Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis savo ruožtu tvirtino, kad Lietuva yra tam tikrame virsmo etape. „Sveikatos priežiūros sistema, deja, lyginant su Europos Sąjungos vidurkiais, nuo bendrojo vidaus produkto yra labai menkai finansuojama ir vis dar turime trečdalį nefinansuoto poreikio, ir tai turėtų keistis.
Seimas yra priėmęs sprendimus, kaip tai gali keistis į gerąją pusę. Vienas jų – didesnis valstybės indėlis už valstybės draudžiamus asmenis.
Nors tai kelia didelę įtampą valstybės biudžetui, įsipareigojimo laikomasi, o į PSDF biudžetą ateina papildomi 172 mln. eurų. Tai yra galimybės mūsų sistemai“, – Seime vykusioje konferencijoje „Lietuvos sveikatos sistemos vizija. Kas ir už ką gydys Lietuvos žmones?“ kalbėjo jis.
Pasak ministro, prie šių pokyčių prisideda ir susitarimas daugiau PSDF lėšų augimo nukreipti viešosioms gydymo įstaigoms bei ruošiama ilgalaikės priežiūros paslaugų reforma. Jis taip pat akcentavo regioninių sveikatos paslaugų prieinamumo, naujo bazinio finansavimo modelio ir prevencijos svarbą.
„Visuomenės sveikata iš dalies galėtų irgi būti finansuojama iš PSDF lėšų, nes neseniai mums kuria vertę tą, kuri paskui PSDF nuims įtampą per paslaugas“, – sakė L. Kukuraitis.
Įspėja, kad išlaidos tik augs, o finansavimo nepakanka
Per menkas finansavimas, augančios išlaidos, didžiulės papildomos išlaidos iš pacientų kišenės – vieną po kitos problemas vardijo finansinę situaciją ir lūkesčius kitiems metams apžvelgęs Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas Gediminas Ramanauskas.
Jis antrino ministrui, kad Lietuva pagal sveikatos sistemos finansavimą velkasi Europos Sąjungos bei EBPO šalių sąrašo gale, o gyventojų tiesioginės išmokos iš savo kišenės išlieka neproporcingai didelės.
Tiesa, asociacijos vadovas konstatavo, kad, nepaisant iššūkių, sistema kainų prasme sugeba veikti efektyviai. „Žiūrėkite, mūsų tiesioginės išlaidos, kurios apima ligonines ir sveikatos priežiūrą, iš tikro nėra didelės.
Neramina tai, kad visa europinė dalis turi gerokai didesnes išlaidas. Tai mes vienaip ar kitaip eisime šito link ir jeigu nepadarysime sprendimų čia ir dabar, turbūt jausime tuos didžiulius iššūkius. Turime efektyvią sistemą, bet pigią, tad ateina laikas pokyčiams“, – kalbėjo jis.
G. Ramanauskas atkreipė dėmesį, kad išlaidos medikamentams Lietuvoje jau siekia Europos vidurkį ir čia didelės problemos nėra, tačiau pagrindinis nepriteklius kyla dėl pačių sveikatos priežiūros įstaigų ir tiesioginių paslaugų nepakankamo finansavimo.
Labiausiai kenčia mažiausias pajamas gaunantys pacientai
Jis aptarė ir specialistų įdarbinimo iššūkius – nors gydytojų atlyginimai jau atrodo visai neblogai, tačiau Lietuva dar toli gražu nepasiekė Europos vidurkio: „Kai kalbame, kad Lietuvos vidurkiai yra geri ir viskas čia gerai, toli gražu ne. Perspektyva yra didėjimas ir tuos iššūkius sveikatos įstaigų vadovams reiks priimti.“
Ligoninių asociacijos vadovas pabrėžė, kad atskiras didelis iššūkis – slaugytojų atlyginimai. Jis kartu konstatavo, kad visuomenė senėja, sveikatos paslaugų reikės vis daugiau. Pasak G. Ramanausko, Lietuva pagal 60 ir 80 m. sulaukusių gyventojų skaičiaus rodiklius užima vienas iš aukščiausių pozicijų Europoje.
Pašnekovas pažymėjo, kad mažiausias pajamas gaunantys bei rajonų gyventojai turi mažiausiai galimybių mokėti iš savo kišenės.
