas Linai, dėl kontrabandinių balionų iš Baltarusijos savaitgalį buvo vis atšaukiami ir atidedami skrydžiai – kaip jūs vertinate tai, ką matėte šį savaitgalį ir ką girdite dabar?
L. Kojala: Tai platesnio paveikslo dalis. Mes matome įvairaus pobūdžio hibridines operacijas, nukreiptas prieš Baltijos valstybes, taip pat prieš kitas NATO nares. Jos apima ir kibernetinę erdvę, ir oro erdvę, ir Baltijos jūros regioną, ir antžemines transporto priemones, ir migrantų judėjimą, ypač kalbant apie nelegalią migraciją.
Tai, matant tą platų paveikslą, yra akivaizdu, kad tokio vienareikšmiško atsakymo, kaip šią problemą spręsti, nėra. Mes sprendžiame pavienes problemas, bandome užkardyti joms kelią, bet tai nekeičia bendros situacijos, kuri yra sudėtinga, ir net jeigu nesakytume, kad tai yra kažkas naujo, Lietuva tą patyrė dar gerokai iki Krymo aneksijos ir kalbėjo apie tai Vakarų sostinėse, bet galbūt nesulaukdavo labai didelio susidomėjimo.
Dabar apie tai kalba visi, ir vis tik ieškoti tų priemonių vieniems aišku, kad nepavyks, ir tam reikia tarptautinių partnerių įsitraukimo. Ir signalai, kurie siunčiami iš Vyriausybės, yra orientuoti būtent į tai.
Yra kalbama ir apie NATO hibridinių pajėgumų įtraukimą, tam, kad būtent šitas konkretus atvejis būtų užkardytas. Bet tas platesnis klausimas, kaip atgrasyti panašaus pobūdžio incidentus ateityje ir mano minėtą tą plačią aprėptį jų, išliks pakankamai atviras.
Tai mums išties tų partnerių paramos ir pagalbos dabar reikėtų, kad mes galėtumėme tą situaciją sutvarkyti. Vieniems mums gali būti sudėtinga, ar ne?
L. Kojala: Aš manau, koordinavimo, ne tiek pagalbos – Lietuva yra pajėgi valstybė. Lietuva yra NATO narė, kuri įgyvendina NATO trečiąjį straipsnį, tai yra sprendžia savo saugumo problemas pirmiausiai naudodama savo pajėgumus, ir aš manau, kad jie yra net jeigu ir tą greitą atsakymą pateikti į tokią problemą nėra taip paprasta, bet mes puikiai suprantame, kad Lietuvos oro erdvė yra neatsiejama nuo Latvijos oro erdvės, nuo Lenkijos oro erdvės ir nuo kitų sprendimų, kurie jau apima ir tarptautines organizacijas.
Tai nemanau, kad mes turėtume sakyti, kad prašome sąjungininkų pagalbos, nes esame pajėgūs šitas problemas spręsti patys, bet sąjungininkų įsitraukimas, veiksmų koordinavimas ir galiausiai, aš tikiuosi, judėjimas ilgalaikių sprendimų link yra reikalingas, nes kai kalbame apie vėlgi ilgalaikę oro erdvės apsaugą, vien Lietuva saugi pati iš savęs nebus.
Mums reikės, kad būtų saugios ir mūsų kaimyninės valstybės – tam reikalingi ir finansavimo instrumentai iš Europos Sąjungos ir kitų organizacijų, ir svarbiausia politinė valia, kuri būtų realizuojama praktiškai.
Galbūt mes kalbame dažnai apie Baltijos valstybių bendrystę ir bendrumą, bet matome, kad praktinius projektus įgyvendinti ne visada yra taip paprasta.
O ką jūs matote pastarąjį savaitgalį? Ką jūs manote dėl užsienio partnerių? Ar čia jau reikėtų, kad įsitrauktų partneriai, nes Lietuva dabar tokioje krizėje atsidūrusi?
L. Linkevičius: Na, pirmiausia tai priminsiu, kad kuomet buvo nelegalių migrantų visas antplūdis, tai mums tai irgi iki tol ta problema buvo žinoma daugiau teoriškai ir mes per atstumą stebėjome, kokias problemas turi italai, ir kaip tai atrodo kitoms šalims, ir staiga pasirodė, kad tai yra hibridinė ataka, gerai organizuota, ir iš tikrųjų mėginimai buvo išsiūbuoti tą mūsų saugumo situaciją ir beveik pavyko, jeigu nebūtume ėmęsi ryžtingų priemonių, netgi kurios šiek tiek prasilenkė su tuo metu vyraujančia teisine baze Europoje.
Vėliau daugiau šalių suprato, kad mes turime imtis adekvačių veiksmų ir kad tai nėra natūralus procesas, o yra dirbtinai organizuota krizė – tas pats yra dabar. Tik tiek, kad situacija, ta, kad mums ji irgi nėra nauja.
Tai dabar staiga sakyti, kad štai dabar reikia pradėti rūpintis – aišku, reikėjo anksčiau, bet dabar ne laikas čia vieniems kitus kaltinti, o reikia dėl partnerių pirmiausia imtis patirties, ir jeigu taip kalbėti, tie sąjungininkai tai šiuo atveju ir ukrainiečiai, ką mes kalbėjome ir dėl kovos su dronais, jų stebėjimo, aptikimo laiku, jų neutralizavimo pigesnėmis priemonėmis, o ne kažkokiais tai kinetiniais kariniais ginklais – apie tai yra kalba.
Tai šiaip kol tai nėra karinė ataka, tai vis tiek šalys pačios turi tvarkytis, bet kad tai yra ataka, kuri susijusi su mūsų saugumu, tai irgi akivaizdu. Taip, kad čia paneigti labai sudėtinga ir daryti prielaidas, kad tai yra dar viena hibridinė ataka, dar vienas mėginimas užčiuopti dar vieną tokią, sakysime, vietą, kurioje galima sukelti krizę, tai reikia pripažinti, kad taip ir yra. Tarnybos turi reaguoti ir tikiu, kad jos vis tik sureaguos.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
