Sveikata

Jei nieko neskauda, nebūtinai esi sveikas, įspėja medikai. Dalis rimtų ligų, taip pat ir onkologinių, ilgą laiką gali nesukelti jokių aiškių simptomų. Būdas bandyti užbėgti už akių tokiems susirgimams tėra vienas – bent jau nepraleisti profilaktinės patikros vizito. Kalbėdamas apie profilaktikos svarbą VUL Santaros klinikų pilvo ir onkochirurgijos centro vadovas prof. dr. Tomas Poškus įspėjo, kad yra bent kelios visuomenėje dažnos ligos, kurios ankstyvose stadijose gali visiškai nepasireikšti.

Šiandien medicina neįsivaizduojama be tikslių tyrimų ir sudėtingų operacijų, tačiau prieš kelis šimtus metų gydymas atrodė visiškai kitaip. Vieši žmogaus kūno skrodimai, kraujo nuleidimas ir stebuklingais laikyti gydomieji milteliai gali stebinti, tačiau būtent tai klojo pamatus dabartinei medicinai.

Visuomenėje vis dar gajus liekno kūno kultas, kurio kitą kartą siekiama ir sveikatos kaina. Kita vertus, sparčiai auga nutukimo problema. Dietologė Kristina Jasmontienė sako, kad stebuklingų dietų nėra, o griežti draudimai ir bandymas kontroliuoti kiekvieną kąsnį ilgainiui gali įsukti į užburtą ratą.

Nuovargis, sumažėjęs apetitas, pykinimas, miego sutrikimai ar pasikeitusi odos būklė dažnai nurašomi stresui, intensyviam gyvenimo tempui ar poilsio trūkumui. Tačiau tokie, iš pirmo žvilgsnio nespecifiniai, simptomai gali būti ir signalas, kad verta atkreipti dėmesį į kepenų veiklą. Kepenys – vienas svarbiausių žmogaus organų, atliekantis daugiau kaip 500 gyvybiškai svarbių funkcijų.

Kai kurias būtinas medicinos priemones pacientai gali išsinuomoti ir naudoti namuose. Valstybinės ligonių kasos specialistai paaiškina, kokių priemonių nuomos išlaidos kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, kam jos skiriamos ir kur jas galima išsinuomoti.

Manote, kad jūsų širdis visiškai saugi, nes įprasti cholesterolio tyrimai yra puikūs? Deja, realybė gali būti kitokia. Dabar įvardijamas sunkių kraujotakos ligų itin svarbus kaltininkas – lipoproteinas (a), kurį paveldi kas penktas žmogus. Kaip rodo naujausias mokslininkų tyrimas, šio „slaptojo“ cholesterolio rizika nesikeičia iki gilios senatvės.

Skaudi žinia – Vilniaus ligoninė praneša apie mirtiną apsinuodijimą grybais. Įtariama, kad nelaimėlis mirtinai apsinuodijo žaliąją musmirę palaikęs žaliuoke. Kaip naujienų portalui tv3.lt patvirtino Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) atstovė, šį sezoną tai – pirma mirtis dėl apsinuodijimo grybais. „Mūsų ligoninėje jau turėjome mirties atvejį dėl apsinuodijimo grybais.

Pacientams, kuriems sudėtinga sumažinti „blogojo“ cholesterolio (MTL cholesterolio) kiekį kraujyje įprastais vaistais ir jau yra sirgę sunkiomis širdies ir kraujagyslių ligomis, atsiveria naujos gydymo galimybės. Nuo šiol jiems gali būti kompensuojami du nauji vaistai, skirti cholesterolio kiekiui mažinti ir širdies bei kraujagyslių ligų rizikai valdyti. „Padidėjęs cholesterolis yra vienas iš svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.

Lietuvos diabeto asociacija skambina pavojaus varpais – viešai išplatintame kreipimesi ji nuogąstauja, kad valdžios inicijuojami pakeitimai sergantiesiems diabetu kerta iš trijų pusių. Lietuvoje cukriniu diabetu serga jau daugiau kaip 174 tūkst. žmonių. Higienos instituto duomenimis, 2025 m. šalyje buvo registruota 174 240 cukriniu diabetu sergančių žmonių – per pastarąjį dešimtmetį ligotumas išaugo nuo 46,4 iki 60,3 atvejo 1 000 gyventojų.

Treneris įvardija ne visiems matomą tendenciją: paaugliai vis dažniau veria sporto klubų duris, nori judėti ir tobulinti savo kūnus. Tiesa, dažnas iš jų nežino, nuo ko pradėti, todėl pratimus atlieka netaisyklingai ir rizikuoja prisidaryti rimtų sveikatos problemų.  Apie tai, kaip atrodo paauglių treniruotės, apie fizinio aktyvumo svarbą ir kas gali suteikti vaikams motyvacijos sportuoti tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo vaikų treneris Miroslav Jankoit.

Žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose galima susidurti su naratyvu, žadančiu, kad tinkamas maistas gali beveik pakeisti antidepresantus. Tačiau tikrovė yra kur kas sudėtingesnė. Ką iš tiesų šiandien žinome apie mitybos ir depresijos ryšį, apžvelgia „ID Clinic“ gyvensenos medicinos specialistė Kotryna Nausėdė.

Siekdama gerinti inovatyvių vaistų prieinamumą sunkiomis ligomis sergantiems pacientams, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) supaprastino pažangiosios terapijos (PT) vaistų, gaminamų pagal ligoninės išimtį, reikalavimus ir leidimų juos gaminti išdavimo tvarką. SAM teigimu, šiais pakeitimais sudaromos palankesnės sąlygos gaminti pacientui pritaikytus inovatyvius vaistus, o gydytojams priimti pacientams labiausiai tinkamus gydymo sprendimus.

Daugiau kaip pusė gyventojų nurodo sergantys bent viena lėtine liga, o tarp senjorų tokių – net 8 iš 10. Tokią liūdną statistiką atskleidžia naujausias Valstybės duomenų agentūros tyrimas. Dažniausiai žmonės skundžiasi aukštu kraujospūdžiu, nugaros skausmais ir padidėjusiu cholesteroliu. O kur dar milžiniškos eilės pas gydytojus – dėl jų vizitą ar gydymą atidedančių žmonių per dešimtmetį padaugėjo daugiau nei dvigubai.

Klaipėdos universiteto ligoninė 2026-ųjų pirmąjį pusmetį skaičiuoja 4,9 mln. eurų veiklos nuostolius. Įstaigos direktorius Audrius Šimaitis sako, jog ketverius metus besitęsiantis pajamų deficitas pradeda kelti rimtus iššūkius.  „Kadangi ketverius metus iš eilės yra neigiamas balansas, tai pradėjo kauptis tiekėjų skolos ir tai tikrai tampa rimtu iššūkiu, kaip organizuoti paslaugas“, – posėdžio metu kalbėjo Klaipėdos universiteto ligoninės generalinis direktorius.

Galvos skausmą bent retkarčiais esame patyrę kiekvienas. Vis dėlto pasikartojantį, pulsuojantį galvos skausmą vertėtų stebėti atidžiau – tai gali būti migrena. „Eurovaistinės“ vaistininkė Miglė Kaminskaitė atskleidžia, kokie požymiai yra būdingi migrenai, kas gali išprovokuoti jos priepuolius ir kodėl nereikėtų piktnaudžiauti vaistais nuo skausmo. Pulsuoja, pykina, erzina šviesa – galite įtarti migreną Galvos skausmas gali atsirasti dėl daugybės priežasčių.

Socialiniuose tinkluose vis dažniau plinta  vaizdo įrašai, patariantys laikytis tam tikros dietos, daugiau sportuoti ar keisti gyvenimo būdą, kad kūno įvaizdis atitiktų šiuolaikines tendencijas. Tačiau dalis tokio turinio stebėtojų yra per daug pažeidžiami – jie patenka į šių patarimų pinkles, kurios vėliau tampa rimtų sveikatos ir valgymo sutrikimų priežastimi.

Sveikatos apsaugos ministerija plečia slaugytojų vaidmenį šeimos gydytojo komandoje: nuo spalio 1 d. jiems suteikiama daugiau galimybių skirti tam tikrus tyrimus ir vertinti jų rezultatus. Tai leis efektyviau organizuoti šeimos gydytojo komandos darbą ir daugiau gydytojo laiko skirti pacientams, kuriems reikalingos jo žinios ir kompetencija. „Šeimos gydytojo komanda turi veikti kaip komanda – kiekvienas specialistas turi atlikti tas funkcijas, kurioms yra pasirengęs.

Suomijos socialinės ir sveikatos priežiūros milžinės „Mehilainen“ valdomas Lietuvos medicinos klinikų tinklas „InMedica“ gavo leidimą įsigyti Klaipėdoje veikiančią Navicko kliniką. Konkurencijos taryba skelbia penktadienį leidusi įsigyti 100 proc. bendrovės akcijų. „Dėl numatomos vykdyti koncentracijos nebus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamose rinkose“, – skelbia taryba.

Rytoj, rugsėjo 19 d., minima Pasaulinė Aortos diena, skirta atkreipti dėmesį į klastingą šios arterijos ligą – aneurizmą. Blogiausia, kad paprastai žmogus net nežino ja sergantis, nes nevargina jokie simptomai ir liga gali būti diagnozuota pernelyg vėlai.   Aorta – stambiausia kraujagyslė žmogaus organizme – gali pradėti plėstis be jokių išorinių ženklų ir, pasiekusi tam tikrą diametrą, plyšti.

Per rugpjūtį Lietuvoje registruoti dar 23 kokliušo atvejai. Nors ši infekcija yra valdoma skiepais ir dar neseniai laikyta pamiršta, pastaruoju metu ji kelia daugiau nerimo. Prieš porą metų Europoje ir Lietuvoje fiksuotas pavojingas kokliušo atvejų šuolis. Sveikatos specialistai įspėja, kad mažėjant skiepijimo apimtims sąlygos grįžti ligoms, apie kurias daugiau žinota iš vadovėlių, darosi vis palankesnės.

Lietuvoje nuosekliai stiprinama nėščiųjų, gimdyvių, pagimdžiusių moterų ir naujagimių sveikatos priežiūra, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Ministras Linas Kukuraitis pasirašė įsakymo pakeitimus, kuriais užtikrinamas efektyvesnis motinos ir naujagimio sveikatos paslaugų teikimas. Taip pat nėščiųjų priežiūra papildyta naujais reikalavimais bei diagnostikos metodais.

Nelegalios psichoaktyviosios medžiagos šiandien medikams kelia vis daugiau iššūkių – skaičiuojama tūkstančiai įvairių rūšių, kurios atsiranda taip greitai, kad kartais net specialistams sunku nustatyti, ką žmogus pavartojo ir skirti gydymą. Prieš savaitę mirus garsaus advokato Vytauto Zeliankos 29-erių sūnui Jurgiui, kovojusiam su įvairiomis ligomis ir priklausomybėmis, specialistai įspėja, apie kokius pavojus dažnas nė nesusimąsto.

Vasarai pasibaigus, medikams darbo netrūksta – tenka iš dalių surinkinėti subyrėjusius paspirtukininkų žandikaulius. Vaikai ir paaugliai laksto gatvėse be šalmų, kelia grėsmę kitiems, o galiausiai patys gulasi po chirurgo skalpeliu. Susisiekimo ministerija skelbia – šiemet 65 procentais padidėjo paspirtukais važinėjusių ir rimtai susižalojusių skaičius. Policija baudžia šimtus girtų ir tūkstančius be šalmų, tačiau situacija nesikeičia. O vairuotojai niršta dėl chaoso mieste.

Rugsėjį tūkstančiai pirmakursių pradeda studijas, neretai įsikuria naujuose miestuose. Ligonių kasos specialistai primena, kad būtina pasirūpinti ne tik būsto, studijų tvarkaraščio ir kasdienių maršrutų klausimais, bet ir išsirinkti gydymo įstaigą savo studijų mieste. Šiemet pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose pradėjo beveik 22 tūkst. pirmakursių.

Prostatos vėžys – dažniausia vyrų onkologinė liga Lietuvoje, kasmet nustatoma apie 3 tūkst. naujų jos atvejų. Rugsėjo 15-ąją minint Pasaulinę kovos su prostatos vėžiu dieną Kauno klinikų gydytojai primena svarbiausią žinutę vyrams – neatidėlioti rūpinimosi savo sveikata ir profilaktiškai tikrintis net ir gerai jaučiantis. Ankstyvosiose stadijose ši liga dažnai nesukelia jokių simptomų. „Vyras gali jaustis visiškai sveikas, o atsiradus simptomams liga jau gali būti pažengusi.

Patvirtinta vieninga tvarka, kaip turi būti stebima jaunatviniu artritu ir sisteminėmis jungiamojo audinio ligomis sergančių vaikų sveikatos būklė, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija. Pirmą kartą nustatyti konkretūs vaikų reumatologo ir oftalmologo konsultacijų intervalai – priklausomai nuo ligos aktyvumo, vaikai turės būti tikrinami kas pusmetį arba kartą per metus.

Rugpjūčio mėnesį Lietuvoje registruota dar viena mirtis nuo erkinio encefalito – jau ketvirtoji šiemet. Nors sergamumas šia liga šiemet kiek mažesnis, specialistai primena, kad ruduo – ne metas prarasti budrumą, mat erkės vėl tampa aktyvios. Naujausiais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, rugpjūčio mėnesį Lietuvoje registruoti 136 nauji susirgimai erkiniu encefalitu, 78 jų prireikė gydymo ligoninėje.

Nors beveik kas antras lietuvis savo sveikatą vertina palankiai, realybėje vaizdas kur kas niūresnis. Gyventojai vis dažniau kreipiasi į gydytojus, daugiau vartoja vaistų, o daugiau nei pusė gyvena su ilgalaikėmis sveikatos problemomis. Be to, 61 proc. susiduria su antsvoriu ar nutukimu, o depresijos simptomus jaučia daugiau nei kas ketvirtas. Daugiau nei pusė (52 proc.

Europoje – lytiškai plintančių ligų antplūdis: per dešimtmetį vien užsikrėtimų gonorėja skaičius išaugo daugiau nei 3 kartus. Specialistai tokį šuolį sieja su migracijos srautais ir dažnesne diagnostika. O gydytojai pasakoja, kad žmonės dažnai net nežino, kaip tokios ligos plinta – užsikrėsti galima ne tik vaginalinio sekso metu.

Siekiant gerinti onkologinėmis ir kitomis sunkiomis ligomis sergantiems pacientams inovatyvių vaistų prieinamumą, sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis patvirtino pažangiosios terapijos (PT) vaistų, gaminamų pagal ligoninės išimtį, reikalavimų ir leidimų juos gaminti išdavimo pakeitimus, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).  Teigiama, kad taip sudaromos palankesnės sąlygos gaminti pacientui pritaikytus inovatyvius vaistus, o gydytojui priimti pacientui labiausiai tinkamus ...

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos socialiniame tinkle „Facebook“ primena pacientams, kad jie gali pasirinkti ne tik šeimos gydytoją, bet ir gydymo įstaigą. Specialistai atkreipia dėmesį, kad jei dabartinė gydymo įstaiga pacientui nebėra patogi, ją galima pakeisti į kitą, turinčią sutartį su ligonių kasa. Tokiu atveju iš ankstesnės gydymo įstaigos papildomai išsiregistruoti nereikia – tai atliekama automatiškai.

Lietuvoje – didelės permainos nustatant ir gydant dažniausią vyrų onkologinį susirgimą – prostatos vėžį. Medikai pabrėžia, kad nauja taktika leis ne tik taikliau diagnozuoti vėžį, bet ir išvengti daugelio nemalonių reiškinių. Deja, kartu jie apgailestauja, kad dalis vyrų dar apskritai per mažai domisi savo sveikata.  Lietuvoje kasmet nustatoma daugiau kaip 2000 prostatos vėžio atvejų. „Tai yra penktadalis visų vyrų vėžio atvejų.

Prieš penkerius metus prostatos vėžio prevencinėje programoje dalyvavo maždaug kas trečias vyras, kuriam priklausė ši patikra, o pernai – beveik kas antras. Tai dar nepakankamas, bet svarbus ir teigiamas pokytis: prostatos vėžys ilgai gali nesukelti jokių simptomų, todėl laukti, kol jie pasirodys, nėra geriausias pasirinkimas. „Svarbu ne tik pats pasitikrinimas, bet ir tai, ką suteikia rezultatas. Jei pakitimai nustatomi anksti, gydytojas gali juos stebėti ar prireikus anksčiau pradėti gydymą.

Nuo įkyrių pacientų, kurie ne savo laiku veržiasi į gydytojo kabinetą sakydami „aš tik paklausti“ medikai ėmė gintis specialiais užraktais. Vis daugiau poliklinikų remontuodamos kabinetus įrengia duris, kurios atsidaro tik iš vidaus arba su specialia mediko kortele. Tad, kad ir kaip norėtų ligonis, į vidų be gydytojo kvietimo nebeįeis. Kaip į tokią naujovę reaguoja pacientai? Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. „Atsiprašau, aš tik paklaust noriu.

Plečiant vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugų prieinamumą, Antakalnio poliklinikoje jos bus teikiamos visiškai naujose patalpose. Didžiausioje pagal pacientų skaičių poliklinikoje mieste mažiesiems pacientams ir jų šeimoms sukurta šiuolaikiška, jauki ir jų poreikiams pritaikyta aplinka. Per metus Antakalnio poliklinikoje suteikiama apie 10 tūkst.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos socialiniame tinkle „Facebook“ skelbia svarbią informaciją žmonėms, susiduriantiems su sąnarių skausmais. Specialistai primena, kad nuolatinio skausmo nereikėtų kentėti ar tikėtis, jog jis savaime praeis. Sąnarių problemos gali apsunkinti net įprastą kasdienę veiklą, o kai kuriais atvejais pacientui gali būti reikalinga sąnario endoprotezavimo operacija. Tokiu atveju svarbu žinoti, nuo ko pradėti ir kokia pagalba pacientui priklauso.

Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis vis pradėjęs eiti naujas pareigas paskelbė ambicingą planą – 30 proc. sumažinti eiles pas tuos gydytojus, kur jos yra ilgiausios. Tiesa, kaip tai padaryti, kol kas dar tik ketinama aiškintis. Ministras žadėjo, kad per šią Seimo rudens sesiją bus pristatytas veiksmų planas, kaip suvaldyti eiles bent pas dalį gydytojų.

Daliai medikų, ypač – slaugytojams, jų darbo užmokestis tiesiog bado akis, tačiau sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis sako, kad jo rankos kai kuriais atvejais yra surištos. Tuo metu dalyje ligoninių – sunkūs laikai: įstaigos yra stumiamos į deficitą ir net nebegali įsigyti vaistų. Tačiau ministras jau teigia ruošiantis pokyčius – svarsto medikų atlyginimus didinti siejant juos su vidutinio darbo užmokesčio augimu.

Magnetinių audrų prognozes viešojoje erdvėje dažnai lydi įspėjimai apie galimus kraujospūdžio svyravimus, širdies ritmo sutrikimus ar net išaugusią infarkto ir insulto riziką. Vis dėlto klinikinė praktika tokio nerimą keliančio scenarijaus nepatvirtina: ryškaus pacientų srautų augimo tokiais laikotarpiais nepastebima, o mokslinių įrodymų, leidžiančių magnetines audras tiesiogiai sieti su ūmiais širdies ir kraujagyslių sutrikimais, kol kas nepakanka.

Apie milžinišką slaugytojų trūkumą kalbama jau ne vienus metus, tačiau, panašu, problema jau netrukus gali pasiekti kritinį tašką. Ministras Linas Kukuraitis sako, kad jau 2029–2030 metais į sveikatos sistemą gali palikti daugiau slaugytojų, nei į ją ateiti. Nors žadama ieškoti galimybių didinti jų atlyginimus ir gerinti darbo sąlygas, patys slaugytojai entuziazmu netrykšta.

Nors infekcinių vaikų ligų gydytojams šiltuoju metų laiku darbo kiek sumažėja, tai gali būti tik tyla prieš audrą. Ypač didelį nerimą jiems kelia augantis neskiepytų vaikų skaičius. „Gali užtekti vos vienos kibirkšties gaisrui sukelti“, – įspėja gydytoja Inga Ivaškevičienė.   Štai paskutiniais naujausiais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje liepą fiksuota daugiau nei ankstesniais metų mėnesiais kokliušo atvejų.

Kasdienė įtampa darbe ir skubėjimas palieka pėdsakus ne tik mūsų emocinei būsenai. Specialistai pastebi, kad nevalingas kūno gūžimasis nuo streso tampa viena pagrindinių lėtinio skausmo priežasčių, o pirmosios streso smūgį priima itin jautrios zonos. Laidoje „Sveikatos DNR“ apsilankiusi Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ kineziterapeutė Gerda Markevičiūtė patvirtino, kad streso pėdsakai kūne – ne išgalvotas dalykas, o natūrali fiziologinė reakcija.

Per aukštas daugelio lietuvių „blogasis“ cholesterolis – viena dažniausiai gydytojų įvardijamų problemų. Jie ne vienus metus taip pat priekaištavo dėl riboto naujausių cholesterolį mažinančių vaistų prieinamumo Lietuvoje. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) neseniai pranešė gerą žinią – šie vaistai pagaliau taps kompensuojami. Tiesa, pažangus gydymas bus skiriamas tik pagal aiškiai nustatytus kriterijus.

Nors šaldytuvas įprastai laikomas viena saugiausių vietų maistui laikyti, pasirodo, galima stipriai suklysti. Pavojingoms bakterijoms listerijoms žema temperatūra – nė motais: jos gali ne tik išgyventi šaldytuve, bet ir čia daugintis. Kokias didžiausias klaidas laikydami ir ruošdami maistą daro lietuviai? Per maistą plintančios ir į ligos patalą galinčios paguldyti listerijos specialistų neretai apibūdinamos kaip nematoma grėsmė.

Kinijos mokslininkai skelbia nustatę naują erkių platinamą virusą, sukeliantį į gripą panašią ligą, kuriai būdingas karščiavimas, nuovargis, virškinamojo trakto simptomai. Šis virusas kai kuriems pacientams taip pat gali būti susijęs su trombocitų kiekio sumažėjimu kraujyje – trombocitopenija.

Po vasaros sugrįžus į įprastą rutiną dažną pradeda varginti padidėjęs nuovargis, dirglumas ar nuotaikų svyravimai. Nors tokią savijautą gali lemti miego trūkumas, netinkama mityba ar įvairūs sveikatos sutrikimai, viena iš galimų priežasčių – vitaminų ir mikroelementų trūkumas.

Pasibaigus vasarai, įsibėgėja derliaus nuėmimo ir konservavimo sezonas –  konservuojamos daržovės, grybai, ruošiami mėsos gaminiai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad netinkamai paruoštuose ar laikomuose konservuose gali susidaryti botulino toksinas, sukeliantis retą, tačiau sunkią ligą – botulizmą, todėl juos ruošiant būtina laikytis maisto ruošimo, konservavimo ir laikymo taisyklių.

Įsibėgėjant kalendoriniam rudeniui ir vėstant orams šeimos gydytojai nespėja apsidairyti, kaip į jų kabinetus plūsteli peršalimo ligomis sergantys pacientai. Profesorius Vytautas Kasiulevičius primena, kad „peršalimas“ nėra viena liga – už jo gali slypėti įvairūs virusai. Tad kaip atpažinti jų simptomus? „Rugsėjį šeimos gydytojų praktikoje gana staigiai padaugėja pacientų, kurie skundžiasi sloga, gerklės skausmu, kosuliu, užkimimu ar karščiavimu. Tačiau „peršalimas“ nėra viena liga.

Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje sėkmingai atlikta minimaliai invazinė kraujagyslių operacija, naudojant Lietuvoje sukurtą robotinę sistemą „Sentante“. Tai pirmasis toks atvejis Lietuvoje, kai ši technologija pritaikyta realioje klinikinėje praktikoje, gydant periferinių arterijų liga sergantį pacientą. Pacientei atlikta klubinių arterijų angioplastika – minimaliai invazinė procedūra, skirta atkurti kraujotaką susiaurėjusiose ar visiškai užakusiose arterijose.