„Iššūkis – sveikatos priežiūros prieinamumas. (...) Jeigu kelsime, didinsime ir stiprinsime privatų sektorių, turėsime problemų. (...) Finansinių galimybių atžvilgiu rajonų žmonės turi mažiau, miesteliai turi mažiau galimybių. (...) Jeigu kryptį neteisingai kreipiame, tos problemos gali tiktai didėti“, – sakė G. Ramanauskas.
Toliau vertindamas finansinę situaciją, jis atkreipė dėmesį į dvigubą finansinį spaudimą įstaigoms: prognozuojamas 7,2 proc. minimalaus darbo užmokesčio didėjimas ir 6,3 proc. metinė infliacija kartu sudaro maždaug 13 proc. papildomą naštą.
„Iššūkių labai daug. Jeigu nespręsime virškvotinių paslaugų ir ligoninių finansavimo klausimo, tos raudonos dalys, tai yra įstaigų minusas vienaip ar kitaip didės“, – konstatavo G. Ramanauskas.
Siūlė alternatyvius finansavimo šaltinius
Jis džiaugėsi, kad valdantieji regiono ligoninėms pagaliau skyrė didesnį dėmesį, tačiau teigė, kad to nepakanka. Remdamasis Eurostato pateikiamomis finansavimo schemų galimybėmis, ligoninių asociacijos vadovas pabrėžė, kad esant perspektyviniam biudžeto spaudimui būtina nedelsiant ieškoti alternatyvių finansavimo šaltinių.
Vienas iš jo pateiktų sprendimų – privalomosios medicininės taupymo sąskaitos, skirtos konkrečioms, brangioms paslaugoms ar diagnostikai.
„Gydytojų atlyginimai jau labai priartėjo prie išsikeltų tikslų, o slaugytojų srityje dar reikia pasitempti“, – sakė L. Kukuraitis.
„Kodėl gi neatsiras, negalėtų atsirasti Lietuvoje taupomosios sąskaitos, pavyzdžiui, brangiems tyrimams? Brangiems tyrimams iš tikro finansuoti iš atskiro šaltinio šituos dalykus ir padaryti truputėlį tą finansinę inžineriją“, – siūlė jis.
Taip pat G. Ramanauskas atkreipė dėmesį, kad dabartinis savanoriškas sveikatos draudimas Lietuvoje yra „tikrai silpnas“ bei paremtas vien individualiu principu: „Aš draudžiuosi, aš gaunu, aš nesidraudžiu, negaunu“. Būtent todėl Ligoninių asociacija siūlo pereiti prie solidaraus papildomo draudimo, kuris padengtų tam tikrus svarbius paslaugų paketus, pavyzdžiui, dienos paslaugų paketą.“
Lygindamas situaciją su kitais valstybės prioritetais bei tarptautine praktika, pranešėjas siūlė svarstyti ir sveikatos, žaliąsias ar tvariąsias obligacijas.
„Turėjome gynybos obligacijas, kodėl gi negalėtų atsirasti sveikatos obligacijos finansavimu? Šitie būdai vienaip ar kitaip turi savo pavyzdžius (...) tiek Prancūzijoj, tiek Belgijoj, tiek Vokietijoj yra schemos“. Be to, jis ragino atverti kelią darbdavių subsidijoms bei įmokoms.
Kukuraitis: svarstoma, kaip išplėsti privatų draudimą
L. Kukuraitis pritarė, kad visi išvardyti iššūkiai yra sisteminiai. „Į juos visus reikia kažkaip kompleksiškai mums visiems kartu reaguoti.
Norisi bent jau pasidžiaugti, kad darbo užmokesčio dinamika, lyginant 2023 ir 2025 metus, yra geresnė. Kitaip sakant, gydytojų atlyginimai jau labai priartėjo prie išsikeltų tikslų, o slaugytojų srityje dar reikia pasitempti. (...)
Taip pat pritariu, kad finansavimo modelių plėtra tikrai galėtų būti svarstoma. Tiek privačių, tiek viešųjų įstaigų susitarime, kuris buvo numatytas, svarstoma, kaip išplėsti privatų draudimą“, – kalbėjo L. Kukuraitis.
„Jei kas nors pažadėtų papildomus du milijardus eurų, norėtųsi juos turėti. Tačiau turime būti realistai – neturime stebuklingos mašinėlės, kuri gamintų pinigus“, – pastebėjo ligonių kasų atstovė.
Pasak jo, dabar galioja 350 eurų riba, kuriai taikoma mokestinė išlyga. „Šiuo metu su Finansų ministerija kaip tik diskutuojama, ar pagal tą susitarimą ši riba neturėtų būti didinama“, – sakė ministras.
