Sveikata

Klaipėdos vaikų ligoninės bendruomenę sukrėtė skaudi netektis – mirė ilgametė slaugytoja Vilija, net 40 metų savo gyvenimo skyrusi darbui su mažaisiais pacientais. Kolegos ją prisimena kaip rūpestingą, šiltą ir atsidavusią specialistę, kurios gyvenimas buvo neatsiejamas nuo pagalbos vaikams. Klaipėdos vaikų ligoninė gedi ilgametės slaugytojos „Tai gyvenimas, atiduotas žmonėms“, – taip velionę Viliją prisimena kolegos.

Daugiau nei septynerius metus 63-ejų Vaidatą vargino po visą kūną išplintantys bėrimai, stiprus niežėjimas ir tinimas. Liga trikdė miegą ir ribojo kasdienę veiklą. Išbandžius skirtingus gydymo būdus, Kauno klinikose vyrui pavyko suvaldyti lėtinę spontaninę dilgėlinę – šiandien stiprūs bėrimai ir tinimas jo nebevargina. „Jausmas toks, lyg būtum įkritęs į dilgėles ir iš jų išlipęs – kūnas pūslėtas, labai niežti. Ryte galėdavau atsikelti ištinusiu veidu, lūpomis ar akimis.

Ilgesnis gyvenimas yra didelis medicinos laimėjimas, tačiau amžėjant didėja rizika susirgti lėtinėmis ligomis. Todėl minint Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną svarbu kalbėti ne tik apie ilgaamžiškumą, bet ir apie tai, kaip sergant išsaugoti gerą savijautą, savarankiškumą bei gyvenimo kokybę. Neretai manome, kad sergant lėtine liga svarbiausia yra vartoti vaistus. Vis dėlto moksliniai tyrimai rodo, kad net iki 80 proc.

Kol dalis Lietuvos gyventojų vis dar nepakankamai aktyviai dalyvauja prevencinėse programose, kita dalis savo sveikatą tikrina dažniau, nei to reikia pagal jų amžių ir individualią riziką. Pasak Vilniaus universiteto profesoriaus, „Vilnelės klinikų“ šeimos gydytojo dr. Vytauto Kasiulevičiaus, vis dažniau laboratorinių ir radiologinių tyrimų sąrašą pacientams pasiūlo ir dirbtinis intelektas.

Lūpų pūslelinė (Herpes labialis) paprastai atsiranda ne dėl naujo užsikrėtimo virusu, tačiau dėl organizme esančio latentinio 1 tipo Herpes simplex viruso (HSV-1) suaktyvėjimo. Žinoma, kad po pirminės infekcijos virusas visą asmens gyvenimą sugeba išlikti trišakio nervo mazge. Jis vėl suaktyvinamas tuomet, kai organizmą veikia tam tikri vidiniai arba išoriniai veiksniai, reaktyvuojantys „miegantį“ virusą.

Vidutinis moterų dalyvavimas mamografinėje patikroje 2022 metais siekė 56 proc., rodo Europos Komisijos duomenys. Šiaurės šalyse aprėptis viršija 75 proc., o Rytų Europos šalyse dažniausiai nesiekia net pusės. Prasčiausia padėtis Rumunijoje, kur prevenciškai tikrinasi vos 9 proc. moterų. Tuo metu Lietuvoje pradėta aktyvesnė informacijos sklaida ir prieinamumo didinimas rodo pirmuosius rezultatus – mamografiją atlikusių moterų skaičius pernai šoktelėjo 70 proc., palyginti su 2024 metais.

Kauno krikščioniškųjų gimdymo namų veikla bus tęsiama, tačiau dėl organizacinių darbų laikinai nebus priimami gimdymai. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) teigimu, ligoninėje gali pasitaikyti trumpalaikių veiklos sutrikimų, kol bus pasirengta tęsti įstaigos darbą. „Dalininkų susitikime buvo aptarta galimybė, kad Kauno krikščioniškuose gimdymo namuose gali atsirasti trumpalaikių veiklos sutrikimų.

Panevėžio miesto poliklinikoje oficialiai užbaigtas vienas didžiausių pastarųjų metų modernizavimo projektų. Daugiau nei 1 900 kvadratinių metrų plotą apėmę atnaujinimo darbai pakeitė poliklinikos veidą, pagerino pacientų ir darbuotojų sąlygas. Kartu išplėstas teikiamų medicinos paslaugų spektras ir įsigyta modernios įrangos. Apie įgyvendintus pokyčius, investicijas ir ateities planus pasakoja Panevėžio miesto poliklinikos direktorė Aurelija Petronienė.

Airai 42 metai. Ji ištekėjusi, šešių vaikų mama, šiuo metu namuose augina dvynukes. „Labai myliu vaikus ir esu jiems atsidavusi, mėgstu rūpintis namais, vaikais, gyvūnais. Mano šeima didelė, todėl turiu daug pareigų ir darbo“, – sako Aira. Moteris mėgsta megzti, gamina sau ir vaikams aksesuarus, rūpinasi sodu, skaito knygas. Su šeima daug laiko leidžia gamtoje, labai mėgsta vaikščioti su ši cu veislės kalyte Mia.

Dusulys lipant laiptais, mažėjanti fizinė ištvermė ar ilgai nepraeinantis kosulys – simptomai, kuriuos žmonės neretai sieja su amžiumi ar kitomis ligomis. Tačiau jie gali įspėti ir apie plaučių fibrozę – ligą, dėl kurios plaučių audinys randėja, o žmogui darosi vis sunkiau kvėpuoti.

Nuo spalio 1 d. pacientų laukia pokyčiai – poliklinikose įsigalioja nauja tvarka, kai dalį tyrimų paskirti nebūtinai turės gydytojas. Taip pat yra pakeitimų dėl mobiliosios odontologijos paslaugų teikimo. Naujienų portalas tv3.lt apžvelgia laukiančius pokyčius. Nuo spalio 1 d. – svarbūs pokyčiai poliklinikose Nuo spalio 1 d. slaugytojai galės atlikti daugiau tyrimų ir vertinti jų rezultatus.

Šiandien vykusiame dalininkų susirinkime priimtas sprendimas, kad Kauno Krikščioniškuose namuose toliau bus priimami gimdymai, praneša Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis.

Rugsėjo 29-ąją minima Pasaulinė širdies diena. Lietuvos širdies asociacijos prezidentė, kardiologė prof. Sigita Glaveckaitė primena, kad nemažai širdies ir kraujagyslių ligų gali ilgai vystytis be aiškių simptomų, todėl žmogus gali jaustis visiškai sveikas, nors ligos procesas jau prasidėjęs, o neretai ir įsibėgėjęs. Pasak jos, svarbu nelaukti pirmųjų signalų ir rūpintis širdies sveikata nuolatos.

Su amžiumi atsirandantis pilvukas neretai priimamas kaip kone neišvengiama vyro kūno dalis, o išsikišęs „alaus pilvas“ dažniau tampa juokelių nei susirūpinimo sveikata objektu. Tačiau riebalų kaupimasis pilvo srityje nėra vien estetinė problema – aplink vidaus organus besikaupiantys riebalai gali didinti įvairių ligų riziką.

Daugeliui žmonių gera savijauta atrodo kaip neginčijamas sveikatos įrodymas, tačiau kardiologijos pasaulyje ši ramybė gali būti apgaulinga. Rugsėjo 29-ąją minint Pasaulinę širdies dieną Santaros klinikų gydytoja kardiologė prof. dr. Jolita Badarienė ragina nelaukti pirmųjų simptomų ir pasitikrinti savo širdies ir kraujagyslių sveikatą.

Po ilgų diskusijų Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patvirtino atnaujintą dienos chirurgijos paslaugų teikimo tvarką, kuri įsigalios nuo Naujųjų metų. Kartu iš naujo apibrėžti ir kriterijai, kada iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) galės būti finansuojamos itin populiarios kojų venų operacijos. Jų neatitinkant už norimą operaciją teks susimokėti iš savo kišenės.

Šiuo metu gyvename turbūt didžiausiame informaciniame sraute, kokiame yra kada nors gyvenusi žmonija. Visos naujienos yra pasiekiamos per akimirką, jų nereikia ieškoti, nes pranešimai patys mus suranda. Dėl to tokioje informacinėje gausoje svarbu prabilti apie propagandą, jos poveikį žmogui ir sveikatai. Šįkart laidoje „Sveikatos DNR“ ciklui „Žurnalisto darbas iš arti“ svečiavosi psichologas, psichologas-psichoterapeutas Edvardas Šidlauskas.

Vilnietis Marius, sulaukęs 40-ojo gimtadienio, netrukus sulaukė ir šeimos gydytojos skambučio – kvietimo dalyvauti širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėje programoje. Tyrimų rezultatai nebuvo tokie geri, kaip tikėtasi: dabar juos pakartoti vyras kviečiamas kas pusmetį, jam rekomenduotas ir gydymas.

Prasidedant gripo sezonui, stebimas nuoseklus COVID-19 ligos atvejų skaičiaus didėjimas, rizikos grupėms priklausantys žmonės raginami pasirūpinti vakcinacija, pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Anot jo, taip pat svarbu nepamiršti apsaugos nuo pneumokokinės infekcijos, kuri dažnai sukelia plaučių uždegimą, o pneumonija yra viena dažniausių gripo komplikacijų.

Aukštas kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio ar gliukozės kiekis kraujyje gali ilgą laiką nesukelti aiškių simptomų, todėl profilaktiniai tyrimai yra svarbi galimybė įvertinti savo sveikatos būklę.  Rugsėjo 29-ąją, minint Pasaulinę širdies dieną, Kauno gyventojai ir miesto svečiai kviečiami nemokamai pasitikrinti širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatą.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki 2028 metų nustatė pereinamąjį laikotarpį jauniesiems sportininkams, kurie pagal šiemet įsigaliojusią tvarką turi sveikatą tikrintis pas sporto medicinos gydytoją.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) primena, kad pasiutligė išlieka viena pavojingiausių užkrečiamųjų ligų. Ji paplitusi daugiau nei 150 pasaulio šalių, ypač Azijoje ir Afrikoje. Nuo pasiutligės galima apsisaugoti, tačiau ne mažiau svarbu laiku kreiptis į medikus po gyvūno įkandimo ar įdrėskimo, vengti kontaktų su nepažįstamais, benamiais ir laukiniais gyvūnais bei pasirūpinti augintinių vakcinacija.

Nors visuomenėje daugėja tėvų, kurie nusprendžia visai neskiepyti vaikų arba atsisako tik kai kurių vakcinų, gydytojai ir mokslininkai griebiasi už galvų. Pasak jų, mažėjantis pasitikėjimas skiepais gali atvesti prie labai liūdno scenarijaus išsipildymo.   Skiepų vengimas – pasirinkimo laisvė ar pavojus visuomenės sveikatai? Šia tema diskutavę Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro dr. Gytis Dudas ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentė dr.

Nuo spalio 1 d. poliklinikose laukia pokyčiai – slaugytojai galės atlikti daugiau tyrimų ir vertinti jų rezultatus. Viliamasi, kad taip šeimos gydytojai daugiau laiko galės skirti tiems pacientams, kuriems labiausiai reikalingos jo kompetencijos. Kaip skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), plečiamos slaugytojų funkcijos leis efektyviau organizuoti šeimos gydytojo komandos darbą.

Nors apie jėgos treniruočių naudą kalbama vis garsiau, daugelis moterų vis dar vengia svarmenų ar štangų. Pagrindinė to priežastis – baimė prarasti moteriškas formas arba užsiauginti pernelyg didelę raumenų masę. Laidoje „Sveikatos DNR“ apsilankiusi Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ kineziterapeutė Gerda Markevičiūtė ragino atsikratyti šių nepagrįstų baimių ir paaiškino, kodėl moterys fiziologiškai nepavirs kultūristais. „Girdimos tokios frazės: „Aš nenoriu būti kaip vyras.

Nors šiemet Lietuvoje užregistruota mažiau erkinio encefalito ir Laimo ligos atvejų nei pernai, sveikatos specialistai perspėja, kad rudenį prasideda antroji erkių aktyvumo banga, todėl jų platinamų ligų rizika išlieka. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė sako, kad po pavasarinio maitinimosi erkės pereina į kitą vystymosi stadiją ir vėl ieško galimybės pasimaitinti.

Nors registruojama mažiau erkinio encefalito atvejų, sunkių ligos formų užklupti pacientai ir šiemet užgulė ligonines. Ypač dabar medikai įspėja pasisaugoti – prasideda naujas erkių aktyvumo pikas, kai jos vėl tampa alkanos. Per pirmus 8 šių metų mėnesius registruota 380 susirgimų erkiniu encefalitu ir 4 mirtys, kai pernai jų buvo 438 atvejai ir 3 mirtys. Situacija jau ne vienus metus yra sudėtinga – pagal sergamumą erkiniu encefalitu Lietuva yra pirmaujanti Europoje.

Nors ruduo dar tik prasidėjo, virusai jau kelia galvą – registruojami pirmi susirgimai gripu, gyventojams neramu, kiek „piktas“ virusas šiemet laukia, ar negrįš COVID-19 liga. Be to, šiemet situacija neeilinė – skiepų nuo gripo sulauksime tik lapkritį. Apie tai, ko laukti artimiausiais mėnesiais ir kokį virusą mokslininkai stebi ypač atidžiai, plačiau kalbėjomės su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininke, imunologe prof. Aurelija Žvirbliene.

Gydytojus stebina pacientų elgesys – net dėl rimtų problemų patekę į ligoninę dar joje gulėdami prioritetą jie teikia toli gražu ne sveikiausiam maistui. Kardiologas Raimondas Kubilius turi žinią kiekvienam – dalnasi gerai žinomais mitybos patarimai, kurie padeda užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligoms.

Rugsėjo viduryje Kauno klinikose atliktos pirmosios operacijos pasitelkiant robotinę chirurginę sistemą „da Vinci“, kurią ligoninė pirmoji Baltijos šalyse įdiegė šių metų liepą. Pirmosios operacijos žymi naują robotinės chirurgijos plėtros etapą Kauno klinikose – technologija bus taikoma skirtingose chirurgijos srityse, kartu plėtojamos specialistų kompetencijos ir mokslinė veikla bei vertinami pacientų gydymo rezultatai. Kauno klinikų generalinio direktoriaus prof. habil. dr.

Liepos 25-oji Jekaterinos šeimai turėjo būti eilinė vasaros diena. Dieną prieš tai jos dukrai sukako 14 metų. Mergina buvo išėjusi su draugais į lauką, tėvai tuo metu buvo darbe. Niekas negalėjo pagalvoti, kad vos po kelių valandų šeimos gyvenimas pasikeis – dukra, važiuodama paspirtuku, griuvo ir patyrė sunkią galvos traumą. Užbėgant istorijai už akių galima pasakyti, kad šiandien gydytojas Dominykos istoriją vertina kaip sėkmingą. O mama bijo ją paleisti iš akių.

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje (RŠL) – skaudus atvejis. Pernai vasarą planinei nosies polipų operacijai atvykusiam vyrui procedūros metu buvo pažeistos galvos smegenys. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba, išnagrinėjusi artimųjų skundą, nustatė pažeidimų ir ligoninei skyrė įspėjimą. Kaip skelbia LRT.lt, mirusio vyro dukra pasakojo, kad jis mirė reanimacijoje po ligoninėje kelių praleistų savaičių.

