Sveikata

Kiek valdžia besidžiaugtų augančiu Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetu, realybė bado akis – pagal sveikatos sistemos finansavimą Lietuva vis dar gerokai atsilieka nuo Europos vidurkio. Tuo metu ligotų žmonių tik daugėja, o dalis paslaugų nuo namų tolsta. Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis savo ruožtu tvirtino, kad Lietuva yra tam tikrame virsmo etape.

Staiga užplūstantis karštis, paraudęs veidas, prakaitas, o po to krečiantis šaltis – daugeliui moterų tai ne tik nemalonus menopauzės simptomas. Karščio bangas menopauzės laikotarpiu patiria iki 80 proc. moterų. Simptomai gali tęstis ne vienus metus, o miego sunkumų šiuo laikotarpiu nurodo apie 40–56 proc. moterų. Ginekologė Lina Mockevičienė aiškina, kad perimenopauzėje estrogeno lygis gali svyruoti, o menopauzėje jo gamyba kiaušidėse sumažėja.

Kauno klinikose plečiamos robotinės chirurgijos galimybės – „da Vinci“ robotine chirurgine sistema pradėta taikyti ir otorinolaringologijoje. Pirmoji operacija atlikta obstrukcine miego apnėja sergančiam pacientui, kuriam dėl anatominių kvėpavimo takų ypatumų įprastų chirurginio gydymo metodų galimybės buvo ribotos. Naujoji technologija leidžia gydytojams chirurgams pasiekti itin sunkiai prieinamas ryklės sritis ir atlikti sudėtingas operacijas per burną, be išorinių pjūvių.

Sportas Aldoną Grigaliūnienę lydėjo beveik visą gyvenimą, tačiau didžiausi jos sportiniai laimėjimai atėjo po laikotarpio, kai teko iš naujo mokytis pasitikėti savo kūnu. Būdama 36-erių ji susirgo arachnoiditu, pusę metų praleido ligoninėje, buvo paralyžiuota kairioji kūno pusė, sutriko pusiausvyra. Tuo metu namuose jos laukė vyras ir dvi mažos dukros. Vėliau sportas tapo viena svarbiausių sveikimo dalių, Aldona pasiekė aukščiausią paralimpinio sporto lygį – tapo dukart paralimpine čempione.

Lapkričio mėnesį, kai daugiau dėmesio skiriama žmogaus psichologinei sveikatai, verta paminėti ir vieną skaudžiausių jos iššūkių. Priklausomybė – tai lėtinė liga, kuri iš pradžių nepastebimai atima laisvę, o vėliau – ir pačią gyvybę. Daugeliui atrodo, kad rizika slypi tik perdozavimo ar nelaimingo atsitikimo grėsmėje, tačiau tiesa gilesnė: ši būklė sistemingai griauna kūną, protą bei norą gyventi.

Baltyminiai batonėliai, pusryčių dribsniai su vitaminais ar desertai be pridėtinio cukraus vis dažniau atsiduria pirkėjų krepšeliuose. Visgi specialistai atkreipia dėmesį, kad patrauklūs užrašai ant pakuočių ne visada atskleidžia tikrąją produkto maistinę vertę, o sveikesniais laikomų produktų žmonės neretai suvartoja daugiau, manydami, kad jų kiekio riboti nebūtina.

Lapkritis minimas kaip vyrų sveikatos ir prostatos vėžio prevencijos mėnuo, todėl tai gera proga priminti apie vieną aktualiausių vyrų onkologinių ligų Lietuvoje. Prostatos vėžys gali ilgus metus vystytis nesukeldamas jokių simptomų, o atsiradę negalavimai kartais signalizuoja jau apie pažengusią ligą.

Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) direktorius Audrius Šimaitis siūlo 2027 metais įšaldyti darbuotojų atlyginimus siekiant atkurti įstaigos finansinį tvarumą. Pasak jo, šiuo metu darbo užmokesčiui skiriama 80,4 proc. visų ligoninės pajamų, o skola tiekėjams siekia 15,7 mln. eurų. „Po spartaus atlyginimų augimo per pastaruosius trejus metus siūlome 2027 m. juos įšaldyti 2026 m. lygyje.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) sako, kad teisinio reguliavimo spragos sudaro sąlygas neskaidriai pasirinkti pacientų pavėžėjimo paslaugų teikėjus, nevienodai paskirstyti jiems užsakymus ir valstybės lėšomis apmokėti ekonomiškai nepagrįstas išlaidas.  Tokias rizikas STT nustatė atlikusi pacientų pavėžėjimo paslaugų organizavimą reglamentuojančių teisės aktų antikorupcinį vertinimą. Tarnyba teigia, kad nepakankamai kontroliuojama, ar išlaidos pagrįstos.

Respublikinės Klaipėdos ligoninė pasidalino liūdna žinia – bendruomenė neteko ilgametės gydytojos pulmonologės Birutės Tregub, Tuberkuliozės filialui ir jo pacientams paskyrusios 54 profesinio gyvenimo metus. Įstaiga šiltai atsiliepė apie buvusią darbuotoją. „Gydytojos atsidavimas profesijai aprėpė daugiau nei kasdienį pacientų gydymą. Birutė Tregub aktyviai dalyvavo atkuriant Lietuvos gydytojų sąjungą, telkė kolegas, gynė jų profesinius interesus.

Nors iki Naujųjų metų dar toloka, Kauno klinikos skelbia, kad pastarąją savaitę skubią pagalbą reikėjo teikti net keliems paaugliams, kurie susižalojo su pirotechnikos priemonėmis. Žinia apie apie pasidalino Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus specialistai. „Per pastarąją savaitę Kauno klinikų Vaikų skubios pagalbos skyriuje pagalbos prireikė keliems paaugliams, nukentėjusiems naudojant pirotechnikos priemones. Keli paaugliai susižalojo plaštakas, vienam buvo pažeistas veidas.

Iš pirmo žvilgsnio nekaltas žolinis preparatas, kurį 59-erių Regina vartojo norėdama sustiprinti kepenų veiklą, vos nekainavo jai gyvybės. Iki tol rimtų sveikatos problemų neturėjusiai moteriai netikėtai pasireiškė gelta, o per kelias savaites jos būklė taip pablogėjo, kad vienintele galimybe išgyventi tapo skubi kepenų transplantacija. Kauno klinikose sėkmingai atlikta operacija moteriai suteikė antrą galimybę gyventi.

Lapkričio 3 dieną po ilgos ir sunkios ligos mirė gydytojas chirurgas Vytautas Stankevičius, gimęs 1967 m.  Apie kolegos netektį kalbėjęs Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės Chirurgijos skyriaus vedėjas Rimvydas Kvedaravičius prisiminė jį kaip energingą, talentingą ir pacientams atsidavusį mediką.

Nutukimas yra vienas dažniausių knarkimo rizikos veiksnių, o klinikinių tyrimų duomenimis, net apie 90 proc. su šia problema susiduriančių žmonių yra fiziškai neaktyvūs ir turi antsvorio. Retkarčiais pasireiškiantis knarkimas dažniausiai nėra pavojingas, tačiau jei jis tampa dažnas, garsus ir yra lydimas kvėpavimo pauzių ar staigaus oro gaudymo, tai gali signalizuoti apie rimtesnius sveikatos sutrikimus.

Maža žaislo detalė, baterija, magnetas, riešutas ar net obuolio žievelė gali tapti rimto pavojaus vaiko sveikatai priežastimi. Svetimkūniui patekus į kvėpavimo takus, pavojus gali kilti staiga, tačiau ne visada jis baigiasi vaikui nustojus kosėti. Kartais įstrigęs daiktas ilgą laiką lieka nepastebėtas, o apie jį praneša tik pasikartojantys kvėpavimo takų uždegimai ar kiti sveikatos sutrikimai.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo slaugą ligoninėse trumpinti iki 90 dienų, o sutaupytas lėšas panaudoti globos priežiūros paslaugų plėtrai. Kaip trečiadienį Seimo komiteto posėdyje sakė ministerijos atstovė Raimonda Janonienė, šiuo metu Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokama iki 120 palaikomojo gydymo ir slaugos dienų per metus.

