Sveikata

Rusijos Sibire mirė dar vienas žmogus, galimai užsikrėtęs plaučių maru – tokią informaciją tikrina Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Apie antrąją mirtį Rusijos Sibire pranešė rusų žiniasklaida. Tiesa, Kremlius detales apie marą slepia ir su pasauliu informacija dalintis nenori. Po žinios apie pavojingą užkratą Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad artimiausiu metu telefonus kalbėsis su Vladimiru Putinu. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Storosios žarnos vėžys Lietuvoje kasmet diagnozuojamas 1 500–1 700 pacientų. Šiandien Kauno klinikų pacientams prieinamos vis platesnės diagnostikos ir gydymo galimybės – nuo prevencinės programos ir endoskopinių tyrimų iki minimaliai invazyvios, atviros ar robotinės chirurgijos bei individualiai parenkamo sisteminio gydymo. Kauno klinikų medikai primena: kuo anksčiau nustatoma liga, tuo daugiau galimybių ją veiksmingai gydyti.

Pasirodžius informacijai apie galimą plaučių maro atvejį Rusijoje, sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis sako, jog, nors jo išplitimo Europoje rizika yra labai maža, Lietuvos ligoninėse užtektų antibiotikų atsargų maždaug mėnesiui. „Antibiotikų atsargos egzistuoja tiek nacionaliniu lygmeniu, tiek ligoninės taip pat turėtų turėti iki mėnesio laikotarpiui, kad užtektų tokiam poreikiui“, – trečiadienį žurnalistams sakė L. Kukuraitis.

Įtariamas plaučių maro atvejis Rusijos Irkutsko srityje spėjo pasėti nerimą, ar tai negali būti naujo rimto protrūkio pradžia. Mokslininkai kelti panikos neskuba, tačiau sako, kad daugiausiai nerimo kelia tai, kokiomis aplinkybėmis įvyko galimas užsikrėtimas. Pasak Vilniaus universiteto Gyvybės mokslo centro mokslininkės prof. Aurelijos Žvirblienės, labiausiai gąsdina tai, kad visą tiesą apie šią situaciją gali būti sunku sužinoti.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK) trečiadienį pritarė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo naujai redakcijai ir susijusiems teisės aktų pakeitimams. Už komiteto patobulintą įstatymo projektą balsavo 6 komiteto nariai, prieš balsavusių nebuvo, vienas parlamentaras susilaikė. Vyriausybės siūlomais pakeitimais siekiama didinti pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo paslaugų prieinamumą, užtikrinti šių paslaugų saugumą bei kokybę.

Rusijos Irkutsko srityje mirus Kovos su maru instituto darbuotojai, viešojoje erdvėje pasirodė pranešimų apie galimą plaučių maro atvejį. Šalies sveikatos institucijos šios diagnozės kol kas nėra oficialiai patvirtinusios ir skelbia, kad moteris mirė nuo neaiškios kilmės pneumonijos. „Hila“ gydytoja pulmonologė Teresa Volosevič pabrėžia, kad šioje situacijoje svarbiausi yra patvirtinti laboratoriniai ir epidemiologiniai duomenys.

Laboratorijoje Irkutske, Rusijos Sibire sudaužiusi mėgintuvėlį su maro bakterija mirė jauna rusų laborantė. Vladimiro Putino valdžia kalbas apie marą neigia, o informaciją apie galimai izoliuotus asmenis ištrynė. Dauguma vietinių rusų valdžia nebetiki – kelios ligoninės karantine, draudžiamas nėščiųjų lankymas, lėktuvuose tikrinami keleiviai.

Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis sako, kad jei pasitvirtintų informacija apie plaučių marą Rusijoje ir dėl to kiltų grėsmė Lietuvai, galėtų būti priimtas sprendimas riboti Rusijos piliečių tranzitą per Lietuvą, bet sprendimas dėl to būtų priimtas kartu su Europos Sąjunga. „Galėtų, čia, aišku, priklauso nuo masto ir informacijos tikslumo, tikrumo, tačiau šie sprendimai būtų daromi kartu su Europos partneriais.

