Prognozuojama, kad intensyviausias eismas prasidėjus rudeniui vyks šiose sostinės arterinėse gatvėse: Oslo g., Ukmergės g., Geležinio Vilko g., Ozo g., Kalvarijų g., Kareivių g., Olandų g., Pilaitės pr., T. Narbuto g., Ateities g., Antakalnio g., Laisvės pr., Savanorių pr., Nemenčinės pl., Tūkstantmečio g., Antakalnio g., Liepkalnio g., Žirnių g. ir Vakariniame aplinkkelyje.
Vilniuje spūstys labiausiai juntamos piko metu – ryte 7–9 val. ir vakare 16–19 val., kai daugelis vilniečių skuba į darbą ar grįžta namo.
„Statistikos duomenimis, rugsėjo mėnesį eismo srautai Vilniuje išauga apie 20–30 proc. Tai lemia ne tik mokinių ir studentų grįžimas į sostinę, bet ir naujai atvykusių gyventojų gausa. Todėl itin svarbu planuoti keliones iš anksto ir rinktis patogesnius kelionės būdus“, – komentuoja „Judu“ Eismo valdymo centro vadovas Aleksej Apanovič.
Intensyviausios gatvės Vilniuje
„JUDU“ taip pat nurodo, kuriose miesto gatvėse fiksuojamas didžiausias eismo intensyvumas, t.y. kur dažniausiai gali susiformuoti spūstys:
- Geležinio Vilko g. ties Ukmergės g. (centro kryptimi) – 47 tūkst. transporto priemonių per parą;
- Geležinio Vilko g. ties Žalgirio g. (centro kryptimi) – 43 tūkst. transporto priemonių per parą;
- Liepkalnio–Žirnių g. tunelis – 35 tūkst. transporto priemonių per parą;
- Geležinio Vilko g. ties Gerosios Vilties g. (iš centro) – 34 tūkst. transporto priemonių per parą;
- Gariūnų g. iš centro – 33 tūkst. transporto priemonių per parą;
- Geležinio Vilko g. ties Gerosios Vilties g. (į centrą) – 32 tūkst. transporto priemonių per parą.
- Ozo g. ties Gelvonų g. centro kryptimi – 30 tūkst. transporto priemonių per parą;
- Savanorių pr. ties Vilkpėdės g. centro kryptimi – 30 tūkst. transporto priemonių per parą;
- Ukmergės g. į centrą – 28 tūkst. transporto priemonių per parą;
- Goštauto g. link Vilniaus g. – 26 tūkst. transporto priemonių per parą;
- Geležinio Vilko g. ties Mokslininkų g. iš miesto – 26 tūkst. transporto priemonių per parą;
- T. Narbuto g. link Pilaitės pr. – 26 tūkst. transporto priemonių per parą;
- Ozo g. ties Gelvonų g. link Šeškinės – 25 tūkst. transporto priemonių per parą;
- Ozo g. link Kalvarijų g. – 23 tūkst. transporto priemonių per parą;
- Laisvės pr. ties Viršuliškių g. centro kryptimi – 23 tūkst. transporto priemonių per parą.
Daugiausiai spūsčių – ne rugsėjo pradžioje
Nors rugsėjo mėnuo sostinėje iš tiesų reiškia intensyvesnio eismo mieste pradžią, tačiau didžiausios spūstys formuojasi vėliau – spalio pabauigoje ir laprkičio pradžioje, rodo „Judu“ duomenys.
Tai lemia ne tik mokinių ir studentų grįžimas į sostinę, bet ir naujai atvykusių gyventojų gausa. Todėl itin svarbu planuoti keliones iš anksto ir rinktis patogesnius kelionės būdus.
Esant galimybei, rekomenduojama rinktis kelionės laiką ne piko metu, kaskart apsvarstyti kelionę automobiliu ir parkavimosi miesto centre laiką palyginti su kelione viešuoju transportu ar kita judėjimo mieste alternatyva.