Rudenį, vos atvėsus orams, daugelis suskuba stiprinti imunitetą ir papildyti namų vaistinėlę maisto papildais. Vienas populiariausių pasirinkimų – žuvų taukai. Tačiau ar organizmui jų iš tiesų reikia daugiau šaltuoju metų laiku? „Eurovaistinės“ vaistininkas Mindaugas Rutalė paaiškina, kuo naudingos omega-3 riebalų rūgštys, kaip išsirinkti tinkamą produktą ir kokios vartojimo klaidos gali sumažinti jo naudą.

Jei gavote šeimos gydytojo ar specialisto siuntimą, svarbu žinoti vieną detalę, kurios nevalia pamiršti – Kėdainių ligoninės atstovai primena, kiek laiko galioja išrašytas siuntimas. Primenama, kad per numatytą siuntimo galiojimo laikotarpį būtina ne apsilankyti pas gydytoją specialistą, o užsiregistruoti konsultacijai.

Įsibėgėjus peršalimo ligų sezonui gyventojai ne tik skuba skiepytis nuo gripo, bet ir iš vaistinių lentynų jau šluoja įvairias peršalimo simptomams palengvinti skirtas priemones.  Nors už lango dar laikosi teigiama temperatūra, gydytojai įspėja, kad gripas, koronavirusas ir kiti klastingi ligų sukėlėjai jau plinta. Tą savo kailiu jau spėjo pajusti ir ne vienas lietuvis.

Gydymo įstaigoje jūsų prašo primokėti už medicinos paslaugą, priemonę ar tyrimą? Specialistai pataria: neskubėkite mokėti – pirmiausia išsiaiškinkite, ar reikiamą paslaugą arba priemonę apmoka ligonių kasa ir už ką tiksliai jūsų prašoma mokėti.

Vyresniame amžiuje sveikatos klausimų tik daugėja, tačiau kartu nemažėja ir klaidingų įsitikinimų, kurie ateina iš pažįstamų, kaimynų ar senų įpročių. Vieni „dėl visa ko“ turi visai netinkamų vaistų, kiti, išsigandę blogesnių tyrimų rezultatų, imasi kraštutinumų, arba laikosi įsitikinimų, kad vaistažolės niekada negali pakenkti. „Eurovaistinės“ vaistininkės pasidalijo dažniausiai girdimais mitais ir paaiškino, kaip pasirūpinti savimi saugiau.

Kartais žmogaus likimą nulemia vos kelios minutės ir svetimų žmonių sprendimas nesukti akių į šalį. Kaune sukniubus vyrui, praeiviai ne tik iškvietė pagalbą, bet ir patys puolė gelbėti jo gyvybės. Šiandien ši istorija turi laimingą pabaigą – vyras visiškai pasveiko ir grįžo į įprastą gyvenimą. Sukniubus žmogui – žaibiška neabejingų praeivių reakcija Kaip skelbia Greitosios medicinos pagalbos tarnyba, ši istorija nutiko rugsėjo pabaigoje.

Atvėsus orams daugelio veido ir kūno oda ima temptis, šerpetoti ar niežėti. Dažnai tai – paprastas sezoninis sausumas, tačiau ne kiekvieną tokį pokytį išsprendžia drėkinamasis kremas: kartais panašiai prasideda ir dermatitas. Dermatovenerologė Iveta Gylienė „Eurovaistinės“ pranešime spaudai paaiškina, kaip atskirti laikiną sausumą nuo uždegiminės būklės, kokių priemonių atsisakyti ir kada kreiptis į specialistą. Tai nėra reta problema – ypač moterims.

Nors gripui ir kitoms infekcijoms plisti sąlygos palankios – vis daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose, naujausi duomenys rodo kiek sumažėjusį bendrą sergamumą šiomis ligomis. Nepaisant to, per savaitę COVID-19 pareikalavo dviejų moterų gyvybių.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) socialiniame tinkle „Facebook“ primena apie prevencinių sveikatos patikros programų svarbą. Net ir gerai besijaučiantis žmogus gali nežinoti apie organizme vykstančius sveikatos pokyčius. Kai kurios ligos ilgą laiką nesukelia jokių simptomų, todėl reguliariai tikrintis sveikatą svarbu ir tada, kai nejaučiama jokių negalavimų.

Kaulų skausmas mums gali pranešti apie laikiną ir nekenksmingą procesą, rečiau jis signalizuoja apie ligą, kuriai būtinas gydymas. Vis dėlto pacientui dažnai tik atrodo, kad jam skauda kaulus – neretai už jaučiamą diskomfortą būna atsakingas raumenų, sąnarių ar neuralginis skausmas.

Naujosios Vyriausybės sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis užsibrėžė vieną pagrindinių kandencijos tikslų – mažinti eiles pas tam tikrų sričių gydytojus. Ministerija tikslina, kokios tai 5 sričių specialistų grupės. „XXI Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane (patvirtintame 2026 m. rugsėjo 9 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 675) yra aiškiai įtvirtintos penkios prioritetinės gydytojų specialistų grupės, pas kuriuos eilės bus mažinamos pirmiausia.

Pilvo aortos aneurizma – tai itin klastinga, dažnai ilgą laiką jokių simptomų nesukelianti liga, prilygstanti nešiojamai uždelsto veikimo bombai. Respublikinės Šiaulių ligoninės specialistai pabrėžia, kad aneurizmos plyšimas dažnai baigiasi mirtimi, tačiau laiku nustačius ligą galima taikyti du efektyvius gydymo būdus: atvirą chirurginę operaciją arba mažiau invazinį endovaskulinį gydymą stentgraftu.

JAV Niujorko valstijoje užsikrėtęs tymais mirė vaikas – tai pirmasis mirties atvejis nuo šios ligos valstijoje per 30 metų, pirmadienį pranešė pareigūnai. Vaikas mirė Niujorko valstijos šiaurėje esančioje Luiso apygardoje, pranešė apygardos ir valstijos sveikatos apsaugos institucijos.  „Man plyšta širdis sužinojus, kad Luiso apygardoje užsikrėtęs tymais mirė vaikas“, – pareiškime sakė Niujorko gubernatorė Kathy Hochul.

Apie tai, kad šiauriečiams ypač trūksta vitamino D ir profilaktines jo dozes rekomenduojama vartoti net vasarą, kartojama jau seniai. Vis tik neapdairus perteklinis vitamino D papildų vartojimas gali privesti ir prie skaudžių pasekmių. Gydytojai įspėjo, kad ypač didelėje rizikos grupėje atsiduria vaikai.

Kol viešosios poliklinikos dar tik laukia rizikos grupėms skirtų nemokamų gripo vakcinų, mokami skiepai jau prieinami. Apie galimybę pasiskiepyti skelbia ir privačios gydymo įstaigos bei vaistinės. Ką šiandien reikia žinoti gyventojams? Nors nemokamų skiepų dar laukiama, didžiosios Vilniaus poliklinikos skelbia, kad mokamai pasiskiepyti jau galima.

Insultas – tai gyvybei pavojinga būklė, kuri aiškinama kaip ūminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, galintis lemti sunkius padarinius žmogaus sveikatai. Kaišiadorietį Edmundą Leonaitį jis ištiko vos 35-erių ir nors dažniausiai medikai tokiais atvejais piešia liūdnus scenarijus, vis tik jis sugebėjo ne tik iš naujo pradėti kalbėti, tačiau taip pat išvyko vienas į JAV nueiti 4000 kilometrų žygio.

 JAV Maisto ir vaistų administracija pirmadienį patvirtino pigesnę du kartus per metus skiriamo ŽIV prevencijai skirto injekcinio vaisto versiją – taip šis novatoriškas vaistas galės patekti į žemesnio pajamų lygio šalių rinkas. Apie patvirtinimą paskelbė „Dr.

Lietuvoje pernai užregistruota daugiau nei 200 B tipo Haemophilus influenzae infekcijos atvejų, keturi žmonės nuo jos mirė. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad ši bakterija ypač pavojinga mažiems vaikams, o patikimiausia apsauga nuo jos – skiepai. NVSC duomenimis, 2024 metais buvo registruoti 95 šios infekcijos atvejai, o mirčių nefiksuota. Visgi pernai susirgimų skaičius šoktelėjo daugiau dvigubai – iki 210 atvejų, dar keturi žmonės mirė.

Nerimas, nuolatinis nuovargis ir prislėgta nuotaika dažnai lydi šiuolaikinį žmogų. Nors kai kurie vis dar linkę manyti, kad emociniai sunkumai yra tik charakterio silpnybė ar trumpalaikis nuotaikos svyravimas, neuromokslininkai ragina į tai pažvelgti rimčiau. Laidoje „Sveikatos DNR“ apsilankiusi neuromokslininkė dr. Justina Šidlauskaitė pasidalijo moksliškai pagrįstomis įžvalgomis apie tai, kas fiziškai nutinka mūsų galvoje, kai susergame depresija ar jaučiame stiprų nerimą.

Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje kylančios diskusijos dėl gydymo įstaigų finansavimo tvarkos gąsdina pacientus, kad patekimas pas privačius specialistus taps dar sudėtingesnis. Valdžios atstovai ramina, kad paslaugų finansavimas privačiam sektoriui nemažės, tačiau prioritetas bus teikiamas viešosioms įstaigoms. Kaip keisis eilių valdymas ir ko iš tiesų tikėtis pacientams? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su sveikatos apsaugos ministru Linu Kukuraičiu.

Nuo lapkričio 1 d. pacientų ir jų artimųjų laukia nemažai naujovių sveikatos srityje. Teisės aktų pakeitimai apima platesnes nuotolinių paslaugų galimybes, naują tvarką skubios pagalbos skyriuose, mokinio sveikatos pažymėjimų galiojimą bei eilių pas tam tikrus specialistus mažinimą. Taip pat keičiasi dantų protezavimo kompensavimo tvarka bei lėtinėmis ligomis sergančių vaikų stebėsena. Naujienų portalas tv3.lt trumpai apžvelgia kiekvieną iš jų.

Seimo narė Dovilė Šakalienė pato prabilo apie diagnozę

Baimių, mažesnių ir didesnių, turime, ko gero, visi. Vienas įgyjame susidūrę su rimtomis stresinėmis situacijomis, kitų negalime paaiškinti. Įvairios fobijos gali sukelti plataus spektro nemalonumų – nuo prakaituojančių delnų, iki ypač žmogui žalingo vengimo išeiti iš namų.

Kauno klinikose paprastėja ir greitėja pacientų, ypač vaikų, ištyrimas. Dabar medikai ultragarso tyrimą atlieka prie paciento lovos. Tai, pasak gydytojų, sutaupo ir laiko, ir kaštų, o pacientas greičiau sužino diagnozę bei sparčiau gauna gydymą. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Sunegalavus dukrai, Jolita su mažyle į Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių atvyko naktį. Medikai atliko įvairius tyrimus, bet dar nusprendė patikrinti ir vidaus organus.

Lietuvoje veikia bent 5 prevencinės sveikatos programos. Nors kai kuriose jų pasiekta įspūdingų rezultatų, medikai ir valdininkai vis neslepia nusivylimo, kad į jas apskritai prikviečiama tik pusė gyventojų. Puse lūpų vis pasvarstoma, ar vengiantys pasitikrinti žmonės dėl to neturėtų sulaukti kokių nors sankcijų.  Svarstymų, ar nereikėtų „bausti“ tų, kurie nesitikrina profilaktiškai, būta ne viena kartą.

Spalio 15-ąją Kauno ligoninėje mirus pacientei, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teigia pavedusi Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai atlikti tyrimą mirties priežasčiai nustatyti.

Atvėsus orams dažniau prisimename kepures, saugomės skersvėjų ir stengiamės neperšalti. Tačiau ar šaltas oras iš tiesų gali sukelti ausų uždegimą? Nors ausies skausmą daugelis pirmiausia sieja su peršalimu, jo priežastys gali būti įvairios – nuo laikino sudirginimo iki infekcijos. „Eurovaistinės“ vaistininkė Miglė Kaminskaitė pasakoja, kaip atpažinti galimą ausų uždegimą, kokių klaidų vengti pajutus skausmą ir kada būtina kreiptis į gydytoją.

Nuo lapkričio 3 d. iš pareigų traukiantis Greitosios medicinos pagalbos tarnybos (GMPT) vadovui Donatui Paliulioniui bei jo pavaduotojui Tomui Vasiliauskui, pareigas palieka dar viena pavaduotoja – Ilona Kajokaitė, skelbia naujienų portalas „15min“. Apie savo apsisprendimą trauktis iš šiuo užimamų pavaduotojos medicinai pareigų penktadienį naujienų portalui patvirtino pati I. Kajokaitė.  „Tai mano paskutinė, kaip pavaduotojos, darbo diena“, – „15min“ sakė ji.

Insultas ištinka netikėtai, tačiau laiku atpažinti jo požymiai gali išgelbėti gyvybę ir padėti išvengti sunkių pasekmių. Medikai primena, kad pajutus pirmuosius simptomus delsti negalima – kiekviena minutė lemia gydymo sėkmę. Kasmet spalio 29-ąją minima Pasaulinė insulto diena primena apie vieną dažniausių negalios ir mirčių priežasčių pasaulyje bei būtinybę kuo anksčiau atpažinti įspėjamuosius ženklus.

Laiku pastebėti kraujotakos sutrikimai gali padėti išvengti rimtų diabeto komplikacijų, todėl lapkričio 13-ąją Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Kraujagyslių chirurgijos skyriaus specialistai vėl kvies diabetu sergančius žmones nemokamai pasitikrinti kojų arterinę kraujotaką ir daugiau sužinoti apie diabetinės pėdos priežiūrą. Ši iniciatyva skirta artėjančiai Pasaulinei diabeto dienai, minimai lapkričio 14-ąją. Sergant diabetu, net nedidelis pėdos pažeidimas gali tapti rimta problema.

Nuo lapkričio 3 dienos iš pareigų traukiasi Greitosios medicinos pagalbos tarnybos (GMPT) vadovas Donatas Paliulionis, ketvirtadienį pranešė portalas „15min“. D. Paliulionis portalui teigė, kad sprendimą trauktis priėmė pats. „Sveikata yra brangiau. Per dvejus metus susikaupė viskas“, – „15min“ sakė jis. Portalo žiniomis, traukiasi ir D. Paliulionio pavaduotojas Tomas Vasiliauskas, dalis kitų administracijos darbuotojų taip pat svarsto tokią galimybę.

Trečiadienį Joniškio ligoninė pasidalino džiugia žinia apie įstaigoje pradedantį konsultuoti gydytoją kraujagyslių chirurgą Darių Brazį. Vis dėlto džiūgauti skubėjo ne visi gyventojai – juos apstulbino tai, kad norėdami patekti pas gydytoją turės susimokėti. „Jeigu vargina kojų venų išsiplėtimas, tinimas, sunkumo jausmas kojose ar įtariate kraujotakos sutrikimus, kviečiame pasikonsultuoti su specialistu“, – dalinosi ligoninė socialiniame tinkle.

Nuolat pleiskanojanti oda, varginantis niežėjimas ir nesėkmingos psoriazės gydymo paieškos – tokia buvo Monikos kasdienybė nuo paauglystės. Ilgus metus pagalbos ieškojusi moteris veiksmingą pagalbą atrado Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL). ). Pradėjus taikyti biologinę terapiją, pirmuosius teigiamus pokyčius ji pastebėjo vos po keturių dienų, o ilgainiui odos bėrimai visiškai išnyko.