Sveikata

Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) išlieka pagrindine lietuvių mirties kaltininke, tačiau daugelis į savo sveikatą vis dar žiūri pro pirštus. Neretai dėmesingumo trūksta ir dėl visuomenėje dar paplitusių mitų bei klaidingų nuostatų. Dalį tokių įsitikinimų patvirtinti arba paneigti paprašėme Kauno klinikų filialo Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovo, gydytojo kardiologo Raimondo Kubiliaus.  Širdies ligos gresia tik vyresnio amžiaus žmonėms.

Kiek valdžia besidžiaugtų augančiu Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetu, realybė bado akis – pagal sveikatos sistemos finansavimą Lietuva vis dar gerokai atsilieka nuo Europos vidurkio. Tuo metu ligotų žmonių tik daugėja, o dalis paslaugų nuo namų tolsta. Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis savo ruožtu tvirtino, kad Lietuva yra tam tikrame virsmo etape.

Lapkričio 12-ąją minint Pasaulinę plaučių uždegimo dieną Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) primena, kad viena dažniausių bakterinio plaučių uždegimo priežasčių yra pneumokokinė infekcija.

Daugiau nei dvidešimt Lietuvos medikų organizacijų kreipėsi į Seimo valdybą ir Seimo Sveikatos reikalų komitetą ragindamos stabdyti LR Sveikatos draudimo įstatymo projekto Nr. XVP-1701 svarstymą bei sudaryti darbo grupę jam tobulinti. Medikų organizacijos įspėja, kad įstatymo projekte numatytos finansinės sankcijos gali paveikti ne tik gydymo įstaigas, bet ir pačius medikus bei pacientų galimybes laiku gauti sveikatos priežiūros paslaugas.

Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) dalininkai penktadienį su gydymo įstaigos vadovybe aptars įstaigos finansinę padėtį ir ieškos išeičių ją pataisyti. Ligoninė praėjusią savaitę dalininkams pateikė patikslintą finansinės situacijos gerinimo planą. Vis dėl to, kol siūlymai su jais neaptarti, ligoninė BNS nurodė besilaikanti nuostatos, kad viešai aptarti pateiktas priemones būtų nekorektiška.

Net 9 iš 10 Lietuvos moksleivių nesugeba atlikti net paprasčiausių fizinių užduočių – padaryti atsispaudimų, išlaikyti savo kūno svorį ar nubėgti reikiamą atstumą. Kitas tyrimas atskleidė dar vieną nerimą keliantį faktą – Lietuva patenka tarp 5 mažiausiai fiziškai aktyvių Europos šalių. O jei trūksta fizinio aktyvumo, tai atsiliepia ne tik vaikų kūnui, bet ir smegenų veiklai, mokymosi rezultatams bei net galimybėms ateityje tarnauti kariuomenėje. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Ligoninės ruošiasi ekstremalioms situacijoms ir atnaujina priedangas, tačiau vis dar yra spragų. Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, ligoninių priedangoms įrengti ir atnaujinti visoje Lietuvoje reikia beveik 700 milijonų eurų, o šiuo metu Vyriausybė yra skyrusi vos penktadalį šios sumos.   Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Santaros klinikų požemiai ekstremaliosios situacijos metu gali būti naudojami – čia gali būti paguldyti keli šimtai pacientų.

Respublikinė Šiaulių ligoninė pranešė liūdną žinią – bendruomenė atsisveikinama su ilgamečiu akušeriu ginekologu Albertu Petru Klibavičiumi (1944-06-23 – 2026-11-08). Kaip skelia įstaiga, daugelio miesto gyventojų žinomas ir gerbiamas akušeris ginekologas, anesteziologas mirė po trumpos ir staigios ligos. Garbingų 84-erių metų sulaukęs gydytojas darbinę karjerą baigė būdamas septyniasdešimties.

Nuo 2027 metų keičiantis Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamų sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo tvarkai, vienas svarbiausių klausimų – kaip pokyčiai paveiks pacientų galimybes laiku patekti pas gydytojus specialistus. Apie tai turime kalbėti jau dabar, nes problemų dėl specialistų konsultacijų prieinamumo matome ir šiandien.

