Sveikata

Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre pacientams ir personalui atvertos naujos erdvės už daugiau kaip 15 mln. eurų, pranešė sostinės savivaldybė.  Kaip pranešė savivaldybė, trijų aukštų gydymo korpuse veiks keturi skyriai, įrengta beveik šimtas stacionaro vietų ir modernios erdvės psichosocialinei pacientų reabilitacijai.

Valstybės lėšomis perkamos sezoninio gripo vakcinos gydymo įstaigas turėtų pasiekti iki lapkričio vidurio, sako Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovė Ginreta Megelinskienė. „Gripo vakcinos gamintojai, kurie laimėjo konkursą (...), pateikė informaciją, kad gripo vakcina bus pristatyta į Lietuvą ženkliai vėliau negu įprastai, tai yra lapkričio mėnesį.

Ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) socialiniame tinkle „Facebook“ primena, kad gyventojai gali pakeisti gydymo įstaigą, prie kurios yra prisirašę. Toks sprendimas gali būti aktualus persikrausčius, norint gydytis arčiau namų arba pasirinkus kitą šeimos gydytoją. Vis dėlto prieš keičiant gydymo įstaigą svarbu pasidomėti keliomis aplinkybėmis, kad vėliau nekiltų nesklandumų.

Praėjusiais metais Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) organizavo 207 šachtinių šulinių ir požeminių vandens gręžinių vandens tyrimus. 27 mėginiuose (13 proc.) nustatyta didesnė nei leidžiama nitratų koncentracija, o 4 mėginiuose (1,9 proc.) – per didelis nitritų kiekis. Iš viso 31 mėginys neatitiko bent vieno iš šių vandens kokybės rodiklių. Tai rodo, kad individualių vandens šaltinių saugumu svarbu įsitikinti tyrimais, o ne pasikliauti vandens išvaizda ar skoniu.

Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad ketvirtadienį jos iniciatyva įvyko Klaipėdos universiteto ligoninės neeilinis visuotinis dalininkų susirinkimas. Jo metu aptarta sudėtinga ligoninės finansinė padėtis ir pagrindiniai su įstaigos veikla susiję klausimai. Susirinkime ligoninės generalinis direktorius Audrius Šimaitis ir direktorė valdymui ir ekonomikai Jūratė Grubliauskienė pristatė informaciją apie esamą finansinę situaciją ir galimas jos gerinimo priemones.

Gripo sezonas Lietuvoje pamažu įsibėgėja – naujausiais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, spalio 12–18 d., lyginant su ankstesne savaite, susirgimų gripu padaugėjo. Skelbiama, kad šiam sezonui skirtos gripo vakcinos jau pasiekė „Gintarines vaistines“, todėl pasiskiepyti galima jau dabar. Specialistai primena, kad laukti sergamumo piko nereikėtų – imuniniam atsakui po skiepo susiformuoti reikia laiko.

Atlikti tyrimai reikšmingų pakitimų neparodė – toks atsakymas turėtų nuraminti, tačiau žmogus ir toliau jaučiasi prastai. Jis į kasdienybę grįžta su tais pačiais simptomais ir nauju klausimu: jei tyrimų atsakymai geri, kodėl vis dar jaučiuosi blogai ir ką daryti toliau? Tokiais atvejais dažnai norisi ieškoti dar vieno tyrimo ar specialisto, tačiau „Vilnelės klinikų“ šeimos gydytojas prof.

Prancūzijos sveikatos apsaugos institucijos ketvirtadienį pranešė, kad anksčiau šį mėnesį mirusiam pacientui su sunkia imunodeficito būkle pirmą kartą žmogaus organizme nustatytas „Shamonda“ virusas, paprastai pasireiškiantis gyvuliams. „Nors Afrikoje ir Azijoje cirkuliuoja kelis dešimtmečius, „Shamonda“ virusas iki šiol niekada nebuvo nustatytas žmonėms“, – bendrame pareiškime nurodė Sveikatos apsaugos ir Žemės ūkio ministerijos.

Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse inkstas persodintas taikant imlifidazę. Tai fermentas, kuris laikinai pašalina transplantacijai trukdančius antikūnus. Naują inkstą gavo 59-erių vilnietė Jelena, devynerius metus gyvenusi su hemodialize. Dėl itin didelio imuninės sistemos įjautrinimo jai tinkamo donoro nepavyko rasti, nors transplantacijai ji buvo kviesta ne kartą. Ilgainiui viltis sulaukti transplantacijos blėso.

Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) profesinės sąjungos nepritaria įstaigos vadovybės siūlymui keisti darbuotojų atlyginimų skaičiavimo sistemą – esą dėl to darbo užmokestis gali augti lėčiau. Ligoninės vadovybė įspėja, kad nekeičiant tvarkos iki kitų metų pabaigos įstaigos deficitas gali papildomai išaugti 11–15 mln. eurų. Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis inicijavo neeilinį dalininkų susirinkimą.

Dar vienas vaizdo įrašas „TikTok“, ar dar viena serialo serija, o miegas gali palaukti – tokia daugelio paauglių kasdienybė. Patys jaunuoliai neslepia, jog dėl miego trūkumo jie sunkiau susikaupia, nukenčia ir pažymiai. O štai „Planet Youth“ tyrimas atskleidžia, kad 7 iš 10 Vilniaus paauglių darbo dienomis neišmiega nė aštuonių valandų. Tad sostinėje startuoja socialinė kampanija „Miegucci“, kuria siekiama pakeisti jaunimo požiūrį į miegą.

Šiauliuose trejų metų vaikui per klaidą tėvai sugirdė vaistus, kurie skirti lašinti į ausis ar į nosį. Dėl galimo apsinuodijimo tėvai skubiai kreipėsi į medikus. Gydytojai tikina, kad panašūs atvejai nuolat pasikartoja ir primena, kad vaistus būtina laikyti saugiose, vaikams nepasiekiamose vietose. O jei per klaidą vaikas išgeria medikamentų, tuomet negalima delsti ir reikia skubiai kreiptis į gydytojus. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Niežai – užkrečiama odos liga, kurią sukelia niežinės erkės. Nors apie šią ligą kalbėti kartais nedrąsu, svarbu žinoti, kaip ji plinta, kokie požymiai būdingi ir kokių priemonių imtis siekiant apsaugoti save bei aplinkinius. Niežai gali paliesti kiekvieną, nepriklausomai nuo amžiaus ar asmens higienos įpročių, rašoma Radviliškio rajono visuomenės sveikatos biuro pranešime.

Kauno klinikose 62-ejų pacientui Raimondui sėkmingai atlikta itin sudėtinga krūtinės ir pilvo aortos aneurizmos operacija. Tokio pobūdžio operacijos Kauno klinikose atliekamos vos 1–3 kartus per metus. Dėl gyvybei pavojingos būklės skubiai operuotam vyrui prireikė daugiau nei dešimties skirtingų sričių specialistų komandos. Po sėkmingos operacijos pacientas jau po savaitės galėjo tęsti gydymą ambulatoriškai.

Nuo kitų metų liepos mėnesio ruošiami pokyčiai dėl ligos išmokų – Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo apmokestinti išmokas pirmąsias dvi darbuotojo ligos dienas, kurios apmokamos ne „Sodros“, o darbdavio lėšomis. Kartu su 2027 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektu teikiami įstatymų pakeitimai, kuriais siūloma panaikinti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų lengvatą.

Iki šiol tam, kad galiotų Mokinio sveikatos pažymėjimas, profilaktiškai patikrinti vaiko sveikatą užtekdavo kartą per metus. Tačiau nuo lapkričio 1 dienos laukia pokyčiai – nuo šiol, jei vaiko dantys bus sugedę, tą daryti teks dažniau. Visi vaikai iki 18 metų ir vyresni mokiniai, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas mokyklose ir darželiuose, kartą per metus turi profilaktiškai pasitikrinti sveikatą. Tai atlikus išduodamas elektroninis Mokinio sveikatos pažymėjimas.

Seimas po pateikimo pritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymui įteisinti mišrų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis apmokamų stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų finansavimo modelį. Jį sudarytų mokėjimas už suteiktas paslaugas ir papildomas fiksuotas metinis mokėjimas nustatytų profilių paslaugų prieinamumui užtikrinti. Už šias įstatymo pataisas balsavo 49, prieš – 12, susilaikė 13 parlamentarų.  Taip pat nuspręsta paprašyti Vyriausybės išvados.

