Dėl nuolatinių balionų su kontrabandinėmis cigaretėmis įskridimų į šalį Lietuva buvo uždariusi sieną su Baltarusija. Premjerė Inga Ruginienė yra sakiusi, jog Vyriausybė pasilieka teisę bet kada neribotam laikui vėl uždaryti sieną, jeigu Baltarusijos hibridinė ataka tęsis.
Vilniaus universiteto profesorius, klimatologas Arūnas Bukantis ir kartu „Aurum 1006 km“ lenktynių organizatorius Darius Jonušis naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pasakojo, kokios oro sąlygos laukia artimiausiu metu ir kiek jos palankios oro balionams iš Baltarusijos.
Kas laukia artimiausiomis dienomis ir kokius orus matysime?
A. Bukantis: Na, kaip bebūtų keista, bet kai prasidės kalendorinė žiema, temperatūra pradės kilti. Pirmas gruodžio dešimtadienis numatomas gana šiltas, šiltesnis už vidutinį daugiametį vidurkį, netgi laikysis temperatūra tarp nulio ir penkių laipsnių, pajūryje galime turėti net ir šešis laipsnius.
Naktimis galimas plikledis, bet dienomis turėsime teigiamą temperatūrą – toks temperatūrinis režimas gali išsilaikyti net iki gruodžio kokių 18–19 dienos, šiek tiek šaltesnis numatomas trečiasis dešimtadienis.
Kol kas labai anomaliai žiemos temperatūros nėra numatoma, nes dabar jau stiprėja Rytų Europoje galingas anticiklonas – Lietuva patenka į jo vakarinį pakraštį, vyraus pietiniai, pietrytiniai vėjai. Reikia su balionais susieti šitą reikalą, nes tai yra patys palankiausi vėjai.
Pūs į Lietuvą tuos balionus?
A. Bukantis: Taip, iš pietų, iš pietryčių vėjai – jie gana stabiliai laikysis kokias dvi ateinančias savaites.
Ar yra jau kokios preliminarios tos pradinės prognozės apie šventes, kurios, aišku, dar keisis iki gruodžio pabaigos, bet jau kažkaip galėtumėme žvilgtelėti vienu akies krašteliu, kokios tos šventės bus: ar baltos, ar šaltos?
A. Bukantis: Turėsiu nuliūdinti: negaliu pasakyti, kokios šventės bus. Dar galima sakyti, beveik keturios savaitės iki jų yra likę. Trumpalaikių reiškinių, kaip kad buvo dabar trečiadienį, ketvirtadienį, neįmanoma numatyti likus dar 20–30 dienų iki kažkokios datos, ar tai Naujametinės nakties, ar Kalėdų.
Bet šiemet tokia tikimybė lyg ir ryškėja, kad sniego gali būti, bet dar reikia palaukti ir tikslesnių prognozių. Kada jau liks savaitė ar kiek iki Kalėdų, tada matysime jau tikslesnę informaciją.
Šią savaitę gali būti slidu, bet vairuotojai turi jau prie to priprasti, su tuo susitaikyti. Ar galėtumėte iš praktikos pasakyti irgi praktinius pavyzdžius vairuotojams, ko nedaryti, kai kelias yra slidus? Kaip reikia vairuoti?
D. Jonušis: Greitis – čia yra kertinė esmė, o toliau jau tada prasideda tas, kas įmanoma papasakoti mūsų trumpoje diskusijoje, o tada padangos: jų kokybė, jų protektoriaus gylis, jų senumas. Ar tikrai pritaikytos jos: ar žieminės, ar ten M+S, o toliau jau tada smulkmenos: vairo pasukimas, stabdymas ir visa kita...
Žinote, ko aš labai norėčiau? Jūs visą laiką sakote apie vairuotojus, ir pas mus visuomenėje šiaip mes visą laiką kalbame apie vairuotojus – aš norėčiau labai didelį šauktuką uždegti pėstiesiems. Pėstieji taip pas mus istoriškai susiklostė per paskutinį turbūt dešimt metų, jie yra nemirtingi.
Jiems žinios, bendra informacija pasakė, jie tiki, kad ir tai yra tiesa pagal taisykles, kad jeigu aš einu per pėsčiųjų perėją, aš nekaltas. Taip, jeigu mane numušė per pėsčiųjų perėją, automobilis bet koks turi sustoti.
Mieli pėstieji, mano esminis klausimas: jeigu tau sulaužys kojas geriausiu atveju arba tu žūsi pėsčiųjų perėjoje ir bus parašyta, kad tu buvai teisus, ar tau nuo to geriau?
Esmė yra, žmonės daro klaidas, taip, ir vairuotojas gali padaryti klaidą. Galbūt kažkokia situacija, gal, kadangi yra pašalę langai, kadangi galbūt ten susidaro ir rasa ant lango, priklausomai nuo to, ar ten šalta, ar šiltėja dabar, ar šaltėja. Kartais apsnigę šoniniai langai ir galbūt kažkuris ten nenusivalė, nors turėjo nusivalyti tuos langus prieš pajudėdamas, kad jis turėtų didelį matomumą, o gal šiaip užsižiopsojo ir sustoti.
Kada pėstysis tiesiog užsimaukšlinęs kapišoną, o tokių dabar labai daug, eina pasiėmęs telefoną ir eina į pėsčiųjų perėją nei atsisukdamas, nei galvodamas – jis žino, kad jis eina per pėsčiųjų perėją ir jeigu, pavyzdžiui, tuo metu yra plikšala arba pliurzė, nes dažnu atveju pliurzė yra dar slidesnė negu plikšala.
Todėl, kad per plikšalą dar žieminė padanga turi sukibimą. Kada yra ta pliurzė, pas mus jos labai daug, nes pas mus gatvės barstomos druskomis. Ne taip kaip kokioje Skandinavijoje, kad granito skaldelė, kurią paskui galima susišluoti pavasarį ir neteršti visų vamzdynų ir gamtos druskomis ir nevaikščioti baltais batais – pas mus pilna druskos.
Taip, druska visada padaro tą pliurzę iš to sniego, ledo, ir labai daugelis padangų vis tiek užsikiša. Protektorius padangos užsiklijuoja ir tada gaunasi, kad nei sustoti, nei pasukti. Aišku, čia vėl galime grįžti prie vairuotojo greičio – kuo mažesnis, tuo viską lengviau padaryti, bet pėstiesiems reikia suvokti, kad galbūt vairuotojas viską darys, bet jis nesugebės sustoti.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia kasdien nauji testai – išbandykite savo žinias ir smagiai praleiskite laiką.