Pasireiškus stipriam kosuliui, dažniausiai iš karto galvojama apie kvėpavimo takų ligas, tokias kaip peršalimas, gripas, bronchų ar plaučių infekcija. Visgi vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Indrė Šulskytė atkreipia dėmesį, kad pasitaiko atvejų, kada kosulys ar užkimęs balsas būna visiškai nesusijęs su virusais ar bakterijomis kvėpavimo takuose. Anot jos, šiuos nemalonius simptomus gali sukelti ir užsitęsusi kita gana dažna liga.

Sveikatos priežiūros specialistų teigimu, dėl nepakankamo medicininės mitybos finansavimo dalis sunkiai sergančių pacientų Lietuvoje negali grįžti iš ligoninių namo, nors jų sveikatos būklė tai leistų. Pasak jų, didžiausių problemų kyla užtikrinant parenterinę mitybą – maitinimą tiesiai į veną – onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams, kuriems toks gydymas namuose nėra įprastai kompensuojamas.

Sužinoję apie valdžios tyliai parengtus pokyčius gydytojai onkologai griebėsi už galvų. Nors vėžio atvejų Lietuvoje nustatoma vis daugiau ir paslaugų poreikis tik auga, kaip iš giedro dangaus medikus pasiekė žinia, kad pacientams gali nebelikti galimybės gauti antrinio lygio ambulatorinių onkologijos paslaugų.

Pagalbinio apvaisinimo paslaugą Lietuvoje galės gauti nesusituokusios poros ir vienišos moterys, ketvirtadienį nusprendė Seimas. Nepaisant to, kad Sveikatos reikalų komitete tam pritarta nebuvo, parlamentas nusprendė, kad pagalbinio apvaisinimo paslauga bus prieinama ir vienišoms vaisingoms moterims, jei jos už paslaugą susimokės. Už naujos redakcijos Pagalbinio apvaisinimo įstatymą balsavo 78 parlamentarai, prieš buvo vienas ir susilaikė vienas politikas.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad didesnio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo taikymas vaistams turėtų reikšmingą poveikį visuomenei, todėl tokio sprendimo nepalaikytų. Ieškant papildomų pajamų į biudžetą, galimybes peržiūrėti kai kurias lengvatas trečiadienį aptarė koalicijos taryba, tačiau sutarimo šiuo klausimu nerasta. „Kalbant apie spaudą ir vaistus, buvo kalba apie PVM tarifus – yra lengvatiniai PVM tarifai 5 ir 12 proc.

Pradėjus gripo vakcinų pristatymą į Lietuvos gydymo įstaigas, tikimasi, kad visos jas užsisakiusios įstaigos vakcinų sulauks iki gruodžio pradžios. „Kiekvieną dieną yra vežami pakankamai nemaži kiekiai. Mes apskaičiavome, kad iki gruodžio pradžios,  1–2 dienos, turėtų pasiekti visas gydymo įstaigas Lietuvoje, kurios yra užsisakiusios gripo vakcinas“, – LRT radijui ketvirtadienį teigė Valstybinės ligonių kasos (VLK) Centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus vedėja Lina Reinartienė.

 Minint Mitybos nepakankamumo savaitę, specialistai atkreipia dėmesį, kad dalis sunkiai sergančių pacientų, tarp kurių ir vaikai, grįžę iš ligoninės namo nebegauna gyvybiškai būtino enterinio ar perenterinio maitinimo. Šalies gydytojai ir įstaigos „Kauno hospiso namai“ vadovė Kristina Krasko ketvirtadienį diskutuos, kaip spręsti šią problemą ir sudaryti sąlygas pacientams tęsti specialų maitinimą namuose.

