Nors sveikatos paslaugų reikia visur – ir labiausiai nuo centrų nutolusiose vietovėse, tačiau ligoninių vadovai konstatuoja niūrą realybę: yra susiformavusios „dvi Lietuvos“ – didmiesčiai ir regionas.
Nors medikų bendruomenė stipriai sensta ir jų trūkumas rajono ligoninėse bado akis, tačiau, kaip rodo pačių studentų apklausos, tik 11 proc. jų savo ateitį sietų ne su didžiaisiais miestais.
„Didžiausia baimė dėl regionų yra dėl to, kad dauguma studentų apie juos nieko nežino, nėra buvę. Tai, manyčiau, pirmas žingsnis ir yra supažindinti juos“, – neseniai Seime surengtoje konferencijoje apie regionų ligoninių padėtį sakė Vilniaus universiteto studentų atstovybės medicinos fakulteto pirmininkas Jokūbas Balsys.
Pasigenda sąlygų ir realizacijos galimybių
Vis tik neseniai Seime palaimintas įstatymo projektas, kuris sudaro galimybes gauti valstybės finansavimą rezidentūrai įsipareigojant atidirbti 5 metus, sukėlė didelį jaunųjų gdyytojų pasipriešinimo.
„30-mečiai dažnu atveju būna pradėję kurti šeimas, įsigiję būstą, antrosios pusės jau galbūt būna radusios stabilų darbą. Ir mes negalime tikėtis, kad tokio amžiaus žmonės galėtų sėkmingai iš naujo bandyti į naują aplinką ir bent penkiems metams pradėti gyvenimą iš naujo. (...) Galbūt reikėtų tą integraciją pradėti anksčiau“, – kalbėjo studentų atstovas.
Anot jaunųjų gydytojų, domėtis regionais studentus labiausiai paskatintų moderni įranga, geros darbo sąlygos, geras kolektyvas, mentoriai, profesinis tobulėjimas.
„Iš esmės visa tai priklauso kartu nuo ligoninių ir valstybinių sprendimų. Ir iš esmės studentams reikia kažkokių sąlygų, bet ne įsipareigojimų atidirbti“, – sakė J. Balsys.
Būsimieji gydytojai taip pat siūlė ir konkrečius sprendimus, kurie galėtų padėti spręsti situaciją – jie siūlė daugiau praktikų regionų ligoninėse:
„Kol kas vienintelė alternatyva medicinos studentams yra dirbti kaip slaugytojo padėjėjo padėjėjui.“
Jų manymu, ankstyvas susipažinimas su ligonine ir bendruomene skatina vėliau grįžti ten dirbti. Taip pat kalbėta apie jaunojo gydytojo asistento pareigybę, kuri leistų medicinos studentams anksčiau įgyti profesinės patirties, labiau išnaudoti nuotolinio darbo galimybes.
Pastebėta, kad kartais iškyla administracinių ir organizacinių kliūčių, kai rezidentai iš didžiųjų miestų nori išvažiuoti į regioną, jie tiesiog nėra išleidžiami.
Rezidentai kelia per daug sąlygų?
Kalbėdama apie jaunų gydytojų pritraukimą Joniškio ligoninės vadovė Aranta Būtautaitė konstatavo, kad ne viskas taip paprasta.
„Šiuo metu bendraujant su jaunimu kyla viena problema. Mes kalbame apie darbo sąlygų gerinimą, kad jos atlieptų paties jaunimo poreikius – kad būtų sudaryta komanda, užtikrintas uždarbis, kompensacijos, integracija į bendruomenę ir visuomenę. Tačiau dažnai jaunas gydytojas visuose tuose poreikiuose tarsi pasimeta ir nebejaučia atsakomybės.
Jeigu mes atvykstame į rajoninę arba regioninę ligoninę, tai ši ligoninė, priimdama ir įsipareigodama, atiduoda jums viską, ką gali. Lygiai taip pat prašys iš jūsų, kad palaikytumėte tam tikrą darbo krūvį, kad galbūt darytumėte ne visai tai, kas jums patinka“, – nepopuliarią nuomonę išsakė ji.
Gydymo įstaigos vadovė neslėpė, kad neretai susiduriama su paradoksalia situacija. „Pavyzdžiui, klausiame gydytojų: „Ar jūs norite, kad atvyktų rezidentai?“ Ir jie sako: „Dar reikia gerai pagalvoti, nes jie kelia sąlygas – aš noriu šitą daryti, bet nenoriu šito daryti. Aš noriu būti chirurgas, o kodėl aš turiu eiti į vidaus ligų skyrių?“
Turi būti bendra vizija, kad mes vienas kitam padedame. Ir su bendrosios praktikos gydytojais iš tikrųjų tą viziją labai gerai vystome. Kartais jie padeda atlikti darbus ten, kur yra darbuotojų trūkumas.
Tai susikalbėjimas yra, bet pabrėžiu, kad jaunasis gydytojas turi turėti ne tik reikalavimų, bet ir atsakomybių, kad darbas būtų atliktas ne tik taip, kaip jam atrodo gerai, bet ir pagal įstatymus, ir taip, kaip iš mūsų reikalauja ta pati dokumentacija“, – kalbėjo A. Būtautaitė.
„Vien teorinių žinių tikrai neužteks“
Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovas Darius Praninskas drąsino rezidentus nebijoti pasidarbuoti būtent regionuose.
„Kolegos, jei iš tiesų norite įgyti klinikinės patirties, tikrai reikia pasirinkti tas gydymo įstaigas, kur būtų galimybė tos klinikinės patirties įgyti. Vien teorinių žinių tikrai neužteks.
Matome situaciją, pavyzdžiui, kai renkamės akušeriją ir ginekologiją, bet į akušerijos skyrių ateiti ir budėti naktį nenorime. Norime baigę studijas iš karto keliauti į vieną ar kitą įstaigą ir dirbti tik privačia praktika.
Deja, be šitų žinių, be praktinių žinių, tos spragos, matyt, gyvenime vis tiek turės savo pasekmes. Tik skatinu rinktis tinkamas gydymo įstaigas, drąsiai vykti ir mokytis“, – kalbėjo jis.
Pasak D. Praninsko, matomas netolygus pasiskirstymą tiek rezidentūros, tiek internatūros cikluose: „Labai kviečiame ir esame pasirengę priimti tiek studentus, tiek rezidentus.
Turime lūkestį, kad žmonės atvyktų į ilgesnius rezidentūros ciklus, ne vienam mėnesiui, bet iš tikrųjų turėtų galimybę detaliau susipažinti su gydymo įstaiga, nes turime ir daugiadalykines komandas, ir puikius mentorius.“
Nori dirbti pašvelnintomis sąlygomis?
Regioninės Telšių ligoninės direktorė Jovita Seiliuvienė antrino jam kviesdama atvykti jaunus specialistus į regioną.
„Jaunimas, būkite geri, nebijokite nuvažiuote į regionus ir pasižiūrėte, kaip dirbame. Tai yra ir mokymo bazė, tai yra ir galimybė tobulėti dėl to, kad turime labai irgi pagyvenusius, rimtus su patirtimi specialistus, turim mentorius.
Rezidentūros bazė esam vidaus ligų, ortopedijos traumatologijos, akušerijos, ginekologijos. Deja, rezidentų nuo 22 metų negauname nė vieno. Kodėl negauname? Nežinau. Prašosi kiti rezidentai, bet nesiunčia rezidentūros bazėms“, – sakė įstaigos vadovė.
Ji konstatavo, kad dažnai ligoninei kamšyti skyles tenka iš savo resursų, mat tik budėti atvykstantys specialistai darosi sunkiai finansiškai „įkandami“.
Tačiau ji pasidžiaugė gerąja praktika, kad iki 2029 m. įstaiga paruoš 19 bendros praktikos slaugytojų, dvi išplėstinės slaugos slaugytojas išplėstinės praktikos.
„Žinoma, turbūt pats sunkiausias dalykas yra specialistų pritraukimas. (...) Niekas nenori imti tų 5000 eurų, geriau sumokėkit už budėjimą, o už jį – nežmoniškas kainos. Ar čia yra Lietuvos, jie apsiklausinėja viena kitą ligoninė ir tiktai tiek ima, bet ligoninei mokėti 1000 eurų už parą, tai aš, nežinau, kažkoks kosmosas. Tai dėl to budime patys, senoji karta, užkamšome skyles.
Jaunimo labai turime nemažai, bet labai pritariu ir Arantai, nu jie gal labai nori dirbti tokiomis pašvelnintomis sąlygomis. Budėti jiems nesinori. Sakyčiau, labai geras jaunimas, gerai paruošti, bet, na, kažkaip mes lyg buvome ta karta, kuri buvo labiau užsigrūdinusi“, – svarstė Regioninės Telšių ligoninės vadovė.
Siūlė reikalauti daugiau teisių kaip gydytojams
Savo ruožtu Kupiškio ligoninės direktoriaus pavaduotojas Arvydas Akstinavičius atkreipė dėmesį, kad jaunieji medikai kartu turėtų pareikalauti ir savo, kaip gydytojų, teisių praplėtimo.
Pasak jo, nėra logiška, kai priėmimo skyriuje rezidentas gali pacientą priimti, apžiūrėti, paskirti tyrimus, gydymą, perkelti į aukštesnio lygio ligonines, tačiau vos žmogus patenka į ligoninės Vidaus ligų skyrių, jau negali nieko padaryti.
Ligoninių asociacijos prezidentas, Jonavos ligoninės direktorius Gediminas Ramanauskas savo ruožtu sklaidė mitą apie neva į rajonus tik „pamiegoti“ atvažiuojančius gydytojus.
„Čia yra 20 ar 50 metų senumo „briedas“. Jūs pažiūrėkite, kaip dabar rajonuose gyvena tos įstaigos ir ką jos veikia ir kokios ten technologijos yra atėjusios. (...) Lietuva yra bendra, rajonai yra svarbūs ir rajonuose randamos tiek finansines, tiek šeimos, tiek karjeros galimybes. Tada bus gerai. Tokią viziją ir turime“, – kalbėjo jis.
Savivaldybės nebepajėgios konkuruoti, kuri pasiūlys daugiau pinigų
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė, socialdemokratė Orinta Leiputė sutiko, kad situacija yra sudėtinga, tačiau pabrėžė, kad sprendimų ieškoti būtina.
„Iš vienos pusės girdime, ką sakote jūs, gydymo įstaigų vadovai, apie trūkumą, girdime ir jaunuosius medikus, kurie planuoja savo gyvenimą. Ir tikrai, kai yra 30 metų, kai yra ir antra pusė, ir vaikai, ir norisi visų tų paslaugų vaikučiams galbūt, bet girdime ir merus, kurie sako, kad nebeturi tiek pinigų konkuruoti tarpusavyje tarp savivaldybių, siekdami pritraukti specialistų.
Ir aš, pavyzdžiui, suprantu, kaip turi jaustis gydytojas, kuris dirba, sakykim, Lazdijų ligoninėje, reikalingas kitas tos pačios profesijos gydytojas, jam siūlo triskart didesnę algą, ir vis tiek neprisivilioja. Tai nėra teisinga“, – pabrėžė parlamentarė.
Jos manymu, Medicinos praktikos įstatymo projektu, kuris skėlė nepasitenkinimą tarp jaunųjų gydytojų, ir buvo bandoma ieškoti to sutarimo.
Parlamentarės pastebėjimu, nors šiuo metu numatyta, kad studentai regionuose turėtų praleisti 30 proc. rezidentūros, didžiosios ligoninės nelinkusios „atiduoti“ specialistų.
„Universiteto ligoninėje, kur yra puiki rezidentūros bazė, nenori išleisti, nes mano, kad nėra pasiruošę. Bet girdime ir jaunuosius medikus kalbančius, kad jie atlieka daug įvairių darbų: galbūt Santarose vienus darbus, Kauno klinikose kitus. Bet ką daryti regionams, kaip spręsti šią problemą?
Mes ieškome alternatyvų, kaip galbūt pritraukti ir vyresnius gydytojus, kurie nori mažesnio krūvio, ramesnio tempo, ir galvotų atvykti dirbti į regionus. Visiems gero, optimalaus sprendimo nerasime, (...) nežinau, jeigu yra geresni receptai, siūlykite, bet neišeina rasti tokio varianto, kad visiems jis labai gerai tiktų. O tų paslaugų tikrai labai reikia“, – kalbėjo O. Leiputė.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