Jis pridūrė, kad buvo pateikta ir kitų konceptualių pasiūlymų dėl papildomo finansavimo, tačiau dėl to reikėtų diskutuoti atskirai.
„Jeigu semi rėčiu, gali semti labai daug, tačiau viskas išbėgs“
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Plungės rajono meras Audrius Klišonis kaip ypač didelį žingsnį į priekį įvertini planuojamą valstybės draudžiamų asmenų finansavimo didinimą.
„Jeigu dabar už individualiai dirbantį žmogų sumokama apie 2 tūkst. eurų, gal kiek daugiau, tai reiškia, kad valstybė prisideda maždaug 50 proc. už tuos asmenis, kurie daugiausia reikalauja išlaidų, tai yra vaikus ir pensininkus. Tad judėjimas solidarumo link yra, bet iki tikro solidarumo dar šiek tiek trūksta“, – sakė jis.
Vis dėlto, jo teigimu, vien didesnio finansavimo neužtenka – ne mažiau svarbu, kaip naudojami sveikatos sistemos ištekliai.
„Kalbame apie pinigus, tačiau klausimas yra ne vien tai. Jeigu vandenį semi kibiru, jį pasemsi, bet jeigu semi rėčiu, gali semti labai daug, tačiau viskas išbėgs“, – vaizdžiai situaciją apibūdino A. Klišonis.
Kalbėdamas apie ligoninių finansavimą, jis pritarė planams didinti bazinius paslaugų įkainius ir skirti papildomų lėšų infrastruktūrai išlaikyti. Pasak A. Klišonio, ligoninėms būtina išlaikyti įrangą ir infrastruktūrą nepriklausomai nuo pacientų skaičiaus.
„Nesvarbu, ar suteikiama 10, ar 110, ar 1000 konsultacijų, daugeliu atvejų reikalinga ta pati įranga. (...) Nesvarbu, ar ten ateis 25 pacientai, ar 250, bazinė infrastruktūra ir įranga turi būti tokia pati“, – pažymėjo jis.
Pasak A. Klišonio, viena didžiausių problemų išlieka situacijos, kai valstybės mastu prisiimami finansiniai įsipareigojimai nėra tinkamai padengiami lėšomis.
„Einame prie principo, kad jeigu ministras pasirašo sprendimą, turi būti aišku, iš kokių lėšų jis bus finansuojamas. (...) Jeigu įsipareigojimai prisiimami Vyriausybės lygmeniu, jie turi būti ir tinkamai finansuojami“, – pabrėžė jis.
„Neturime stebuklingos mašinėlės, kuri gamintų pinigus“
Reaguodama į nerimą dėl kitų metų gydymo įstaigų finansinės padėties Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva ramino, kad nepakeliamų iššūkių nėra prognozuojama.
„Manau, kad tikrai kiti metai neturėtų būti blogi. Jie turėtų būti šiek tiek geresni nei dabartiniai. Žinoma, tam tikrų įtampų gali išlikti, tačiau apie kažkokius viršsutartinius ar išskirtinius sunkumus šiandien nekalbėčiau.
Kitas svarbus klausimas yra poreikiai. Kaip jau buvo minėta, su ta pačia problema susiduria visos šalys – lėšų niekada nebūna pakankamai. Todėl, turėdami tokį biudžetą, kokį turėsime, ir realiai neplanuodami itin didelio jo augimo, turėsime aiškiau nusistatyti prioritetus ir apsispręsti, ką pirmiausia privalome užtikrinti“, – kalbėjo ji.
Pasak VLK atstovės, nors nesame blogoje situacijoje, tačiau dažnai atsiduriame lentelių pabaigoje kartu su Čekija ir Latvija.
„Ar yra noras pakilti aukščiau? Žinoma, kad yra. Jei kas nors pažadėtų papildomus du milijardus eurų, norėtųsi juos turėti. Tačiau turime būti realistai – neturime stebuklingos mašinėlės, kuri gamintų pinigus“, – pastebėjo T. Golubajeva.
Vis dėlto sveikatos sistemos finansavimas pastaraisiais metais augo dviženkliu tempu, todėl situacijos tikrai negalima vadinti bloga. Jei paklaustume, kiek Lietuvos ekonomikai svarbi gyventojų sveikata, atsakymas būtų paprastas: ji labai svarbi, tačiau galėtų būti dar svarbesnė. Ir būtent ta kryptimi judame, kad šią misiją vykdyti būtų lengviau.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