 Seimas ketvirtadienį ketina apsispręsti dėl naujos pagalbinio apvaisinimo tvarkos, išplečiančios galimybę šią paslaugą gauti ne tik susituokusiems asmenims ir registruotiems partneriams. Pagal projektą, pagalbinio apvaisinimo paslaugos galės būti teikiamos pilnamečiams veiksniems sveikatos priežiūros srityje asmenims – sutuoktiniams, partnerystę įregistravusiems arba jos neįregistravusiems vyrui ir moteriai, taip pat moteriai, nesančiai poroje.

Kaip užtikrinti, kad net ir ekstremaliosios situacijos metu ligoninė galėtų tęsti veiklą ir teikti pagalbą pacientams? Kaip apsaugoti pastatus, gyvybiškai svarbias inžinerines sistemas ir pritaikyti ligoninės infrastruktūrą naujoms grėsmėms? Ieškodamos atsakymų į šiuos klausimus, Santaros klinikos paskelbė žengusios dar vieną žingsnį stiprindamos pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms – 2026 m. lapkričio 11 d. pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Vilniaus Gedimino technikos universitetu...

„Tikras bardakas“, – piktinosi į naujienų portalą tv3.lt kreipusis Gutjera Kulnienė, antradienį sužinojusi, kad jos po insulto sveikstantį 44 metų brolį staiga iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) nuspręsta pervežti į Psichiatrijos ligoninę Naujoje Vilniuje. Moteris pasakojo, kad ištiktas insulto jos brolis atvežtas į RVUL (kitaip – Lazdynų ligoninę), kur jis buvo gydomas nuo spalio 23 dienos.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis bus apmokėta 31,5 mln. eurų viršsutartinių paslaugų, kurias trečiąjį šių metų ketvirtį suteikė sveikatos priežiūros įstaigos. „Norėčiau kviesti pritarti apmokėti visas viršsutartines paslaugas pagal galiojančias tvarkas ir išlaikyti tą nuoseklumą“, – Ministrų kabineto pasitarime kalbėjo sveikatos apsaugos viceministras Skirmantas Krunkaitis. Kaip pažymi Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), tai 29 proc.

Padažnėjęs, ypač naktinis, šlapinimasis ar susilpnėjusi šlapimo srovė – simptomai, kuriuos daugelis vyrų linkę sieti su metais ir apie kuriuos nemėgsta kalbėti. Kokie požymiai gali išduoti prostatos sutrikimus, kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją ir į ką atkreipti dėmesį renkantis prostatai skirtus papildus, pasakoja „Eurovaistinės“ vaistininkas Mindaugas Rutalė.

Vilniaus Santaros klinikos ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) trečiadienį pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria siekiama didinti ligoninės infrastruktūros atsparumą ekstremaliosioms situacijoms ir galimoms grėsmėms.

Ligoninių pasirengimui veikti ekstremalių situacijų, įskaitant oro pavojų, metu bus skiriamas ypatingas dėmesys, o papildomo finansavimo klausimą ketinama spręsti pagal biudžeto galimybes, sako premjeras Mindaugas Sinkevičius. „Girdžiu rūpestį ir aktualią problemą, ją spręsime su kitų metų arba ateinančių trejų metų finansavimu pagal biudžeto išgales“, – trečiadienį po Nacionalinio saugumo komisijos (NSK) posėdžio žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas.

56 metų Vitalija iš pradžių manė, kad greitas sotumo jausmas ir skrandžio skausmai – tik laikini virškinimo sutrikimai. Tačiau tyrimai atskleidė II stadijos skrandžio vėžį. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Nacionaliniame vėžio centre moteriai buvo atlikta operacija ir skirtas chemoterapinis gydymas. Šiandien į įprastą gyvenimą grįžtanti Vitalija ragina neignoruoti organizmo siunčiamų signalų. Nacionalinio vėžio centro abdominalinės chirurgijos gydytojas doc. dr.

Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK), atsižvelgdamas į kritinę parlamento teisininkų ir Vyriausybės nuomonę, siūlo atmesti socialdemokratės Birutės Vėsaitės inicijuotą šeimos planavimą, nėštumo nutraukimą, motinystę bei lytinį švietimą reglamentuojantį Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektą. Šis komitetas taip pat pasiūlė Vyriausybei kompleksiškai įvertinti reprodukcinės sveikatos reglamentavimo poreikį ir parengti reikalingus teisės aktų projektus.

Valstybės lėšomis perkamos sezoninio gripo vakcinos jau pasiekė Lietuvą, šią savaitę jos pasieks didžiųjų miestų gydymo įstaigas. „Vakcinos nuo gripo jau pasiekė Lietuvą ir šią savaitę pasieks didžiausias poliklinikas Vilniaus ir Kauno regionuose“, – BNS trečiadienį informavo Sveikatos apsaugos ministerija. Anot jos, iš viso Lietuva Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis įsigijo 220 tūkst. vakcinų.

Natūralios šviesos trūkumas, skubėjimas, stresas ar netinkami kasdieniai įpročiai neretai atsiliepia miego kokybei. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė pastebi, kad rudenį pacientai dažniau ieško būdų, padėsiančių greičiau užmigti ar geriau išsimiegoti ir paaiškina, kad kartais pakanka visai nedidelių pokyčių, kad šios problemos būtų išspręstos. 2026 m. „Miego industrijos analizės“ (angl. Sleep Industry Report) duomenys rodo, kad 30–35 proc.

Krūties vėžio atvejų kasmet daugėja, o sergančių pacientų amžius jaunėja. Tačiau beveik pusė moterų, kurios gali pasitikrinti dėl šios onkologinės ligos, neina tikrintis profilaktiškai. Savo pavyzdžiu tikrintis ragina socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė. Ministrė tikrinosi pirmą kartą, sulaukusi 45-erių, kaip ir priklauso pagal programą. Tačiau eilinės pacientės skundžiasi, kad patekti patikrai užtrunka. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Antradienį Sveikatos apsaugos ministerija ir devynios medikus vienijančios profesinių sąjungų organizacijos pasirašė susitarimą dėl 2024 m. lapkričio 4 d. LNSS šakos kolektyvinės sutarties pakeitimų. Paaiškėjo, kiek kitais metais turėtų didėti medikų algos ir numatytos kitos garantijos. Pasak sveikatos apsaugos ministro Lino Kukuraičio, pagrindinis derybų lūkestis, kad nuo kitų metų būtų taikomas naujas mažiausios pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydis, yra atlieptas.

Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis mano, kad leidžiant apvaisinimo paslaugomis naudotis vienišoms moterims be nevaisingumo diagnozės būtų skatinama betėvystė. „Dalis visuomenės, ir tame tarpe aš asmeniškai irgi turiu prisipažinti, kad keliu klausimą dėl vaiko teisės į tėvą, kuri taip pat yra tarptautiniuose mūsų nacionaliniuose dokumentuose įtvirtinta“, – susitikime su Liberalų sąjūdžio frakcija antradienį Seime sakė ministras.

Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis žada „rimtą kovą“ su eilėmis pas gydytojus. Ministerija jau ieško būdų, kaip sutrumpinti laukimą bent pas penkių sričių specialistus. Tačiau ministras pripažįsta, kad tai nebus lengva, nes eiles lemia įvairios priežastys, tarp jų – ir pačių pacientų pasirinkimas. Pasak ministro, žmonės gydytis eina į privačias įstaigas be kitų priežasčių visų pirma eina dėl didelių eilių viešajame sektoriuje.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) specialistai sukūrė pacientų srautų švieslentę, leidžiančią matyti, kur šalies savivaldybių gyventojams suteikiamos sveikatos priežiūros paslaugos – savo ar kitose savivaldybėse.

Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis sako, kad jei su finansiniais iššūkiais susiduriančiai Klaipėdos universiteto ligoninei (KUL) pačiai nepavyks išspręsti problemų, neatmetama jai suteikti ir paramą iš valstybės.

