Pasak medikų, didelį nerimą kelia tai, kad cukriniu diabetu sergančių žmonių daugėja visame pasaulyje, taip pat – ir Lietuvoje.
Skaičiuojama, kad šiuo metu maždaug 11,1 proc. pasaulio gyventojų yra diagnozuotas diabetas arba vienas iš devynių 20–79 metų amžiaus žmonių serga šia liga.
„Dar didesnė problema ta, kad maždaug keturi iš dešimties žmonių nežino, jog serga diabetu. Tai reiškia, kad liga jiems nėra diagnozuota ir nėra gydoma, o ji nustatoma jau išsivysčius daugybei komplikacijų“, – neseniai Seime vykusios konferencijos metu sakė Lietuvos diabeto asociacijos prezidentė Vida Augustinienė.
Apie 60 tūkst. žmonių Lietuvoje apie ligą neįtaria
Pasak jos, Tarptautinė diabeto federacija prognozuoja, kad iki 2050 metų pasaulyje diabetu sirgs maždaug vienas iš aštuonių suaugusiųjų, arba daugiau kaip 650 mln. žmonių.
„Šie skaičiai rodo, kad nuo dabar iki 2050 metų sergančiųjų diabetu padaugės 45 proc. Ne išimtis – ir Lietuva. Neturime diabeto registro, todėl labai sunku tiksliai pasakyti, kiek žmonių serga šia liga.
Tačiau, Tarptautinės diabeto federacijos atlaso duomenimis, Lietuvoje diabetu serga maždaug 211 tūkst. žmonių, o ligos paplitimas siekia 10,6 proc.
Liūdna ir tai, kad beveik trečdaliui žmonių liga nėra diagnozuota. Tai reiškia, kad, remiantis šiais skaičiais, Lietuvoje apie 60 tūkst. žmonių serga diabetu, tačiau apie tai nežino“, – konstatavo pacientų atstovė.
Ilgai nejaučia cukrinio diabeto simptomų
Kadangi cukrinis diabetas ilgai gali nepasireikšti aiškiais simptomais, Seimo nario Sauliaus Čaplinsko manymu, šios ligos grėsmė dar yra nepakankamai įvertinta.
„Nors žmogus ilgą laiką jaučiasi pakankamai arba visiškai gerai, gali dirbti, gyventi įprastą gyvenimą, liga palaipsniui žaloja kraujagysles, širdį, inkstus, akis, nervų sistemą tol, kol nepastebimos įvairios sunkios komplikacijos“, – konstatavo parlamentaras.
Pasak jo, maždaug kas dešimtas žmogus turi vienokio ar kitokio laipsnio prediabetą – ikidiabetinę būklę. „Tai iš tiesų reikšmingas skaičius“, – sakė profesorius.
V. Augustinienė kartu pasidalijo nerimą keliančiais skaičiais. Ji pasakojo, kad štai šiemet profilaktiškai Palangoje per savaitę patikrinus apie 400 vyresnio amžiaus žmonių maždaug 10 proc. jų rasta padidėjusi gliukozė.
„97 proc. tų, kuriems padidėjusi gliukozė, turi antsvorio. Taip pat maždaug 21 proc. jų turi artimų giminaičių, sergančių diabetu, ir praktiškai 100 proc. jie buvo vyresni negu 45 metų amžiaus“, – sakė pacientų atstovė.
S. Čaplinskas atkreipė dėmesį, kad jau ir diagnozuotiems pacientams sistema galbūt ne visada užtikrina pakankamą pagalbą.
Pasak gydytojos, rekomendacijos yra tokios, kad visi žmonės, kurie yra vyresni nei 35 metai ir net neuri rizikos veiksnių arba tie, kurie turi antsvorį ir nors vieną kitą rizikos veiksnį, atliktų gliukozės tyrimą.
Jis priminė dar prieš pusmetį skelbtus duomenis, kad apie 21 tūkst. diabetu sergančių žmonių analizuotu laikotarpiu neturėjo nė vieno dokumentuoto kontakto su gydymo įstaiga, turinčia sutartį su ligonių kasa.
„Yra ir kitas nerimą keliantis faktas – tik maždaug kas šeštas diabetu sergantis pacientas gauna slaugytojo diabetologo konsultaciją. Įdomu, ar per šį pusmetį kas nors pasikeitė?
Nerami žinia buvo apie komplikacijas – nurodyta, kad per dvejus metus amputacijų skaičius padidėjo daugiau kaip 100 atvejų. Už kiekvieno tokio atvejo yra žmogaus, jo šeima, jo prarastas savarankiškumas gyvenimo kokybė“, – sakė parlamentaras.
Kam išsitirti dėl cukrinio diabeto reikia kuo skubiau?
Yra skiriamas 1 ir 2 tipo cukrinis diabetas. Suaugusiųjų populiacijoje paprastai kalbama būtent apie 2 tipo cukrinį diabetą, kuriam išsivystyti didelę įtaką turi žmogaus gyvenimo būdas.
Kadangi antro tipo diabetas labai ilgai lieka nepastebėtas, gydytoja endokrinologė Lina Zabulienė ragino kuo anksčiau patiems tikrintis profilaktiškai. „Čia turbūt svarbiausia, kad mes ieškotume ligos, o ne lauktume, kol ji pasireikš“, – sakė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentė.
Pasak jos, rekomendacijos yra tokios, kad visi žmonės, kurie yra vyresni nei 35 metai ir net neuri rizikos veiksnių arba tie, kurie turi antsvorį ir nors vieną kitą rizikos veiksnį, atliktų gliukozės tyrimą.
„Svarbu, kad anksti išaiškintume diabetą ir pradėtume gydyti, nes pirmieji ligos metai turi ilgalaikę reikšmę. Jeigu pradedame gydyti anksti, tuo ilgiau apsaugome širdį, inkstus, akis, bendrą savijautą, žmogaus emocinę sveikatą, burnos sveikatą“, – ligos daromą visapusišką žalą pabrėžė gydytoja.
Šie veiksmai mažina cukrinio diabeto riziką
Ji akcentavo, kad šiandien kontroliuojant cukrinį diabetą ir mažinant jo riziką ypač daug kalbama apie kasdienius įpročius.
„Iš esmės tai yra ilgo sėdėjimo laiko mažinimas, kasdienio vaikščiojimo skatinimas, aerobinis judėjimas, tai yra sportinis ir fizinis aktyvumas, taip pat jėgos pratimai ir, žinoma, miegas.
Vis daugiau kalbama apie tai, kad 7–8 valandos miego yra labai svarbios įvairių ligų, ypač cukrinio diabeto, prevencijai. Taip yra todėl, kad miego metu vyksta tam tikri organizmo procesai, pavyzdžiui, gliukozės gamyba kepenyse ir kiti metaboliniai procesai.
Jeigu žmogus neišsimiega, tai gali skatinti apetito padidėjimą, atsparumą insulinui ir daugelį kitų veiksnių, kurie prisideda prie diabeto raidos ir blogesnės jo kontrolės“, – sakė ji.
Ragino valstybę pasirūpinti gyventojų burnos sveikata
Odontologų rūmų tarybos narė Auristida Gerliakienė savo ruožtu atkreipė dėmesį, kiek su bendra organizmo būkle ir 2 tipo cukriniu diabetu glaudžiai susijusi burnos sveikata.
Pasak jos, periodontitas gali didinti organizmo uždegimą ir apsunkinti gliukozės kiekio kraujyje kontrolę, o blogai kontroliuojamas diabetas savo ruožtu didina periodonto ligų riziką.
„Labai noriu pabrėžti, kad sveikos dantenos nekraujuoja“, – atkreipė dėmesį ji ir paragino neignoruoti pirmųjų periodonto ligų požymių.
Gydytojos teigimu, burnos ligų profilaktika neturėtų priklausyti vien nuo žmogaus finansinių galimybių. Ji ragino stiprinti valstybės finansuojamą burnos sveikatos prevenciją ir skatinti endokrinologų bei odontologų bendradarbiavimą, nes burnos sveikata turi tapti neatsiejama bendros sveikatos priežiūros dalimi.
Tačiau, pasak gydytojos, vien asmeninės paciento atsakomybės nepakanka. „Ne visi gyventojai turi vienodas finansines galimybes gauti profilaktines odontologijos paslaugas. (...)
Valstybės finansuojama nuosekli burnos sveikatos profilaktikos programa galėtų padėti anksčiau nustatyti ir kontroliuoti periodonto ligas, išsaugoti daugiau natūralių dantų ir mažinti sudėtingo bei brangaus gydymo poreikį.
Tokios programos ekonominė nauda turėtų būti vertinama ne tik pagal odontologinio gydymo išlaidų sumažėjimą, bet ir pagal ilgalaikius gyventojų sveikatos rezultatus, o tai, deja, kol kas nevyksta“, – sakė A. Gerliakienė.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt



