Jaunieji gydytojai tokias praktikas lygina su sovietmečio atidirbimais ir nukerta, kad tai nėra ilgalaikį rezultatą užtikrinantis siūlymas.
„Dabar tiesiog šitas pasiūlymas apskritai, galiu pasakyti šokiruoja visą bendruomenę. Absoliučiai. Ir toliau taip, man atrodo, kad tiesiog net negalima tęsti“, – trečiadienį Seimo Sveikato reikalų komitete surengtuose klausymuose rėžė Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) prezidentas Laurynas Maciulevičius.
Gydytojų turime daug, tačiau jie susitelkę miestuose
Projekto esmę pristačiusi Sveikatos apsaugos ministerijos Strateginio valdymo departamento vyresnioji patarėja Diana Smaliukaitė aiškino, kad juo ketinama įteisinti papildomas finansuojamas rezidentūros vietas, susiejant jas su darbu regionuose. Taip, anot jos, siekiama įgyvendinti Vyriausybės plano nuostatas.
„Jau buvome nustatę, kad 2025 m. galėjo būti 20 papildomų vietų, 2026 m. – 40 vietų, 60 vietų 2027 m. ir taip toliau dar vėlesniais metais. Kol Medicinos praktikos įstatymo pakeitimas nėra patvirtintas, tos papildomos vietos, skirtos regionams, virsta bendromis vietomis“, – kalbėjo ji.
Remiantis tarptautinių sveikatos organizacijų duomenimis, Lietuva pagal gydytojų skaičių tūkstančiui gyventojų yra tarp pirmaujančių valstybių, tačiau didelė problema – netolygus jų pasiskirstymas.
„Galime matyti, kad esame trečioje vietoje iš aštuoniolikos EBPO šalių ir išties didelė gydytojų specialistų koncentracija yra didžiuosiuose miestuose ir turime ganėtinai mažai gydytojų, praktikuojančių būtent regionuose“, – nurodė SAM atstovė.
Prognozės niūrios: trūks įvairių sveikatos specialistų
Pasak specialistės, dabartinės prognozės gąsdina, mat ateityje akivaizdžiai trūks įvairių sveikatos priežiūros specialistų, tarp jų – ir šeimos gydytojų, vaikų ligų gydytojų, vidaus ligų gydytojų, skubiosios medicinos gydytojų ir kitų profesinių kvalifikacijų gydytojų.
D. Smaliukaitės aiškinimu, bendras rezidentūros vietų skaičius tikrai yra pakankamas: „Siektume išlaikyti bendrą valstybės finansuojamų ir nefinansuojamų vietų skaičių ir liktų 375 vietos. Tai reiškia, jei didiname valstybės finansuojamų vietų skaičių, mažėtų valstybės nefinansuojamų vietų skaičius.“
SAM specialistės tvirtinimu, šie pakeitimai mažintų gydytojų specialistų trūkumą, didintų tolygų specialistų pasiskirstymą. Be to, taip gydytojai rezidentai turėtų garantuotą darbo vietą po studijų baigimo.
Tačiau specialistė pabrėžė, kad siekiant pritraukti specialistus į rajonus neužtenka skirti valstybės finansuojamų vietų, apmokėti studijų kainą: „Reikia užtikrinti ir organizacinę kultūrą, ir psichologinį klimatą įstaigoje, ir profesinio tobulėjimo galimybes užtikrinti, įtraukti į sprendimų priėmimą sveikatos priežiūros specialistus, tiek užtikrinti savirealizaciją, padėti sėkmingai integruotis tiek į regioną, tiek į visuomenę, tiek į kolektyvą.“
Būsimieji rezidentai: kas garantuos, kad tas skyrius išvis gyvuos po 6 metų?
Savo ruožtu Lietuvos medicinos studentų asociacijos prezidentas Paulius Sagevičius teigė, kad svarstomas įstatymo projektas yra ydingas dėl daugelio priežasčių. „Visų pirma jis kelia konstitucingumo klausimų, kadangi nesilaikoma nei proporcingumo principų, gali kilti grėsmė ir darbo bei sutarčių laisvei.
Taip pat kyla klausimas dėl aukštojo mokslo prieinamumo pagal gebėjimus principas, nes taip gaunasi, kad tuomet valstybės finansuojamos studijos būtų ne vien tik pagal gebėjimus, bet ir dėl to, kad tu pasiryžtai vykti į regioną.
Nebuvo atliktas ir poveikio vertinimas, dėl to mes net ir nežinome, ar prieš tai buvusios priemonės neveikė, nežinome ir rezidentūros sistemos patrauklumo. Galbūt problemos slypi visiškai kitur“, – vardijo jis.
Pasak medicinos studentų atstovo, trūksta ir teisinio aiškumo, nes neaišku, kokiais atvejais būtų galima nutraukti įsipareigojimą, kokios sankcijos būtų taikomos, jeigu įsipareigojimai nebūtų įvykdyti
Nors ministerija pabrėžia, kad toks modelis leistų užtikrinti darbo vietą jaunajam gydytojui, P. Sagevičius retoriškai svarstė, kas gali užtikrinti, kad pasirinkus tam tikrą rezidentūrą, kuri trunka 5–6 metus, ją baigus ligoninėje apskritai dar bus tas skyrius.
„Taip pat manome, kad sprendimai turi būti aiškūs dar studijų pradžioje, o dabar atrodo, kad toksai kvazipriverstinis modelis yra stumiamas buldozeriu“, – sakė jis.
„Rezidentas už nieką neturi atidirbti“
Nepaisant to, kad SAM aiškiai komunikuoja, kad yra kalbama apie papildomas rezidentūros vietas tiems, kurie pasirinks darbą regione, o ne koks nors prievartinis atidirbimas visiems, jaunieji gydytojai teigia matantys tik žongliravimą skaičiais.
Jie kritikuoja, kad bendras rezidentūros vietų skaičius tokiu būdu ne tik nedidėja, bet ir sumažėja, mat yra nukreipiamas į regionus. „Iš esmės matome, kad bendras rezidentūros vietų skaičius nekinta. Tai realiai mes negalime sakyti, kad tai yra papildomos vietos“, – sakė P. Sagevičius.
„Jaučiame, kad šiuo projektu yra bandoma padengti tas, kaip dažnai sakoma, kraujuojančias žaizdas regionuose. Tačiau tai iš esmės apriboja mūsų kaip būsimų gydytojų laisvę rinktis, kur norime dirbti.“
Jam antrino ir L. Maciulevičius: „Dabar sakoma, kad 20 papildomų vietų, tai tikrai SAM komunikacija pakeitė dabar žinutę, kad jau labai aiškiai, tendencingai tų vietų didės ir manome, kad tai yra ydinga.“
Be kito ko, jis apskritai ragino atsisakyti termino „atidirbimas“. „Rezidentas už nieką neturi atidirbti. Kitas dalykas, nesuvokiama, kur yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir komitetas? (...)
Kitas dalykas, poveikis bus matomas iš esmės po keturių šešių metų. Tai reiškia, kad mes tam tikrus pavienius regionus užpildysime 20 naujų gydytojų, bet niekaip nematau, kaip pagal prognozes tai realiai atlieps problemą ir ją išspręs“, – kalbėjo JGA prezidentas.
Pačios specialybės – neprestižinės?
Šešto kurso medicinos studentė Agata Bruzgul atkreipė dėmesį, kad ne visų trūkstamų specialybių surenkama jau valstybė finansuojamose vietose.
„Jaučiame, kad šiuo projektu yra bandoma padengti tas, kaip dažnai sakoma, kraujuojančias žaizdas regionuose. Tačiau tai iš esmės apriboja mūsų kaip būsimų gydytojų laisvę rinktis, kur norime dirbti – kurioje savivaldybėje, kokiomis sąlygomis, kokiu etatu ir panašiai, kokioje būtent specialybėje.
Nes tai, ką matau dabar pagal užsakymą, tai tos specialybės net ne visos yra patrauklios, kad valstybės finansuojamas vietas surinktų, jau nekalbu apie tai, kad kažkas jas rinktųsi su atidirbimu, reikia ir prestižą įsivertinti ir kažką bandyti daryti dėl tų specialistų, kurių mums trūksta Lietuvoje, bet ten kažkodėl niekas nenori eiti“, – kalbėjo ji.
L. Maciulevičius pabrėžė, kad reikia stiprinti tai, kas jau šiuo metu įdiegta. „Pagal rezidentūrų modelį ir mokymąsi mes jau dabar didžioji dalis turime vykti į regioną dviem metams. Šitas punktas nėra užtikrinamas ir mes to negalime padaryti.
Europos jaunųjų gydytojų analizės ir įvairūs moksliniai tyrimai pagrindžia, kad kuo daugiau žmogus praleidžia laiko regione, pamato darbo vietą, tuo daugiau šansų, kad pasirinks ją ir ateityje“, – dėstė jis.
