Kai kurių sąnarių endoprotezavimo operacijų Lietuvoje jau dabar tenka laukti apie dvejus metus, tačiau 2027 metais numatomi Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamų paslaugų finansavimo pokyčiai medikus ir pacientus privertė nuogąstauti, ar eilės dar labiau neišaugs.
Iki šiol operavo tiek, kiek reikėjo
Pasak Kauno klinikų Ortopedijos traumatologijos klinikos vadovo, gydytojo ortopedo traumatologo prof. Alfredo Smailio, pagrindą tam suteikė kitąmet planuojami paslaugų apmokėjimo už paslaugas pokyčiai.
„Pasiekė informacija, kad endoprotezavimo operacijos yra išbraukiamos iš prioritetinių sričių. Tai reiškia, kad anksčiau kiek protezuodavome, tiek būdavo apmokama ir, nesvarbu, žmonės patys įsigydavo protezą, ar apmokėdavo ligonių kasos, tai būdavo kaip prioritetinė sritis ir apmokama 100 proc.
Pagal dabartinį siūlymą, kiek teko neoficialiai girdėti, nes jokių diskusijų apie tai nebuvo, endoprotezavimas pervedamas į vadinamą neprioritetinių chirurginių procedūrų sąrašą“, – naujienų portalui tv3.lt komentavo gydytojas.
Kitaip sakant, jei operacijos nepakliūna į prioritetiškai apmokamas paslaugas, tokiu atveju viršijus ligonių kasų kvotas, už toliau atliekamas procedūras būtų apmokama tik 30 proc. paslaugos.
„Ligoninių administracijos, aišku, tikrai nepalaikys idėjos finansuoti pačiai šias operacijas, tad viršplaninės paslaugos vargiai būtų teikiamos“, – svarstė A. Smailys.
Dvejus metus laukia jau dabar
Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, 2025 metais Lietuvoje atlikta beveik 14 tūkst. sąnarių keitimo operacijų, iš kurių daugiau kaip 13 tūkst. sudarė klubo ir kelio sąnarių endoprotezavimas.
Pašnekovo teigimu, sąnarių endoprotezavimo laukimo laikas skiriasi priklausomai nuo operacijos, gydymo įstaigos ir regiono. Pacientai taip pat renkasi centrus, kurių gydymo rezultatais pasitiki, todėl pacientų srautai tarp gydymo įstaigų pasiskirsto nevienodai.
Jo manymu, jei šešis ar septynis mėnesius trunkantis laukimas dar atrodo pagrįstai, tačiau kelio sąnario operacijos jau šiandien tenka laukti ir apie dvejus metus.
„Mokesčių mokėtojui laukti planinės pagalbai dvejus metus, mano manymu, yra labai daug. Kalbant apie klubo sąnario protezavimą, laukimo eilės varijuoja nuo pusės metų ar dar mažiau kai kuriose ligoninėse iki vėlgi praktiškai dviejų metų“, – sakė A. Smailys.
Kol laukia operacijos, kenčia kiti sąnariai
Pašnekovas nuogąstavo, kad sunku prognozuoti, kokias pasekmes gali turėti pakeista viršsutartinių paslaugų apmokėjimo tvarka.
„Kai statome į eilę pacientą gauti nemokamą protezą dvejiems metams, jis čia atsiduria su viena pažeista koja. Tuo metu jis naudoja tą vadinamą sveiką galūnę. Ir jau ateina operacijos diena, tada nebeaišku vietoj vienos kojos mes jau turime operuoti abi kojas ar kaip? Yra tas toksai negeras jausmas, kad čia gali kažkas pasikeisti į bloga“, – komentavo gydytojas.
„Nežinome, kuo buvo remtasi nusprendžiant dėl šių operacijų neprioritetizavimo, nežinau, gal tas sprendimas ir teisingas, bet neturėjome diskusijos apie tai.
Galbūt mums, gydytojams, nuo to gyvenimas ir palengvės, ir pagerės, bet žvelgiant Lietuvos mastu, nesu užtikrintas, ką tuo norima padaryti“, – pridūrė jis.
VLK: projektas dar derinamas
Paprašyta pakomentuoti situaciją VLK patikino, kad bendras paslaugų apmokėjimo principas nesikeičia, o kalbama tik apie viršsutartines paslaugas.
„Kaip ir šiemet, taip ir 2027-aisiais, sudarant sutartis su gydymo įstaigomis, išlieka bendras principas, kad visos sutartyse numatytos paslaugos, įskaitant stacionarines endoprotezavimo paslaugas, bus apmokamos 100 proc.
Pokyčiai palies tik viršsutartinių paslaugų apmokėjimo tvarką. Papildomai apmokamų paslaugų apimtis bus skaičiuojama nuo sumos, neviršijančios 10 proc. gydymo įstaigai nustatytos sutartinės sumos“, – rašoma naujienų portalui pateiktame atsakyme.
Ligonių kasos tikino, kad įsakymo dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarkos pakeitimo projektas buvo derinamas su suinteresuotomis institucijomis.
„Derinimo metu, atsižvelgus į gautas pastabas, įskaitant didžiausios endoprotezavimo paslaugų teikėjos Lietuvoje – Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) – poziciją, buvo nuspręsta endoprotezavimo paslaugas priskirti III paslaugų grupei.
Šiuo metu projektas, atsižvelgus į anksčiau gautas pastabas, derinamas Sveikatos apsaugos ministerijoje. Jį suderinus, projektas bus pakartotinai paskelbtas Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) viešam derinimui“, – aiškino institucija.
Kaip keisis apmokėjimas?
Ligonių kasų specialistų aiškinimu, į RVUL pasiūlymą atsižvelgta todėl, kad ši gydymo įstaiga yra didžiausia sąnarių endoprotezavimo paslaugų teikėja Lietuvoje – šios įstaigos patirtis organizuojant ir teikiant minėtas paslaugas yra svarbi vertinant paslaugų prieinamumą ir planuojant jų teikimą.
„2025 m. RVUL atliko daugiau nei 2 tūkst. pirminių sąnarių endoprotezavimo operacijų, tai sudaro apie 20 proc. visų Lietuvoje atliekamų endoprotezavimo operacijų. Tai reiškia, kad pagal šį rodiklį gerokai lenkė kitas endoprotezavimo paslaugas teikiančias sveikatos priežiūros įstaigas.
Viršsutartinėms stacionarinėms paslaugoms (t. y. papildomoms operacijoms, atliekamoms virš sutartyje numatyto kiekio), priskiriamoms III paslaugų grupei (į ją patenka planinės endoprotezavimo operacijos), numatytas apmokėjimas – iki 30 proc. nuo nustatyta tvarka apskaičiuotos viršsutartinių paslaugų sumos. Taip pat siūloma šias paslaugas apmokėti kas ketvirtį, o ne tik metų pabaigoje, kaip yra dabar“, – dėstoma atsakyme.
VLK priminė, kad sąnarių endoprotezavimo operacijos pagal savo pobūdį yra planuojamos paslaugos, o jų prieinamumas pirmiausia turėtų būti siejamas su tinkamu paslaugų planavimu, o ne su didžiausio viršsutartinio apmokėjimo prioriteto suteikimu.
„Todėl sąnarių endoprotezavimo prieinamumo problemą tikslinga spręsti pirmiausia tinkamai planuojant sutartines sumas, atsižvelgiant į faktinį paslaugų poreikį ir teikimo pajėgumus. 2027 m. šioms paslaugoms preliminariai planuojama skirti 2,8 mln. eurų daugiau, nei prognozuojama jų apmokėti šiemet.
Tai leis užtikrinti galimybę suteikti ne mažiau paslaugų nei šiais metais, o prireikus – apmokėti ir didesnį jų kiekį. Atkreipiame dėmesį, kad tiksli papildomų lėšų suma bus aiški Seimui priėmus 2027 m. PSDF biudžetą“, – komentavo VLK.
Sąnarių operacijų paklaus tik auga, tačiau rizikos dėl eilių nemato
Pažymima, kad pastaraisiais metais sąnarių endoprotezavimo operacijų atliekama vis daugiau. Bendras jų skaičius išaugo nuo 7,1 tūkst. operacijų 2020 m. iki 13,9 tūkst. operacijų 2025 m.
„Pastaruoju metu stebimas operacijų skaičiaus nusistovėjimas – augimas nebėra toks ryškus, todėl eilės, tikėtina, neilgės, nes operacijų skaičius yra nusistovėjęs, o paslaugų finansavimas didėja“, – svarstė ligonių kasų atstovai.
Kaip nurodoma, didžiąją dalį pirminių operacijų sudaro klubo ir kelio sąnarių endoprotezavimas. 2025 m. iš pirminių operacijų, atliktų naudojant VLK skirtus kompensuojamuosius endoprotezus, 48,7 proc. sudarė klubo, 45,1 proc. – kelio, 4,1 proc. – peties, 1,6 proc. – riešinio nykščio, apie 0,3 proc. – čiurnos ir apie 0,2 proc. – alkūnės sąnario operacijos.
Kur eilės sąnarių protezavimui trumpiausios?
„Šių paslaugų teikimo tinklas yra platus. Šiuo metu sąnarių endoprotezavimo operacijos atliekamos 20-yje šalies ligoninių, iš jų vienoje privačioje gydymo įstaigoje. Laukimo trukmė gydymo įstaigose labai skiriasi.
2026 m. lapkričio duomenimis, ankstesnių pacientų laukimo trukmė iki kompensuojamojo klubo sąnario endoprotezo skyrimo skirtingose gydymo įstaigose siekė nuo 0 iki 23 mėnesių, o kelio sąnario endoprotezo – nuo 0 iki 30 mėnesių“, – lygino ligonių kasos.
Trumpiausiai (0 mėn.) kompensuojamojo klubo sąnario endoprotezo laukta Druskininkų ligoninėje, Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje ir Jonavos ligoninėje, o ilgiausiai (23 mėn.) – Respublikinėje Panevėžio ligoninėje. Kompensuojamojo kelio sąnario endoprotezo trumpiausiai (0 mėn.) laukta Druskininkų ligoninėje, Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje ir regioninėje Telšių ligoninėje, o ilgiausiai – Respublikinėje Panevėžio ligoninėje (30 mėn.).
„Vertinant paslaugų prieinamumą svarbu atsižvelgti ne tik į laukimo trukmę konkrečioje gydymo įstaigoje, bet ir į bendrus gydymo įstaigų pajėgumus atlikti sąnarių endoprotezavimo operacijas.
Ilgesnė eilė konkrečioje įstaigoje nereiškia bendro paslaugų trūkumo šalyje, nes pacientas paslaugą gali gauti kitoje gydymo įstaigoje, o VLK skelbiama informacija apie eiles leidžia pasirinkti tą, kurioje paslauga suteikiama greičiau.
Pacientams svarbiausia žinia yra ta, kad sąnarių endoprotezavimo operacijos ir toliau yra kompensuojamos PSDF lėšomis, o pacientas gali pasirinkti gydymo įstaigą, turinčią sutartį su ligonių kasa dėl šių paslaugų teikimo“, – priminė VLK.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt



