„Mes turime turėti pajėgumą, kad galėtume vykdyti operacijas, kokias matėte, – Pabradėje surengtose JAV sunkiosios karinės technikos kovinio šaudymo pratybose žurnalistams sakė generolas. – Taip, mes galime neturėti tokio pajėgumo, kai kurios mūsų kaimynės gali neturėti, nes biudžetai mažesni, bet tada, reiškia, antraeilę užduotį gauni.“
„Dabar klausiu pats savęs ir kaip pilietis Lietuvos, ar tikrai savo gynyboje norime vykdyti antraeilę užduotį, o už mus kažkas eis ir kovos fronte arba pirmose pozicijose, o mes gale saugosime tiltus?“ – pridūrė jis.
Taip kariuomenės vadas kalbėjo daliai politikų ir karo stebėtojų suabejojus Lietuvos sprendimu įsigyti tankų. Anot jų, reaguodama į Ukrainos karo pamokas, šalis turėjo šias lėšas investuoti į oro gynybos pajėgumus.
Krašto apsaugos sistemos atstovai sako, kad ginkluotųjų pajėgų pagrindą sudaro būtent manevrinė karinė technika.
„Mano galva, Lietuva pajėgi turėti (tankų – BNS) batalioną, kuris įgalins „Geležinio Vilko“ brigadą veikti pilnoje apimtyje ne tik statiškai vykdyti stacionarią gynybą, bet vykdyti ir kontrataką, ataką“, – kalbėjo V. Rupšys.
Anot kariuomenės vado, Lietuva į karinės ginkluotės – apimančios tiek tankus, tiek dronus – įsigijimą žiūri kompleksiškai.
„Kartais kalbame, kas pirmiau, tas ar tas. Viską kartu, kompleksais žiūrime“, – sakė generolas.
Pasak jo, jei Lietuva dar šiemet sutars su gamintojais dėl tankų įsigijimo, jie Lietuvą pasieks 2027 metais.
„O iki 2027 metų turime ruoštis ir treniruotis“, – sakė vadas.
Generolo teigimu, Lietuva turi „nulinę ekspertizę“, panaudojant tankus kariniuose veiksmuose.
„Neturime tankų nei karininkų, nei puskarininkių, nieko. Bet jau turime patirties dirbant su eFP (NATO tarptautiniu batalionu – BNS), su amerikiečiais. Dabar reikia gauti oficialų išsilavinimą, siųsti karininkus, puskarininkius į mokymo įstaigas, kad jie būtų apmokyti ir galėtų paėmus įrangą, konkrečiai, tankus iš karto galėtų naudoti“, – sakė V. Rupšys.
Tankus Lietuva perka vystydama kariuomenės diviziją.