„Tie regionai tikrai nėra baisūs“
Klausymų metu pasisakęs regiono ligoninėje priėmimo skyriuje dirbantis gydytojas Matas Mišeikis savo ruožtu patikino, kad gąsdintis darbo rajono ligoninėje tikrai nėra ko.
„Tie regionai tikrai nėra baisūs, nereikia čia gąsdintis. Esmė ta, šitas projektas, jis yra kaip ir tas pats, kur pasirašai sutartį su ligoninėmis stoti į nefinansuojamą vietą. Tik jis yra prastesnis. Kaip galima pagerinti? Tai labai paprasta.
Jeigu mes dabar sakom, kad pasirašai sutartį su įstaiga, tai siūlyčiau geriau rašytis ne su įstaiga, o su ministerija ir apriboti geografiškai tą, sakykim, atidirbimą. Pavyzdžiui, tai reikš atidirbti visose savivaldybėse, išskyrus Vilniaus ir Kauno miestą. Tada išlieka konkurencija tarp ligoninių, dėl darbo sąlygų, atlyginimų“, – pastebėjo jis.
Universitetai idėją palaiko, bet mato ir trūkumų
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanas podiplominėms studijoms prof. Vytautas Kasiulevičius išsakė pritarimą pačiam projekto siekiui spręsti gydytojų trūkumo regionuose problemą, tačiau turėjo kritinių pastabų dėl atitikimo teisės aktams.
„Manome, kad dabartinė projekto redakcija nėra pakankamai aiški, proporcinga ir sistemiškai suderinta su galiojančiu teisiniu reguliavimu. Tai todėl norėtume, kad valstybės finansuojamų rezidentūros vietų modelis galėtų būti svarstomas tada, jeigu būtų jis įtvirtintas kaip papildoma, realiai savanoriška, skaidri, proporcinga priemonė, turinti aiškius konstitucinius ir administracinius saugiklius.
Toks modelis neturėtų mažinti gydytojų rezidentų galimybių rinktis specialybę ir studijų kelią be ilgalaikio darbo įsipareigojimo, neturėtų universitetui perkelti darbo prievolių kontrolės funkcijų ir neturėtų sukurti priverstinio darbo įspūdžio ar turinio.
Ką mačiau iš pranešimo, kad mažinamos valstybės nefinansuojamos vietos, tai pasirinkimas mažėja, tai turėtų būti turbūt nemažinant valstybės finansuojamų vietų“, – universiteto poziciją perdavė jis.
Profesoriui antrino ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) atstovė Evelina Pajėdienė. Ji atliepė ir jaunųjų gydytojų išsakytas pastabas pabrėždama, kad nelabai aiški yra papildomų vietų sąvoka.
„Kyla didelė abejonė, ar bus užpildytos tos vietos, nes ir dabar ką stengiasi universitetai padaryti kalbant apie trūkumą tokiose specialybėse vidaus ligų, šeimos gydytojo, skubiosios medicinos, tai reikia didinti ir šitų rezidentūrų patrauklumą, kad jie rinktųsi šias specialybes“, – komentavo LSMU atstovė.
Pasak jos, didinamas finansavimas probleminėms rezidentūros specialybėms ir plečiamas kokybiškų bazių tinklas regionuose yra esminės priemonės, kurios padėtų didinti regionų patrauklumą.
Tikisi, kad neaplenks pačių mažiausių savivaldybių
Lietuvos savivaldybių asociacijos Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Goda Keso taip pat palaikė įstatymo projektą, tačiau akcentavo, ką dar reikėtų patobulinti: „Yra tokios praleistos vietos, kaip reikėtų atidirbti gydytojams rezidentams ligos, nėštumo atveju ir panašiai, tai reikėtų šitą nuostatą įtvirtinti.
Ir mažosios savivaldybės prašo atkreipti dėmesį į tai, kad kai bus jau ruošiami kriterijai, visgi atkreiptų dėmesį, kad mažosios savivaldybės, kurios įvardinamos gal kaip nepatrauklios, irgi turėtų tą užtikrinimą, kad gydytojai rezidentai atidirbs tose mažose savivaldybėse.“
Lietuvos ligoninių sąjungos vadovas Gediminas Ramanauskas taip pat sutiko, kad projektas geras, tačiau siūlė apie tai kalbėti ne kaip kažkokią prievolę, o vadinti valstybiniu regioniniu užsakymu papildomoms vietoms. „Jų užsakytojai būtų ligoninės ir trišalė sutartis būtų sudaryta tarp ministerijos, tarp būsimo rezidento ir ligoninės“, – siūlė jis.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