Lietuvoje – dar viena mirtis nuo grybų. Kaip skelbia Respublikinė Šiaulių ligoninė (RŠL), į ją pakliuvę pacientai apsinuodijo itin toksišku grybu – žvynabūdėle, deja, vieno iš jų išgelbėti nebepavyko. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad ką tik skelbta apie Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) mirusį grybais apsinuodijusį pacientą. „Mūsų ligoninėje jau turėjome mirties atvejį dėl apsinuodijimo grybais.

Kėdainietė Rasa (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – red past.) kiekvieną savaitę pradeda su nerimu, kuris neturi nieko bendra su jos sunkia sveikatos būkle. Moteriai, turinčiai pirmos grupės negalią, gyvybė priklauso nuo medicininės aparatūros – jai nuolat reikalingos dializės procedūros. Tačiau pastarosiomis savaitėmis didžiausiu iššūkiu tapo ne nuolatinė, ilgametė ir varginanti kova su liga, o biurokratijos žabangos. Vasaros viduryje Rasai reikėjo pratęsti negalios dokumentus.

Alpimą bent kartą gyvenime patiria nemaža dalis žmonių. Dažniausiai jis nėra pavojingas, tačiau tam tikrais atvejais gali būti susijęs ir su rimtesnėmis sveikatos problemomis. Apie tai, kodėl žmonės alpsta, ką svarbu prisiminti apie alpimo aplinkybes ir kada reikėtų nedelsti kreiptis į medikus, pranešime spaudai pasakoja Kauno klinikų Širdies centro Sinkopių sektoriaus vadovė doc. dr. Diana Rinkūnienė.

„Nežinau, ko imtis, nes, atvirai pasakau, supūdė mūsų mamą“, – žodžių į vatą nevyniojo Regina (vardas pakeistas ir redakcijai žinomas), pasakodama apie Šilutės ligoninėje gulinčią ir 4 stadijos pragulą turinčią mamą. Pati įstaiga situacijos plačiau nekomentuoja, tačiau patvirtina pradėjusi vidinį tyrimą. Į naujienų portalą tv3.lt kreipusis moteris tikino nesuprantanti, kaip, jos manymu, tokia situacija galėjo susiklostyti ligoninėje, kur pacientais rūpinamasi visą parą.

Buvusio premjero Gintauto Palucko sutuoktinė Ilma Paluckė vasarą įsidarbino vidinės komunikacijos koordinatore Vilniaus rajono poliklinikoje, kuriai vadovauja anksčiau ekspremjero patarėju sveikatos klausimais dirbęs Evaldas Navickas, rašo naujienų portalas „Delfi“. Apie I. Paluckės įsidarbinimą pirmadienį pranešė žurnalistas Šarūnas Černiauskas.

Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje išlieka viena didžiausių sveikatos problemų, tačiau vyrų ir moterų rizika nėra vienoda skirtingais gyvenimo etapais, gali skirtis ir ligų eiga bei jų simptomatika. „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja kardiologė Rūta Masiulienė sako, kad vertinant širdies sveikatą svarbu atsižvelgti į biologinius lyčių skirtumus, hormoninius pokyčius ir skirtingais gyvenimo etapais atsirandančius rizikos veiksnius.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos parengtiems įstatymų pakeitimams, kuriais siūloma tobulinti biomedicininių tyrimų metu patirtos pacientų žalos atlyginimo tvarką, įteisinti žalos be kaltės modelį tyrimuose bei mažinti administracinę naštą. Pakeitimais siekiama supaprastinti biomedicininių tyrimų reguliavimą, sumažinti administracinę ir finansinę naštą tyrėjams, sustiprinti tiriamųjų apsaugą bei sudaryti palankesnes sąlygas klinikinių tyrimų plėtrai Lietuvoje.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK) nepritarė siūlymui vienišoms moterims taikyti pagalbinį apvaisinimą nesant nevaisingumo diagnozei.  Vis tik šio komiteto pirmininkas socialdemokratas Andrius Busila sako, kad sprendimas – ne galutinis.  „Mes nepritarėme tam siūlymui, nes kol kas yra koncentruojamasi į pagalbinį apvaisinimą toms moterims, ar poroms, kurios negali susilaukti vaikų dėl medicininių priežasčių“, – Eltai sakė A. Busila.

Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) stiprina abdominalinės chirurgijos komandą – prie jos prisijungė iš Vokietijos su šeima į Lietuvą sugrįžęs gydytojas chirurgas Egidijus Šakalys. Beveik dešimtmetį Vokietijos gydymo įstaigose dirbęs specialistas į KUL atsiveža tarptautinę profesinę patirtį, platų klinikinį požiūrį ir siekį įgytas žinias pritaikyti Vakarų Lietuvos pacientų labui.

Idiopatinė plaučių fibrozė (IPF) – itin klastinga reta ir progresuojanti plaučių liga, kai plaučių audinys randėja ir palaipsniui praranda gebėjimą tinkamai aprūpinti organizmą deguonimi. Kadangi jos simptomai nėra specifiniai, ji gali būti sunkiai atpažįstama.

Nacionalinę vyresnio amžiaus žmonių savaitę Vilniaus miesto klinikinė ligoninė jau trečius metus iš eilės 60 metų ir vyresniems vilniečiams dovanoja galimybę nemokamai išbandyti haloterapijos procedūras. Prie šios socialinės iniciatyvos ligoninė prisijungė nuo pat jos pradžios, tikėdama, kad geriausia dovana šios savaitės proga – ne simbolinis gestas, o galimybė žmonėms atrasti reabilitacijos paslaugas, kurios gali būti naudingos kasdienėje savijautoje.

Įsivaizduokite scenarijų – sugrįžtame namo, pavalgome vakarienę, atrodo, kad lyg ir pasiekėme sotumo jausmą, bet vis dar „kažko“ norisi. Tas „kažkas“ gali būti sausainis, padėtas spintelėje, saldainis, o galbūt šaldytuve gulintis gardus sūrelis.

Ryte išlipus iš lovos akimirką tenka įsikibti į spintelę, nes aptemsta akyse, susvaigsta galva ar apima silpnumas. Dažnas tokią savijautą paaiškina nuovargiu arba mano, kad tiesiog pernelyg paskubėjo. Tačiau jei tai kartojasi, svaigimas stiprėja ar žmogus net nualpsta, numoti ranka nereikėtų – iš pirmo žvilgsnio nekaltas simptomas gali turėti visai kitą paaiškinimą.

Nuovargis, sumažėjęs apetitas, pykinimas, miego sutrikimai ar pasikeitusi odos būklė dažnai nurašomi stresui, intensyviam gyvenimo tempui ar poilsio trūkumui. Tačiau tokie, iš pirmo žvilgsnio nespecifiniai, simptomai gali būti ir signalas, kad verta atkreipti dėmesį į kepenų veiklą. Kepenys – vienas svarbiausių žmogaus organų, atliekantis daugiau kaip 500 gyvybiškai svarbių funkcijų.

Kai kurias būtinas medicinos priemones pacientai gali išsinuomoti ir naudoti namuose. Valstybinės ligonių kasos specialistai paaiškina, kokių priemonių nuomos išlaidos kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, kam jos skiriamos ir kur jas galima išsinuomoti.

Manote, kad jūsų širdis visiškai saugi, nes įprasti cholesterolio tyrimai yra puikūs? Deja, realybė gali būti kitokia. Dabar įvardijamas sunkių kraujotakos ligų itin svarbus kaltininkas – lipoproteinas (a), kurį paveldi kas penktas žmogus. Kaip rodo naujausias mokslininkų tyrimas, šio „slaptojo“ cholesterolio rizika nesikeičia iki gilios senatvės.

Skaudi žinia – Vilniaus ligoninė praneša apie mirtiną apsinuodijimą grybais. Įtariama, kad nelaimėlis mirtinai apsinuodijo žaliąją musmirę palaikęs žaliuoke. Kaip naujienų portalui tv3.lt patvirtino Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) atstovė, šį sezoną tai – pirma mirtis dėl apsinuodijimo grybais. „Mūsų ligoninėje jau turėjome mirties atvejį dėl apsinuodijimo grybais.