Prezidentas susitikimo metu pabrėžė, kad dronų pajėgumo vystymas turi būti kompleksinis. Pabrėžta, kad dronai yra reikalingi, kaip ir kiti gynybos pajėgumai. Krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas pristatė dronų pajėgumų vystymą, planuojamas įsigyti dronų sistemas, apžvelgė karinio rengimo ir mokymo organizavimą, taip pat buvo įvertinti artimiausi įsigijimo terminai.
Esama dronų integracijos situacija bei pajėgumų plėtra turi įgauti „žymiai didesnį pagreitį“, sako prezidento patarėjas Tomas Godliauskas.
„Vykdomas įsigijimų procesų organizavimas neužtikrina ir neatliepia sistemos pajėgumų vystymo poreikių laike“, – pridūrė jis.
Anot T. Godliausko, dėl to buvo sutarta konsultuotis su Viešųjų pirkimų tarnyba, siekiant išsiaiškinti, kaip pagerinti procesą, kad būtų atlieptas dronų pajėgumų vystymas.
Prezidento patarėjas spaudos konferencijoje pridūrė, kad dronų įsigijimo, vystymo procesai stringa, todėl reikia tobulinti šią procesą.
Anušauskas: „Šie metai išties yra lūžiniai“
A. Anušauskas teigė, kad vienareiškmiškai pritariama dronų plėtrai ir jų naudojimą kariuomenėje.
„Šie metai išties yra lūžiniai vystant šias sistemas Lietuvoje. Kaip žinia, savo laiku Lietuvos kariuomenė atsisakė vsų Kinijos gamybos detalių dronų, visi tie dronai perduoti Ukrainai. Po to orientavomės į naujus įsigyjimus, kurie pradėti 2022 metais pakeitus visą pirkimų grafiką, kuris buvo nustumtas labai toli, turėjo prasidėti 2028–2030 metais“, – spaudos konferencijoje sakė A. Anušauskas.
Jis pridūrė, kad šie metai išskirtiniai dėl to, kokiais kiekiais yra įsigijami gynybos pajėgumai – nuo skraidančių šaudmenų iki mikrodronų.
„Lietuvos kariuomenė jau 2016-2017 metais jau buvo parengusi viziją ir strategiją, kaip naudoti dronus Lietuvos kariuomenės pajėgumuose. Aišku, dabar išmoktos pamokos iš karo Ukrainoje planus koreguoja.
Anksčiau tokio dronų pajėgumo plano nebuvo, jau praeitais metais mes parengėme atskirą dronų pajėgumo vystymą, kur buvo numatyta, kaip tai bus įdiegta į karinius vienetus, kitus operacinius pajėgumus, kiek ir kokio personalo reikės, kaip mokinsime šį personalą ir, aišku, esame numatę, kokių tipų reikia dronų įvairiuose operaciniuose taktiniuose lygmenyse.
Šiais metais įvykdžius visus pirkimus mes praktiškai optimalų skaičių dronų jau turėsime, išskyrus aukščiausiojo operacinio lygmens“, – spaudos konferencijoje sakė V. Rupšys.
A. Anušauskas pridūrė, kad yra tik 2 įmonės, kurios yra pajėgios gaminti dronus ir užtikrinti jų gyvavimo ciklą.
Kasčiūnas: turimų dronų pajėgumų pakaktų „vienam stipriam mūšiui“
Ministras ir kariuomenės vadas su G. Nausėda susitiko šiam kiek anksčiau vasarį sukritikavus krašto apsaugos sistemos požiūrį į dronų pajėgumų vystymą Lietuvoje. Jis taip pat teigė, kad įsigyjant dronus daugiau dėmesio skiria gamintojams užsienyje, nors lietuviai kuria gerus bepiločių prototipus.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) dar sausį domėjosi, ką šiuo klausimu daro Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė. Pasak komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno, kariuomenės suplanuotų įsigyti ir turimų dronų pajėgumų pakaktų „vienam stipriam mūšiui“, bet ne ilgalaikiam karui su Rusija.
NSGK tąkart išsiuntė Valstybės gynimo tarybos nariams – prezidentui, premjerei, Seimo pirmininkei, krašto apsaugos ministrui ir kariuomenės vadui – apmatus, kaip ir kokiomis kryptimis galėtų būti plėtojami bepiločių orlaivių ir kontrpriemonių pajėgumai.
Reaguodami į diskusijas NSGK, kariuomenės atstovai tuomet BNS nurodė, kad dronų pajėgumus vysto pagal 2017 metais patvirtintą koncepciją, informavo apie esančius planus per trejus metus išvystyti žvalgybos dronų pajėgumą bei pirkti kovinius bepiločius orlaivius, kurie būtų prieštankinės gynybos dalis.
Vyriausybė savo ruožtu ėmėsi kurti savo koncepciją šiuo klausimu, apie tai premjerė Ingrida Šimonytė paskelbė vasarį. Jos teigimu, Vyriausybė savo siūlymuose dėl dronų pajėgumų vystymo stengsis aprėpti krašto apsaugos sistemos ir Lietuvos gynybos pramonės poreikius ir galimybes.
Dalis Lietuvos politikų daugiau dėmesio dronams ėmė skirti tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, kur šiuos bepiločius abi pusės naudoja įvairioms užduotims – nuo žvalgybos iki priešo taikinių naikinimo.
Savo ruožtu už kariuomenės vystymą atsakingi karininkai teigia, kad dronai gali būti naudojami žvalgybai ir paramai, tačiau jų galimybių mūšio lauke pervertinimas gali nukreipti politikų dėmesį nuo kitų svarbių pirkimų, pavyzdžiui, tankų įsigijimo.
Pasak krašto sistemos pareigūnų, operaciniai ir strateginiai tikslai per konfliktus pasiekiami su sunkiąja ginkluote, o mūšio lauke svarbi visų vienetų sąveika.