Dieną beveik nekosite, tačiau vakare atsigulus pradeda kutenti gerklę ir prasideda sausas kosulys. Jei nėra slogos, temperatūros ar kitų peršalimo požymių, ranka vis tiek gali tiestis link sirupo ar pastilių. Tačiau kai kosulys nuolat užklumpa tik tam tikru metu ar konkrečiomis aplinkybėmis, būtent tai gali būti svarbi užuomina, kad ieškoti reikėtų ne dar vienos priemonės jam slopinti, o tikrosios priežasties.

Atvėsus orams vaistinėse dažniau ieškoma preparatų nuo slogos, kosulio ar temperatūros. Tačiau viename sudėtiniame vaiste nuo peršalimo gali būti kelios veikliosios medžiagos, todėl vartojant ir kitus vaistus svarbu atkreipti dėmesį į jų derinius. Ypač tuomet, kai norint pasveikti greičiau vienu metu griebiamasi kelių skirtingų preparatų.

Spalis – krūties vėžio žinomumo mėnuo. Valstybinė ligonių kasa ir Nacionalinis vėžio centras (NVC) primena, kad rūpintis sveikata svarbu net nejaučiant jokių simptomų. NVC Diagnostinės onkologijos centro vadovė, gydytoja radiologė dr. Jurgita Ušinskienė pranešime spaudai atsakė į klausimus, ką gali parodyti vos 5–10 minučių užtrunkanti mamografija, kaip jai pasiruošti ir kodėl papildomi tyrimai dar nereiškia vėžio diagnozės.

Seimas pirmojoje stadijoje – po pateikimo – pritarė 2027 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui. Planuojama, kad kitąmet šio biudžeto pajamos sieks beveik 4,86 mlrd. eurų, o išlaidos – 4,76 mlrd. eurų. Už projektą po pateikimo balsavo 58 Seimo nariai, 2 buvo prieš, 29 susilaikė. Projektas Seime dar turės įveikti svarstymo ir priėmimo stadijas. Vienas iš Sveikatos apsaugos ministerijos siektinų tikslų – mažinti eiles pas gydytojus.

Spalio mėnesį medikų bendruomenė skiria išskirtinį dėmesį krūtų vėžio prevencijai. Ši liga ypatinga tuo, kad ją neretai gali pastebėti ir pats žmogus. Vis dėlto, apčiuopus netikėtą gumbelį krūtinėje, ne visi skuba pasidalinti šia žinia su gydytojais. Taip nutiko ir 69-erių šiaulietei Valerijai (vardas pakeistas), kuri nedidelį darinį pastebėjo maudydamasi vonioje, tačiau pagalbos kreipėsi tik tada, kai liga jau buvo pažengusi.

Viešojoje erdvėje vykstant diskusijoms dėl planuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamų paslaugų teikimo ir finansavimo tvarkos pokyčių, keliama ir prielaida, kad dalis gydytojų ir privačių gydymo įstaigų veiklos sugrįš į viešąjį sektorių. Jaunųjų gydytojų asociacija (JGA) atkreipia dėmesį, kad vien finansavimo taisyklių pakeitimas savaime neužtikrina nei gydytojų sugrįžimo, nei geresnio paslaugų prieinamumo pacientams.

Kelio skausmą daugelis pirmiausia bando malšinti patys – ilsisi, vengia didesnio krūvio ar ieško priemonių vaistinėje. Vis dėlto ne kiekvieną skausmą saugu priskirti nuovargiui ar persitempimui. Jei kelis tinsta, parausta, tampa karštas, jo nebegalima sulenkti ar remti kojos, tai gali būti ženklas, kad reikia ne laukti, o kreiptis į gydytoją.

Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis sako, kad ministerija nesiruošia rinkti ir tirti informacijos apie daugiau nei 1,5 etato turinčių medikų darbą, LRT žinią apie tai vadindamas „antimi“. „Ministerija nemedžioja gydytojų, nesvarbu, kokiu krūviu jie dirba. Apie planą surinkti duomenis, kurių rinkti ministerija neturi noro, galimybės ir teisės, pirmąkart išgirdau iš žurnalistų, kurie išgirdo iš anoniminių šaltinių.

Lietuvos negiminingų kaulų čiulpų donorų registre yra daugiau kaip 14 tūkst. aktyvių donorų, tačiau per 2027–2036 m. daugiau kaip 3 200 jų pasieks išėjimo iš registro amžiaus ribą. Pacientams, kuriems reikalinga kaulų čiulpų transplantacija, svarbu, kad registre nuolat atsirastų naujų žmonių. Asociacija „Kraujas“, įgyvendinanti informacinę kampaniją apie kaulų čiulpų donorystę „Būk geras“, kviečia 18–35 metų žmones susipažinti su donoryste ir apsvarstyti galimybę registruotis.

Kiek iš tiesų judame, kaip miegame ir ar žinome, koks mūsų įprastas pulsas? Kardiologė primena: norint ilgiau išlikti sveikiems, svarbu kasdien judėti ir stebėti savijautos pokyčius.

Nors sergamumas gripu ir kitomis virusinėmis infekcijomis kiek sumažėjo, praėjusią savaitę Lietuvoje buvo fiksuota dar viena mirtis nuo COVID-19, rodo naujausi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenys.  Naujausiais duomenimis, spalio 12 d. mirtis registruota Kauno mieste, COVID-19 pasiglemžė 80–89 m.turėjo lėtinių ligų ir nebuvo pasiskiepijęs. Tai – jau trečia mirtis nuo COVID-19 šį sezoną.

Iki didžiųjų metų švenčių buvo likusios vos kelios dienos, kai gruodžio 20-osios naktį Martynai temperatūra pakilo iki 41 °C. Manydama, kad susirgo stipria infekcija, ryte ji kreipėsi į šeimos gydytoją. Tačiau kraujo tyrimų rezultatai paskatino šeimos gydytoją ją nukreipti į skubiosios pagalbos skyrių. Būdama gydytoja Martyna suprato, kad situacija gali būti sudėtingesnė, vis dėlto tuo metu labiau rūpinosi ne savo sveikata, o darbu. „Labai nesijaudinau.

Inicijuodami slaugos ir socialinių paslaugų reformą valdantieji gyrėsi, kad nuo 2029 metų ruošiami pokyčiai supaprastins kelią pacientams. Vis dėlto medikų, pacientų bei nevyriausybinių organizacijų atstovai sako matantys nemažai neatsakytų klausimų ir abejoja, ar pokyčiai iš tiesų palengvins paslaugų gavimą.

Per rugsėjį erkinis encefalitas Lietuvoje nusinešė dar vieno žmogaus gyvybę. Tai šiemet – jau penktoji mirtis nuo šios ligos. Nors šiuo vėstant orams sergamumas erkių platinamomis ligomis mažėja, medikai perspėja, kad visiškai budrumo prarasti nederėtų – keičiantis klimatui erkės vis ilgiau išlieka aktyvios. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, rugsėjo mėn. dar vienas mirties nuo erkinio encefalito atvejis užregistruotas Vilniaus apskrityje.

Žiniasklaidai turint informacijos apie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) planus surinkti duomenis apie daugiau nei 1,5 etato turinčių medikų darbo krūvius ir svarstyti perteklinių etatų mažinimą, ministras Linas Kukuraitis neatmeta tokių planų. „Aš irgi girdėjau, kad reikėtų patyrinėti. Mat jeigu taip yra, tada nepaisoma Darbo kodekso nustatytos tvarkos, dirbamų valandų.

Sunkiai nustatoma diagnozė, keli galimi gydymo būdai, negerėjanti savijauta – tokiose situacijose gyventojai pageidautų antro specialisto konsultacijos, kuri padėtų geriau suprasti savo sveikatos būklę ir palengvintų sprendimą dėl gydymo. Naujai atliktas gyventojų nuomonės tyrimas rodo, kad antrą gydytojo nuomonę norėtų išgirsti 3 iš 4 šalies gyventojų, tačiau realybėje dėl jos į specialistus kreipiasi tik kas dešimtas gyventojas.

Lūpų pūslelinė (Herpes labialis) – varginanti virusinė infekcija, nuo kurios kenčia kone pusė planetos gyventojų. Būtina pabrėžti tai, kad tai nėra vis nauja infekcija – pirmą kartą virusu dažnai užsikrečiama dar vaikystėje, o atkryčiai išsivysto todėl, kad dėl tam tikrų faktorių (veiksnių) virusas pakartotinai aktyvuojamas. Pristatome Jums pagrindines priežastis, kodėl, atrodo, pačiu netinkamiausiu metu ant lūpų ir vėl „pražysta“ skausmingi pūslelių telkiniai.

Daugybė žmonių susiduria su dantų problemomis, ypač skausmingas yra jų netekimas. Tačiau gera žinia ta, kad šiuolaikinė odontologija siūlo modernius būdus, kaip atkurti prarastus dantis. Daliai gyventojų dantų protezavimas yra prieinamas nemokamai arba bent primokant tik dalį gydymo sumos. Valstybinė ligonių kasa (VLK) yra numačiusi labai aiškius kriterijus, kokiais atvejais dantų protezavimas žmogui gali būti kompensuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

Kitais metais pas privačiai dirbančius gydytojus pacientai nemokamai gydysis mažiau. Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis įvardijo, kad 2027 metais privačioms gydymo įstaigoms skirs 34 milijonais eurų mažiau nei šiemet, o šie pinigai keliaus valstybinėms ligoninėms. Privačių gydymo įstaigų atstovai gąsdina, kad dėl tokio finansavimo eilės pas gydytojus ilgės.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Ilgai lauktos planinės operacijos dieną turbūt nė vienas pacientas nenorėtų išgirsti, kad ją teks atidėti. Vis dėl to kartais dėl paciento saugumo operaciją tenka nukelti. Todėl ruošiantis operacijai svarbu ne tik laikytis gydytojų rekomendacijų, bet ir žinoti, kokios aplinkybės gali turėti įtakos sklandžiai procedūros eigai.

Bendras užsikrėtusiųjų Ebolos virusu skaičius Kenijoje išaugo iki septynių, šeštadienį pranešė Kenijos sveikatos apsaugos ministerija. Trims Kenijos sveikatos priežiūros darbuotojams, gydžiusiems pirmąjį šalyje patvirtintą Ebolos atvejį, buvo nustatytas teigiamas viruso testo rezultatas. Dar vienam asmeniui, susijusiam su pirmuoju Ebolos atveju, taip pat buvo nustatytas teigiamas testo rezultatas jam esant karantine.

Lietuvoje šiemet fiksuojama mažiau vėjaraupių atvejų nei pernai, tačiau sveikatos specialistai ragina šios ligos nenuvertinti. Nors dažniausiai vėjaraupiais serga vaikai, ši liga gali sukelti rimtų komplikacijų, ypač kūdikiams, nėščiosioms ir žmonėms, kurių imunitetas nusilpęs. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, per pirmuosius devynis šių metų mėnesius šalyje užregistruota 5 450 vėjaraupių atvejų.

Kepenys yra vienas iš organų, be kurių žmogus negali išgyventi. Lėtinės kepenų ligos nerodo simptomų pirmose stadijose, tik tada, kai liga paūmėja. Svarbu stebėti savijautą ir kreiptis į gydytoją, jei skausmas nenurimsta.  Apie kepenų ligas laidoje „Sveikatos DNR“ kalbėjo Santaros klinikų abdominalinės chirurgijos gydytojas Mindaugas Kvietkauskas.  Kepenų vėžio simptomai Pasak gydytojo, papildų vartojimas neatsakingai ir nesaikingai gali lydėti įvairių kepenų ligų link.

Ar pacientų kitais metais išties laukia ilgesnės eilės ir sudėtingesnis kelias pas gydytojus? Kol dalies gydymo įstaigų atstovai skambina pavojaus varpais, Valstybinės ligonių kasos (VLK) vadovas Gytis Bendorius atkerta: „Prašome negąsdinti Lietuvos gyventojų.“ VLK pristačius, kaip kitais metais ketinama paskirstyti lėšas gydymo įstaigoms, trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje netrūko karštų diskusijų.

Daugybė žmonių pasaulyje patiria miego sutrikimus. Mokslininkų teigimu, nemažai jų kyla nebūtinai dėl konkrečios ligos ar sveikatos būklės, bet dėl to, kad tiesiog nemokame miegoti. Kokios paprastos taisyklės gali padėti pagerinti miego kokybę?  Pasak mokslininkės dr. Lauros Bojarskaitės, visų pirma labai svarbu atskirti rytą ir dieną nuo vakaro ir nakties.

Iki didžiųjų metų švenčių buvo likusios vos kelios dienos, kai gruodžio 20-osios naktį Martynai temperatūra pakilo iki 41 °C. Manydama, kad susirgo stipria infekcija, ryte ji kreipėsi į šeimos gydytoją. Tačiau kraujo tyrimų rezultatai paskatino šeimos gydytoją ją nukreipti į skubiosios pagalbos skyrių.  Būdama gydytoja Martyna suprato, kad situacija gali būti sudėtingesnė, vis dėlto tuo metu labiau rūpinosi ne savo sveikata, o darbu. „Labai nesijaudinau.

Įpusėjus rudeniui daugelis pastebi, kad rytais tampa sunkiau atsikelti, dažniau norisi miego, o įprastoms dienos veikloms atlikti pritrūksta energijos. Vieni dėl to kaltina trumpėjančias dienas ir niūresnius orus, kiti ima svarstyti apie galimą vitaminų trūkumą. Tačiau užsitęsęs nuovargis gali turėti ne vieną priežastį, o kraujo tyrimai kai kuriais atvejais gali padėti išsiaiškinti, į ką verta atkreipti dėmesį.

Ilgametis Kauno klinikų vaikų ligų ir vaikų intensyviosios terapijos gydytojas profesorius Rimantas Kėvalas paliko minėtą įstaigą, pranešė portalas „lrt.lt“. Kaip skelbiama publikacijoje, pats R. Kėvalas teigė, kad Kauno klinikose nedirba nuo gegužės mėnesio. Gydytojas nurodė, jog darbą klinikose paliko pasibaigus kadencijai. Nuo šiol R. Kėvalas eina „Eglės sanatorijos“ medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo tinklo vyriausiojo gydytojo pareigas.

Įdubusi krūtinės ląsta Nikitai ilgainiui tapo ne tik išoriniu pokyčiu – paaugliui darėsi vis sunkiau pakelti fizinį krūvį, vargino dusulys. Ryškią krūtinės ląstos deformaciją Kauno klinikų vaikų chirurgai koregavo minimaliai invazine operacija, o po jos pradėta reabilitacija padėjo Nikitai susigrąžinti judėjimo laisvę ir fizinę ištvermę. Šiandien jis vėl džiaugiasi kasdienėmis veiklomis, o svarbiausią pokytį nusako labai paprastai – jam tapo lengva kvėpuoti.

Atvėsus orams pelės ir žiurkės vis dažniau ieško šiltesnių vietų bei maisto, todėl gali įsikurti gyvenamuosiuose namuose, rūsiuose, sandėliuose ir ūkiniuose pastatuose. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad graužikai ne tik gadina turtą ir užteršia maisto produktus, bet ir gali platinti žmogui pavojingų užkrečiamųjų ligų sukėlėjus. Todėl svarbu nelaukti, kol graužikų padaugės, ir iš anksto pasirūpinti saugia aplinka.

Nuo 2026 m. spalio 5 d. iki gruodžio 19 d. Karoliniškių poliklinikoje vyksta storosios žarnos vėžio prevencinės programos skatinimo kampanija. Jos metu pacientai, atlikę slapto kraujo išmatose (iFOBT) tyrimą ir atitinkantys kampanijos sąlygas, papildomai galės nemokamai atlikti vitamino D tyrimą. Storosios žarnos vėžys – viena dažniausių onkologinių ligų Lietuvoje. Ankstyvosiose stadijose liga dažnai nesukelia jokių pastebimų simptomų, todėl reguliari profilaktinė patikra yra itin svarbi.

Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktam kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui. Planuojama, kad 2027 m. beveik 13 proc. augs PSDF pajamos ir 10,5 proc. išlaidos. Didėjantis finansavimas leis suteikti daugiau sveikatos priežiūros paslaugų gyventojams, kompensuoti naujus vaistus ir medicinos priemones bei stiprinti sveikatos sistemos skaitmenizavimą.