Staiga sutraukus koją dažnas žmogus ilgai nesvarsto – pirmiausia pagalvoja apie magnio trūkumą. Tačiau mėšlungis gali atsirasti ir dėl visai kitų priežasčių. Įtakos gali turėti skysčių trūkumas, didesnis fizinis krūvis, elektrolitų disbalansas ar net kai kurios sveikatos problemos. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė paaiškina, ką daryti užklupus mėšlungiu  ir kada reikėtų ne skubėti pirkti papildų, o pasikonsultuoti su gydytoju.

Turintiems sodus ir daržus sveikatos specialistai siunčia įspėjimą – žemėje gali slypėti pavojingos ligos – stabligės užkratas. Šiemet buvo registruoti du šios klastingos infekcijos atvejai. Gera žinia ta, kad nuo stabligės galima apsisaugoti pasiskiepijant ir vakciną reguliariai atnaujinant. Rudenį lauko darbai nesibaigia – žmonės skuba tvarkyti sodus ir daržus, ruošia aplinką žiemai, grėbia lapus ar atlieka kitus darbus sodybose.

Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų (KOP) sraigtasparnis antradienį į Vilniaus Santaros klinikas pergabeno donorinį organą, pranešė Nacionalinis transplantacijos biuras (NTB). Pasak biuro, pirmadienį jis sulaukė Kauno–Šiaulių regiono donorystės paslaugų koordinavimo centro budinčio koordinatoriaus skambučio apie identifikuotą potencialų donorą.

Pasirodžius pranešimams, kad Sibiro Irkutsko srityje galimai nuo plaučių maro mirė kovos su maru institute dirbusi 28 metų Darja Šipilova, o šimtai žmonių atsidūrė karantine, savo įžvalgomis apie situacijos rimtumą pasidalino ir Seimo narys, užkrečiamųjų ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas.

Po pranešimų apie mirtį nuo maro Rusijoje Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) skelbia naujausią informaciją gyventojams. Įstaiga ramina, kad šiuo metu nėra duomenų, kad dėl šio įvykio Lietuvos gyventojams kiltų padidėjusi rizika užsikrėsti maru.

Pasirodžius pranešimams apie Rusijoje galimai nuo maro mirusią 28-erių moterį, kilo naujas nerimas, ar tai galėtų būti didesnio ligos protrūkio pradžia. Savo pastebėjimais, kiek rimta ši situacija, pasidalino ir LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas. Būta nepatvirtintų pranešimų, kad Irkutsko Kovos su maru institute dirbusi moteris galėjo užsikrėsti plaučių maru, kai jai netyčia iškrito mėgintuvėlis.

Nuo lapkričio 1 d. pacientai galės skubos tvarka gauti akių ligų gydytojo konsultaciją, jei jiems to reikės dėl ženkliai padidėjusio akispūdžio ar staigaus regos pablogėjimo, taip pat dėl infekcinių uždegimų, patikrai dėl naujagimių retinopatijos bei kitais skubiais atvejais.

Dantų protezavimas gali kainuoti nemenką sumą, todėl gyventojams dažnai kyla klausimas, ar už savo lėšomis atliktas procedūras galima susigrąžinti pinigus. Valstybinės ligonių kasos atstovai paaiškina, kad kompensacija priklauso ne visiems ir daug kas priklauso nuo to, kada žmogus įgijo teisę į PSDF lėšomis kompensuojamą dantų protezavimą.

Vaikystė, kai sunku vaikščioti, bėgti ar vytis draugus – taip gyvena Diušeno raumenų distrofija sergantys vaikai. Ši reta genetinė liga neišgydoma, tačiau šiuolaikinė priežiūra daliai pacientų leidžia išgyventi iki 30–40 metų. Ilgiau gyventi pacientams padeda vaistai, reabilitacija ir nuolatinė specialistų priežiūra. Vis dėlto, šeimos sako, kad reabilitacijos ar psichologinės pagalbos tenka laukti mėnesius ar net metus.

Pasibaigusi vasara ir prasidėję mokslo metai kardinaliai pakeičia vaikų ir paauglių dienotvarkes. Vietoje ilgo miego, laisvų popiečių ir malonių vakarų su šeima pereinama prie ankstyvo kėlimosi, pamokų lankymo ir namų darbų ruošimo.

Lietuvoje vos oficialiai prasidėjus 2026–2027 m. gripo, COVID-19 ir kitų ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) sezonui jau fiksuotos pirmos mirtys nuo gripo ir COVID-19. Kaip rodo naujausi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenys, 40-ąją metų savaitę sergamumas dar nebuvo didelis, tačiau mirčių neišvengta. Kauno apskrityje spalio 1-ąją registruota mirtis nuo COVID-19. Miręs vyras priklausė 65–69 metų amžiaus grupei.

Atvėsus orams ir prasidėjus rudeniui, neretai kada gydymo įstaigose daugėja pacientų, besiskundžiančių peršalimo simptomais, tačiau kartu su jais plinta ir žarnyno virusai. Gydytoja pasakoja, kokių infekcijų yra tikimasi artimiausiais mėnesiais, kaip atskirti gripą nuo COVID-19, ir kada dėl ligos verta kreiptis į gydytoją. Medikė rėžė tiems žmonėms, kurie serga ir eina į darbą.

Juostinės pūslelinės bėrimas dažniausiai užgyja per kelias savaites, tačiau daliai žmonių skausmas pažeistoje vietoje gali tęstis dar ilgai – kelis mėnesius, o kartais net metus. Jis gali būti deginantis, veriantis, priminti elektros iškrovą, o kartais skauda net nuo drabužio prisilietimo prie odos. Tokia būklė vadinama poherpetine neuralgija – dažniausia juostinės pūslelinės komplikacija. „Žmogui gali atrodyti keista – oda jau sugijusi, bėrimo nebėra, tačiau skausmas išlieka.

Kauno apylinkės teismas pirmadienį dar pusmečiui pratęsė laikiną nuosavybės apribojimą slaptu pacienčių filmavimu kaltinamo mediko Vytauto Abraičio turtui. „Procesinės prievartos priemonės – laikinas nuosavybės teisės apribojimas – pratęstas iki 2027 m. balandžio 7 d.“, – Eltą informavo Kauno apylinkės teismo pirmininko padėjėja ryšiams su žiniasklaida ir visuomene Inga Ramanauskaitė.

Pusė Lietuvos gyventojų, kuriems per pastaruosius metus buvo būtinas vizitas pas gydytoją, bent kartą už konsultaciją mokėjo savo lėšomis. Naujausias „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad ilgos eilės tampa ne tik sveikatos paslaugų prieinamumo, bet ir asmeninių finansų klausimu. Tyrimas taip pat atskleidė, kad daliai gyventojų gydymo paslaugų kaina tampa iššūkiu – 24 proc. respondentų nurodo dėl finansinių priežasčių atidedantys rūpinimąsi savo sveikata.

Lietuvoje veikia bent kelios nemokamos prevencinės programos, tačiau medikai sako vis dar susiduriantys su žmonių pasyvumu. Nuo apsilankymo pas gydytoją kitą kartą juos stabdo ne tik žinių trūkumas, bet ir baimė, kad bus nustatyta kokia nors liga. Valstybinės ligonių kasos Paslaugų kompensavimo skyriaus patarėjos Jurgitos Grigarienės aiškinimu, priežasčių, kodėl žmogus dėl vienokių ar kitokių priežasčių nesitikrina prevencinėse programose, yra daug.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad rudenį prasideda antroji erkių aktyvumo banga, o kartu išauga ir jų platinamų ligų rizika. Medikai įspėja, kad Lietuva išlieka endemine erkinio encefalito zona – ši liga šiemet jau pareikalavo 4 žmonių gyvybių. NVSC duomenimis, per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruota 380 erkinio encefalito atvejų, iš jų keturi baigėsi mirtimi.

Nors per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų mažėjo, šios ligos išlieka dažniausia lietuvių mirties priežastimi. Pernai dėl jų mirė kiek daugiau nei pusė visų mirusiųjų šalyje.  Higienos instituto duomenimis, per dešimtmetį mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų skaičius sumažėjo beveik 3,9 tūkst. – nuo  23 103 iki 19 232 per metus. Nepaisant to, pagal mirtingumą Lietuva daugiau nei du kartus viršija Europos Sąjungos vidurkį.

Lytiškai plintančios infekcijos visuomenėje vis dar yra gaubiamos daugybės baimių, nepagrįstų stereotipų ir mitų. Neretai žmonės nerimauja dėl visiškai kasdienių situacijų, svarstydami, ar pavojus gali tykoti ant paprasčiausių buities daiktų ar maisto produktų. Apie tai, kaip iš tiesų plinta šios infekcijos ir su kokiais nepagrįstais įsitikinimais vis dar susiduria gyventojai, laidoje „Sveikatos DNR“ pasakojo asociacijos „Demetra“ konsultantas Kęstutis Rudaitis.

Jau nuo spalio pirmos Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) permeta daugiau darbų nuo gydytojų ant slaugytojų pečių. Nenustebkite, kad nuo šiol slaugytojas paskirs kai kuriuos tyrimus, įvertins jų rezultatus. Nors ministerija kone prieš porą savaičių paskelbė, kad ši tvarka įsigalios nuo spalio 1-osios, tačiau aiškėja, kad sveikatos apsaugos ministras jos dar nepasirašė ir nežinia, ar spės pasirašyti. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Žmonės neretai būna įsitikinę, kad jei jaučiasi gerai, yra visiškai sveiki. Vis dėl to toks manymas gali būti klaidingas – širdies ir kraujagyslių ligos dažnai būna tylios, o apie save praneša insultu ar infarktu, kai jau būna vėlu. Širdies ir kraujagyslių ligos visame pasaulyje išlieka viena pagrindinių mirčių priežasčių ir kasmet nusineša 20,5 mln. gyvybių. Lietuva – ne išimti. 2025 metų Higienos instituto duomenimis, 51 proc. mirusiųjų buvo būtent nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

CAR-T ląstelių terapija vaikams Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose pradėta šių metų pradžioje. Per šį laiką ji pritaikyta šešiems vaikams – tai, vertinant vaikų onkohematologinių ligų mastą Lietuvoje, yra reikšmingas skaičius. Šis gydymas buvo skirtas vaikams, kuriems liga atsinaujino po ankstesnio gydymo. Kai kuriais atvejais CAR-T terapija leido išvengti kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos.

Kilus diskusijoms, kad psichiatras Linas Slušnys nesutiko teikti konsultacijos rusų kalba vaiko teisių specialistų lydimam vaikui, Santaros klinikos teigia, kad konsultacija vaikui buvo suteikta, gydymas – paskirtas, o mediko pilietinės pozicijos įstaiga neketina komentuoti. Kaip rašoma BNS penktadienį perduotame Santaros klinikų komentare, ji Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos skundą gavo rugpjūčio 3 dieną.

Rugsėjo 29-ąją mininint Pasaulinę širdies dieną gydytojai primena, kad širdies ir kraujagyslių ligos paliečia milijonus žmonių, o jų požymiai ne visada yra akivaizdūs. Maždaug 1 iš 3 žmonių miršta dėl širdies ir kraujagyslių ligų, o 1 iš 5 žmonių dėl širdies ligų miršta per anksti. Vis dar per dažnai simptomai lieka nepastebėti, todėl liga nustatoma per vėlai. Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) gydytoja kardiologė, Lietuvos širdies asociacijos Klaipėdos regiono vadovė dr.

Šeimos gydytojų bendruomenė ir pacientai vylėsi, kad įstatymo projektas, numatantis pokyčius dėl pirmųjų dviejų ligos dienų nedarbingumo tvarkos, Seimą pasieks jau šią rudens sesiją. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), panašu, kol kas trypčioja ir sako norinti „nuoseklesnio klausimo aptarimo“. Darbdaviai savo ruožtu baiminasi piktnaudžiavimo atvejų.

Spalio 1-ąją minima Europos depresijos diena – tai kasmetinis priminimas visuomenei atviriau kalbėti apie psichikos sveikatą ir problemas, kurias vis dar esame linkę nutylėti. Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikoje nuolat gydomi pacientai, susirgę šiuo sunkiu emociniu ir psichiniu sutrikimu. Depresija – tai klastinga medicininė būklė, keičianti smegenų chemiją, o ne žmogaus silpnumas, bloga nuotaika ar paprasčiausia tinginystė.

Premjero patarėja sveikatos klausimais buvusi sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė siūlo grįžti prie svarstymų, ar nustatyti tvarką, pagal kurią sergantys porą dienų į darbą neitų darbdaviui leidus, nesikreipus į šeimos gydytoją dėl nedarbingumo pažymos.

Klaipėdos vaikų ligoninės bendruomenę sukrėtė skaudi netektis – mirė ilgametė slaugytoja Vilija, net 40 metų savo gyvenimo skyrusi darbui su mažaisiais pacientais. Kolegos ją prisimena kaip rūpestingą, šiltą ir atsidavusią specialistę, kurios gyvenimas buvo neatsiejamas nuo pagalbos vaikams. Klaipėdos vaikų ligoninė gedi ilgametės slaugytojos „Tai gyvenimas, atiduotas žmonėms“, – taip velionę Viliją prisimena kolegos.

Planinei nosies polipų operacijai į Respublikinę Šiaulių ligoninę (RŠL) atvykusio 60-mečio vyro laukė tragiška baigtis. Niekas negalėjo numatyti, kad per operaciją įvyks reta komplikacija, kurios metu buvo pažeistos galvos smegenys. Vyras vėliau mirė, o jo dukra šiandien kelia klausimus, ar ligoninėje jam išties buvo suteikta tinkama priežiūra. Tuo metu Akreditavimo tarnyba atlikto patikrinimo metu nustatė pažeidimų ir gydymo įstaigai skyrė įspėjimą.

Daugiau nei septynerius metus 63-ejų Vaidatą vargino po visą kūną išplintantys bėrimai, stiprus niežėjimas ir tinimas. Liga trikdė miegą ir ribojo kasdienę veiklą. Išbandžius skirtingus gydymo būdus, Kauno klinikose vyrui pavyko suvaldyti lėtinę spontaninę dilgėlinę – šiandien stiprūs bėrimai ir tinimas jo nebevargina. „Jausmas toks, lyg būtum įkritęs į dilgėles ir iš jų išlipęs – kūnas pūslėtas, labai niežti. Ryte galėdavau atsikelti ištinusiu veidu, lūpomis ar akimis.

Ilgesnis gyvenimas yra didelis medicinos laimėjimas, tačiau amžėjant didėja rizika susirgti lėtinėmis ligomis. Todėl minint Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną svarbu kalbėti ne tik apie ilgaamžiškumą, bet ir apie tai, kaip sergant išsaugoti gerą savijautą, savarankiškumą bei gyvenimo kokybę. Neretai manome, kad sergant lėtine liga svarbiausia yra vartoti vaistus. Vis dėlto moksliniai tyrimai rodo, kad net iki 80 proc.

Kol dalis Lietuvos gyventojų vis dar nepakankamai aktyviai dalyvauja prevencinėse programose, kita dalis savo sveikatą tikrina dažniau, nei to reikia pagal jų amžių ir individualią riziką. Pasak Vilniaus universiteto profesoriaus, „Vilnelės klinikų“ šeimos gydytojo dr. Vytauto Kasiulevičiaus, vis dažniau laboratorinių ir radiologinių tyrimų sąrašą pacientams pasiūlo ir dirbtinis intelektas.

Lūpų pūslelinė (Herpes labialis) paprastai atsiranda ne dėl naujo užsikrėtimo virusu, tačiau dėl organizme esančio latentinio 1 tipo Herpes simplex viruso (HSV-1) suaktyvėjimo. Žinoma, kad po pirminės infekcijos virusas visą asmens gyvenimą sugeba išlikti trišakio nervo mazge. Jis vėl suaktyvinamas tuomet, kai organizmą veikia tam tikri vidiniai arba išoriniai veiksniai, reaktyvuojantys „miegantį“ virusą.