Vairuotojai taip pat raginami laikytis kelių eismo taisyklių, nes transporto srautų jutikliai tinkamai fiksuoja tik pagal Kelių eismo taisykles važiuojančius eismo srautus.
„Jeigu transporto priemonė prieš sankryžą sustoja neprivažiavusi STOP linijos, kirtusi STOP liniją arba rikiuodamasi per ištisinę liniją, tai įranga tokios transporto priemonės gali neužfiksuoti, o žalias signalas gali neįsijungti, kol nebus aktyvuotas tas pats arba kitas jutiklis“, – primena A. Apanovič.
Planavimas – receptas ramioms kelionėms
Dažniausiai eismas rudenį būna chaotiškas ne tik dėl plačiose gatvėse pasimetusių miesto naujokų, tačiau ir dėl bandančių gudrauti, kurie susidariusias spūstis visais įmanomais būdais, net ir pažeisdami Kelių eismo taisykles, stengiasi apvažiuoti greičiau. Abiejų atvejų galima išvengti, jei vairuotojai skirtų laiko savo maršrutų peržiūrai, rašoma „carOne“ pranešime žiniasklaidai.
Į didmiesčius studentai neretai atvyksta nuosavais automobiliais, tačiau nepratę prie intensyvaus eismo neišvengia klaidų, o kartais patenka ir į avarines situacijas. Vis tik pradžioje svarbiausias būna vienas maršrutas – nuo gyvenamosios vietos iki aukštosios mokyklos ir atgal, tad patariama su juo, pirmiausia, susipažinti be streso.
Iš anksto susiplanavus maršrutą, ar net pabandžius jį įveikti ne piko valandomis dar prieš prasidedant rugsėjui, bus aiškiau, kada reikia persirikiuoti, ir kurią juostą užimti norint važiuoti reikiama kryptimi. Skubantiems kelionės planavimas taip pat padėtų išvengti nepageidaujamų neigiamų jausmų.
Peržiūrėjus maršrutą navigacijos programėlėje, galima iš anksto pasilikti aiškiai nustatytą laiko rezervą, kuris leis be streso ir laiku pasiekti tikslą.
„Gali pasirodyti, kad dešimt minučių nieko nepakeis, tačiau, iš tiesų, suintensyvėjus eismui didžiuosiuose miestuose, net ir dešimt minučių gali reikšti labai daug. Jei, pavyzdžiui, iš namų išvažiuosite lygiai 7 val. ryte, tikrai realu, kad spūstys mieste dar nebus tokios, kokiose reikėtų judėti namus palikus 7 val. 10 min.
Vis labiau artėjant 8 val. link, eismas tampa vis sudėtingesnis, o kai kuriose gatvėse jis apskritai sustoja. Tad norintiems judėti greičiau, jei įmanoma, reikėtų stengtis iš namų išvažiuoti anksčiau“, – pataria programėlės vairuotojams „carOne“ produkto vystymo vadovas Jurgis Gudauskas.
Ypač sudėtingos eismo sąlygos susidaro prie mokymo įstaigų, šalia kurių transporto pralaidumą mažina laisvų sustojimo vietų ieškantys vaikus atvežę tėvai.
Siekiant šio chaoso išvengti, vairuotojams patariama iš anksto pasidomėti, kur galima saugiai sustoti ir išlaipinti vaikus arba pastačius automobilį atžalas palydėti iki mokymosi įstaigos durų. Kitiems vairuotojams patariama peržvelgti reikiamą dienos maršrutą, ir piko valandomis praleisti gatves, šalia kurių įsikūrę vaikų darželiai ar mokyklos.
Užsikemša ne tik gatvės
Prireikus vykti į miesto centrą, taip pat vertėtų iš anksto pasidomėti, kur bei kurioje rinkliavos zonoje vairuotojui bus patogiausia palikti automobilį. Dėl rudenį išaugančio automobilių skaičiaus, rasti laisvų vietų neretai būna sunku, tad patariama nusimatyti bent kelias potencialias vietas.
„Eismas būna intensyvus, todėl neradę laisvos vietos vienur – turi judėti toliau. Įjungta avarinės šviesos signalizacija nesuteikia stovėjimo teisės, o toks elgesys gali iššaukti ir kitų vairuotojų pasipiktinimą bei konfliktų“, – sako J. Gudauskas ir primena iš anksto pasižiūrėti rinkliavos zonas.
J. Gudauskas atkreipia dėmesį, kad smulkios bei techninės avarijos dažniausiai taip pat įvyksta dėl skubėjimo bei išsiblaškymo. Siekdami išvengti dieną apkartinančių įvykių, vairuotojai tiek spūstyse, tiek judėdami turėtų išlaikyti didesnį atstumą tarp transporto priemonių.
Ne ką mažiau svarbu, kad žiedinėse sankryžose vairuotojai pirmiausia stebėtų prieš juos esantį automobilį ir tik jam nuvažiavus, patys įvertintų savo galimybes įvažiuoti į žiedą.
Kadangi eisme padaugėja ir pėsčiųjų, vairuotojai taip pat turėtų sumažinti važiavimo greitį prieš pėsčiųjų perėjas, o nusprendę sustoti ar įvažiuoti į stovėjimo vietą – parodyti posūkį sustojimo kryptimi, kad kiti vairuotojai iš anksto galėtų pradėti stabdyti ar persirikiuoti į kitą juostą.
„Ruduo vairuotojams būna sudėtingas, todėl supratingumas ir pagarba vieni kitiems turi tapti kiekvieno sėdinčio prie vairo prioritetu“, – pabrėžia J. Gudauskas.
Įvertino Vilniaus kamščių mastelį
Numbeo“ atliktas tyrimas parodė, jog pasauliniu mastu kamščių mąstai Lietuvos sostinėje – nykštukiniai.
Daugiau nei dešimtmetį veikianti nepriklausoma organizacija „Numbeo“ kasmet atlieka išsamius gyvenimo kokybės, nekilnojamo turto kainų, taršos, eismo spūsčių tyrimus. Juose nuolatos pateikiama detali informacija, kuri padeda susidaryti įspūdį ir palyginti, pavyzdžiui, maisto produktų kainas Lietuvoje ir Latvijoje.
Vis dėlto, šį kartą didžiausią dėmesį norime sutelkti į „eismo indeksą“, kuris parodo eismo spūsčių mastus skirtinguose pasaulio miestuose.
Kiekvienas pasaulio miestas turi specifinį „eismo indeksą“, kuris yra sudaromas iš kelionių trukmės į darbą ir atgal, laiko praleisto spūstyse, išmetamo CO2 kiekio ir transporto sistemos efektyvumo.
Įvertinus šiuos rodiklius. Lietuvos sostinės „eismo indeksas“ siekia 88 balus. Viso pasaulio miestų indekse Vilnius užima 189-ą vietą iš 200 galimų.
Vilnius yra vos viena vieta aukščiau už Estijos sostinę Taliną (86,9 balo), o štai Ryga (115,5 balo).
Tyrime teigiama, jog Vilniaus vairuotojai spūstyse vidutiniškai praleidžia 26,2 minutes, Talino vairuotojai – 24,7 minutes, o Rygos – 31,1 min.
Palyginimui, 2023-aisiais atliktame tyrime Vilnius užėmė 222-ą poziciją (iš 239 galimų), tačiau miesto „eismo indeksas“ siekė 92,7 balo, o spūstyse praleisto laiko rodiklis siekė 27,3 min.
Europoje ilgiausiai spūstyse praleidžia Maskvos (Rusija) vairuotojai – net 50,4 min, o mažiausiai – Vienos (Austrija) vairuotojai – 22,8 min.
Pasauliniu mastu, daugiausiai laiko kamščiuose praleidžia Lagoso (Nigerija) gyventojai – 68,8 min. Antroje vietoje – Los Andželo (JAV) gyventojai – 57,1 min, o trečioje Kolombo (Šri Lanka) gyventojai – 59,8 min.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