Sveikatos priežiūros sistemos pokyčiai pacientui pirmiausia turėtų reikšti galimybę reikalingą gydymą gauti laiku. Tačiau kai kurių sąnarių endoprotezavimo operacijų Lietuvoje jau dabar tenka laukti apie dvejus metus, todėl artėjant 2027 metais numatomiems Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamų paslaugų finansavimo pokyčiams kyla klausimas, kaip jie paveiks ir taip ilgas pacientų eiles.

Lietuvoje lapkričio 2–8 d. (45-ąją metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis buvo 360,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Vis dėl to 13 asmenų dėl koronaviruso pateko į ligonines. Savaitę prieš tai (44-ąją metų savaitę) – didesnis – 496,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis ragina gyventojus aktyviau tikrintis sveikatą, atkreipdamas dėmesį, kad Lietuvoje prevencinėmis programomis pasinaudoja tik maždaug pusė tokias galimybes turinčių žmonių. „Kol kas šia ir daugeliu kitų prevencinių programų pasinaudoja 50 proc.

Šiuolaikinė dermatovenerologija gali gerokai daugiau nei prieš dešimtmetį – anksčiau nustatyti odos vėžį, veiksmingai gydyti sunkias lėtines odos ligas ir tiksliais molekuliniais tyrimais diagnozuoti lytiškai plintančias infekcijas. Tačiau šios galimybės ne visada laiku pasiekia Lietuvos pacientus.

Cholesterolis organizmui būtinas, tačiau per didelis jo kiekis, ypač mažo tankio lipoproteinų (MTL), didina aterosklerozės, infarkto ir insulto riziką. Sporto mokslininkas prof. Albertas Skurvydas primena, kad cholesterolio apykaitai įtakos turi ne tik mityba, bet ir kepenų veikla, fizinis aktyvumas, kūno svoris, rūkymas bei kiti sveikatos veiksniai. Profesorius pabrėžia – svarbu suprasti ir tai, kad aterosklerozė nėra vien cholesterolio sankaupa kraujagyslėse.

20 metų depresijos gniaužtuose – vilnietė Judita išbandė viską, net elektrošoką. Užsienyje jau legaliai taikoma haliucinacijas sukeliančių magiškųjų grybų ir MDMA (veikliosios ekstazio medžiagos) terapija Lietuvoje vis dar yra už įstatymo ribų. Nepaisant to, vaistams atsparia depresija sergantys lietuviai jau gydosi patys – šalyje veikia nelegalus psichodelinės terapijos pogrindis. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Kaišiadorietį Edmundą Leonaitį insultas ištiko vos 35-erių ir nors dažniausiai medikai tokiais atvejais piešia liūdnus scenarijus, vis tik jis sugebėjo ne tik iš naujo pradėti kalbėti, bet ir vienas Jungtinėse Valstijose nuėjo 4000 kilometrų žygį.  Laidoje „Sveikatos DNR“ Edmundas prisiminė lemtingą 2014 metų dieną, kuomet jį pakirto insultas. Kodėl jaunam ir aktyviam vyrui smogė ši būklė – iki šiol nėra aišku.

Staiga užplūstantis karštis, paraudęs veidas, prakaitas, o po to krečiantis šaltis – daugeliui moterų tai ne tik nemalonus menopauzės simptomas. Karščio bangas menopauzės laikotarpiu patiria iki 80 proc. moterų. Simptomai gali tęstis ne vienus metus, o miego sunkumų šiuo laikotarpiu nurodo apie 40–56 proc. moterų. Ginekologė Lina Mockevičienė aiškina, kad perimenopauzėje estrogeno lygis gali svyruoti, o menopauzėje jo gamyba kiaušidėse sumažėja.

Kauno klinikose plečiamos robotinės chirurgijos galimybės – „da Vinci“ robotine chirurgine sistema pradėta taikyti ir otorinolaringologijoje. Pirmoji operacija atlikta obstrukcine miego apnėja sergančiam pacientui, kuriam dėl anatominių kvėpavimo takų ypatumų įprastų chirurginio gydymo metodų galimybės buvo ribotos. Naujoji technologija leidžia gydytojams chirurgams pasiekti itin sunkiai prieinamas ryklės sritis ir atlikti sudėtingas operacijas per burną, be išorinių pjūvių.

Sportas Aldoną Grigaliūnienę lydėjo beveik visą gyvenimą, tačiau didžiausi jos sportiniai laimėjimai atėjo po laikotarpio, kai teko iš naujo mokytis pasitikėti savo kūnu. Būdama 36-erių ji susirgo arachnoiditu, pusę metų praleido ligoninėje, buvo paralyžiuota kairioji kūno pusė, sutriko pusiausvyra. Tuo metu namuose jos laukė vyras ir dvi mažos dukros. Vėliau sportas tapo viena svarbiausių sveikimo dalių, Aldona pasiekė aukščiausią paralimpinio sporto lygį – tapo dukart paralimpine čempione.

Lapkričio mėnesį, kai daugiau dėmesio skiriama žmogaus psichologinei sveikatai, verta paminėti ir vieną skaudžiausių jos iššūkių. Priklausomybė – tai lėtinė liga, kuri iš pradžių nepastebimai atima laisvę, o vėliau – ir pačią gyvybę. Daugeliui atrodo, kad rizika slypi tik perdozavimo ar nelaimingo atsitikimo grėsmėje, tačiau tiesa gilesnė: ši būklė sistemingai griauna kūną, protą bei norą gyventi.

Baltyminiai batonėliai, pusryčių dribsniai su vitaminais ar desertai be pridėtinio cukraus vis dažniau atsiduria pirkėjų krepšeliuose. Visgi specialistai atkreipia dėmesį, kad patrauklūs užrašai ant pakuočių ne visada atskleidžia tikrąją produkto maistinę vertę, o sveikesniais laikomų produktų žmonės neretai suvartoja daugiau, manydami, kad jų kiekio riboti nebūtina.

Lapkritis minimas kaip vyrų sveikatos ir prostatos vėžio prevencijos mėnuo, todėl tai gera proga priminti apie vieną aktualiausių vyrų onkologinių ligų Lietuvoje. Prostatos vėžys gali ilgus metus vystytis nesukeldamas jokių simptomų, o atsiradę negalavimai kartais signalizuoja jau apie pažengusią ligą.

Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) direktorius Audrius Šimaitis siūlo 2027 metais įšaldyti darbuotojų atlyginimus siekiant atkurti įstaigos finansinį tvarumą. Pasak jo, šiuo metu darbo užmokesčiui skiriama 80,4 proc. visų ligoninės pajamų, o skola tiekėjams siekia 15,7 mln. eurų. „Po spartaus atlyginimų augimo per pastaruosius trejus metus siūlome 2027 m. juos įšaldyti 2026 m. lygyje.

Nuo kitų metų liepos planuojant apmokestinti darbdavių mokamas išmokas už pirmąsias dvi darbuotojo ligos dienas, skaičiuojama, kad dėl to Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas pasipildytų 4 mln. eurų, o 2028 metais – 8 mln. eurų, sako Valstybinės ligonių kasos atstovė. „Jeigu įsigaliotų pakeitimas nuo 2027 metų liepos 1 dienos, tai 2027 metais į PSDF biudžetą ateitų papildomai 4 mln. eurų, o jau 2028 metais – ir visi 8 mln. eurų.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) sako, kad teisinio reguliavimo spragos sudaro sąlygas neskaidriai pasirinkti pacientų pavėžėjimo paslaugų teikėjus, nevienodai paskirstyti jiems užsakymus ir valstybės lėšomis apmokėti ekonomiškai nepagrįstas išlaidas.  Tokias rizikas STT nustatė atlikusi pacientų pavėžėjimo paslaugų organizavimą reglamentuojančių teisės aktų antikorupcinį vertinimą. Tarnyba teigia, kad nepakankamai kontroliuojama, ar išlaidos pagrįstos.