Kardiologai ir šeimos gydytojai tikrino Lietuvos ministrų sveikatą. Taip medikai tikisi paraginti žmones dažniau lankytis pas specialistus ir pasitikrinti sveikatą, mat Lietuvoje ypač dažnos širdies ir kraujagyslių ligos. Daliai lietuvių šių ligų prevencijos programą finansuoja valstybė, tačiau ja pasinaudoja vos kas antras tautietis. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Kardiologai ir šeimos gydytojai Vyriausybėje tikrino šalies ministrų sveikatą.

Vidutinis moterų dalyvavimas mamografinėje patikroje 2022 metais siekė 56 proc., rodo Europos Komisijos duomenys. Šiaurės šalyse aprėptis viršija 75 proc., o Rytų Europos šalyse dažniausiai nesiekia net pusės. Prasčiausia padėtis Rumunijoje, kur prevenciškai tikrinasi vos 9 proc. moterų. Tuo metu Lietuvoje pradėta aktyvesnė informacijos sklaida ir prieinamumo didinimas rodo pirmuosius rezultatus – mamografiją atlikusių moterų skaičius pernai šoktelėjo 70 proc., palyginti su 2024 metais.

Kauno krikščioniškųjų gimdymo namų veikla bus tęsiama, tačiau dėl organizacinių darbų laikinai nebus priimami gimdymai. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) teigimu, ligoninėje gali pasitaikyti trumpalaikių veiklos sutrikimų, kol bus pasirengta tęsti įstaigos darbą. „Dalininkų susitikime buvo aptarta galimybė, kad Kauno krikščioniškuose gimdymo namuose gali atsirasti trumpalaikių veiklos sutrikimų.

Panevėžio miesto poliklinikoje oficialiai užbaigtas vienas didžiausių pastarųjų metų modernizavimo projektų. Daugiau nei 1 900 kvadratinių metrų plotą apėmę atnaujinimo darbai pakeitė poliklinikos veidą, pagerino pacientų ir darbuotojų sąlygas. Kartu išplėstas teikiamų medicinos paslaugų spektras ir įsigyta modernios įrangos. Apie įgyvendintus pokyčius, investicijas ir ateities planus pasakoja Panevėžio miesto poliklinikos direktorė Aurelija Petronienė.

Airai 42 metai. Ji ištekėjusi, šešių vaikų mama, šiuo metu namuose augina dvynukes. „Labai myliu vaikus ir esu jiems atsidavusi, mėgstu rūpintis namais, vaikais, gyvūnais. Mano šeima didelė, todėl turiu daug pareigų ir darbo“, – sako Aira. Moteris mėgsta megzti, gamina sau ir vaikams aksesuarus, rūpinasi sodu, skaito knygas. Su šeima daug laiko leidžia gamtoje, labai mėgsta vaikščioti su ši cu veislės kalyte Mia.

Dusulys lipant laiptais, mažėjanti fizinė ištvermė ar ilgai nepraeinantis kosulys – simptomai, kuriuos žmonės neretai sieja su amžiumi ar kitomis ligomis. Tačiau jie gali įspėti ir apie plaučių fibrozę – ligą, dėl kurios plaučių audinys randėja, o žmogui darosi vis sunkiau kvėpuoti.

Nuo spalio 1 d. pacientų laukia pokyčiai – poliklinikose įsigalioja nauja tvarka, kai dalį tyrimų paskirti nebūtinai turės gydytojas. Taip pat yra pakeitimų dėl mobiliosios odontologijos paslaugų teikimo. Naujienų portalas tv3.lt apžvelgia laukiančius pokyčius. Nuo spalio 1 d. – svarbūs pokyčiai poliklinikose Nuo spalio 1 d. slaugytojai galės atlikti daugiau tyrimų ir vertinti jų rezultatus.

Šiandien vykusiame dalininkų susirinkime priimtas sprendimas, kad Kauno Krikščioniškuose namuose toliau bus priimami gimdymai, praneša Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis.