Norvegijos visuomeninio ransliuotojo (NRK) žurnalistai atliko tyrimą. Jo metu buvo pastebėta, kad Norvegijos lašiša, kuri pažymėta kaip aukštos kokybės, Europos gamyklas pasiekia su žaizdomis ir traumomis.
Užsienio žiniasklaidoje buvo rašoma, kad NRK atstovai apsilankė vienoje Europos gamyklų, kurioje priimama Norvegijoje užauginta lašiša, ir aptiko, kad neva atidarytuose dėžučių pavyzdžiuose buvo matyti žaizdos arba traumos.
Tiesa, NRK tyrėjai taip pat pareiškė, kad ant lašišos, kuri buvo eksportuojama su atviromis žaizdomis, buvo klastojamos kai kurių geros reputacijos vietinių jūros gėrybių įmonių etiketės.
„Norvelita“ visai neseniai sužinojo apie šį skandalą
Bendrovė „Norvelita“ apie šį skandalą sužinojo, kai su jais susisiekė naujienų portalas tv3.lt. Šiuo metu bendrovė nenori daryti išankstinių išvadų.
„Kaip supratome <...>, šiuo metu yra atliekami tyrimai ir vykdomos atsakingų institucijų patikros, todėl situaciją tikslinga vertinti remiantis oficialiais duomenimis bei galutinėmis išvadomis.
Kol tyrimai nėra baigti, daryti ankstyvas ar kategoriškas išvadas nebūtų tikslu.
Tikėtina, kad šis atvejis paskatins griežtesnę priežiūrą ir papildomas priemones kokybės standartams sustiprinti“, – paaiškino bendrovės atstovai.
Iš tiesų, užsienio žiniasklaidoje buvo rašoma, kad vietinių jūros gėrybių įmonių asociacija „Seafood Norway“ paragino pradėti policijos tyrimą dėl to, ką ji apibūdino kaip „ekonominį nusikaltimą ir pasitikėjimo piktnaudžiavimą“, galintį pakenkti šalies lašišų pramonės reputacijai.
„Norvelita“ susisiekė su savo tiekėjais
Pasirodo, sužinojus apie šį skandalą, bendrovė „Norvelita“ susisiekė su savo tiekėjais Norvegijoje.
„Po Jūsų užklausos susisiekėme su savo tiekėjais Norvegijoje. Pasirodo, prieš kelias savaites Norvegijos televizijoje buvo transliuotas dokumentinis filmas apie žuvų eksportą, kuriame parodytos lašišos su žaizdomis. Tokia praktika yra draudžiama“, – patvirtino jie.
Bendrovė „Norvelita“ teigė, kad jie perka žuvį tik iš patikimų Norvegijos įmonių, kurios laikosi griežtų procedūrų ir reikalavimų, užtikrinančių aukščiausią žuvies kokybės klasę.
Iš Norvegijos draudžiama eksportuoti žuvis su žaizdomis ar sužalojimais, todėl jų partnerių prioritetas – maksimaliai sumažinti prastesnės kokybės žuvų kiekį.
Kaip pridūrė bendrovė „Norvelita“, jų partneriai nuosekliai investuoja į fermų infrastruktūrą ir gyvūnų gerovę, taip remdami galiojančią reguliavimo sistemą ir prisidėdami prie jos laikymosi užtikrinimo.
Be to, šios įmonės glaudžiai bendradarbiauja su Norvegijos jūros gėrybių tarnyba, siekdamos užkirsti kelią galimoms problemoms.
Įmonė užtikrina žuvų kilmės ir kokybės kontrolę, nes gauna visus atsekamumo sertifikatus ir reguliariai tikrina savo tiekėjus.
„Visos mūsų gaunamos žuvys yra lydimos sertifikatų, kuriuose pateikiama išsami atsekamumo informacija nuo auginimo fermos iki skerdyklos.
Papildomai mes periodiškai audituojame ir tikriname savo tiekėjus, kad užtikrintume jų veiklos skaidrumą ir kokybės reikalavimų laikymąsi“, – teigė bendrovė „Norvelita“.
Iš Norvegijos į ES šalis taikomas laisvas prekių judėjimas
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) rašė, kad dėl taikomo laisvo prekių judėjimo principo, iš Norvegijos į Europos Sąjungos (ES) šalis atkeliaujantys produktai vežami be apribojimų.
„Norvegija yra Europos Ekonominės Erdvės šalis, kurioje pagal susitarimą su Europos Sąjunga (ES) yra taikomas laisvas prekių judėjimas, t.y. netaikomos importo procedūros, produktai iš Norvegijos į ES vežamos be apribojimų, kaip tarp ES valstybių narių“, – rašė jie.
Pasak VMVT, iš Norvegijos į ES šalis atkeliaujančios lašišos turi atitikti tam tikrus maisto saugumo reikalavimus.
„Į ES atvykstančios Norvegiškos lašišos ir jų produktai turi atitikti galiojančius ES teisės aktų reikalavimus dėl maisto saugos, tai užtikrina kilmės šalies, šiuo atveju Norvegijos, kompetentingos institucijos.
Lietuvoje Norvegiška lašiša ir jos produktai tikrinami atliekant rinkos kontrolę“, – teigė VMVT Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyrius.
Kilus įtarimams atliekami žuvies mėginiai
VMVT teigimu, rinkos kontrolės metu įvertinamos žuvies laikymo ir (ar) transportavimo sąlygos (temperatūra, higienos sąlygos), apie žuvį teikiama ženklinimo informacija (pavadinimas, žuvies kilmė, sugavimo būdas, tinkamumo vartoti terminas ir kiti apie ją pateikti duomenys), žuvies atsekamumas (dokumentai, leidžiantys nustatyti tiekimo grandinę nuo sugavimo ar gamybos iki pateikimo rinkai), o kilus įtarimui dėl žuvies kokybės ar saugos atrenkami žuvies mėginiai tolimesniems laboratoriniams tyrimams pvz., mikrobiologiniams, cheminiams, organoleptiniams tyrimams.
Per praėjusius, 2024 metus buvo gauta 10 skubių pranešimų (RASFF) dėl įvežtos iš kitų šalių nesaugios žuvies, o 2025 metais – 12.
Žuvininkystės produktų eksportas
Pagal Lietuvos Respublikos muitinės viešai prieinamą informaciją, sugautų žuvų kiekio sertifikavimo sistema taikoma ir žuvininkystės produktų eksportui.
Prieš ES žvejybos laivų sužvejotų žuvų eksportą kompetentingos ES valstybės narės institucijos turi patvirtinti sugautų žuvų kiekio sertifikatus, jei to reikalauja paskirties trečioji šalis. Šiuo metu 8 trečiosios šalys yra pranešusios Europos Komisijai apie reikalavimą pateikti sugautų žuvų kiekio sertifikatus.
Tai Islandija, Norvegija, Tailandas, Madagaskaras, Dramblio Kaulo Krantas, Tunisas, Kuveitas ir Ukraina. Eksportuojant žuvininkystės produktus į paminėtas valstybes turi būti pateiktas vėliavos valstybės ES narės kompetentingos institucijos patvirtintas sugautų žuvų kiekio sertifikatas. Lietuvos Respublikoje tvirtinti sugautų žuvų kiekio sertifikatus įgaliota Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.
Projektas, siekiantis sustiprinti muitinės pareigūnų įgūdžius
Lietuvos muitinė dalyvauja projekte „Žuvininkystės produktų kontrolės stiprinimas Lietuvos muitinėje“, kurio tikslas – sustiprinti muitinės pareigūnų įgūdžius bei žinias kontroliuojant žuvininkystės produktų importą/eksportą. Šis projektas įgyvendinamas vadovaujantis Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 metų programos pirmojo prioriteto „Tausios žvejybos skatinimas ir vandens biologinių išteklių atkūrimas ir išsaugojimas“ priemone „Kontrolė ir vykdymo užtikrinimas“.
Bendrosios žuvininkystės politikos tikslas – užtikrinti, kad gyvieji vandens ištekliai būtų naudojami užtikrinant tvarias ekonomines, aplinkos ir socialines sąlygas. Neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojam žvejyba (toliau – NNN žvejyba) yra viena iš didžiausių grėsmių tvariam gyvųjų vandens išteklių naudojimui, biologinei įvairovei.
Laikantis tarptautinių įsipareigojimų ir įvertinant problemos mastą ir aktualumą buvo priimtas 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (toliau − NNN žvejybos reglamentas). Vadovaujantis šio reglamento bei 2009 m. spalio 22 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1010/2009, kuriuo nustatomos išsamios reglamento (EB) Nr. 1005/2008, nustatančio
Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, įgyvendinimo taisyklės (toliau − NNN žvejybos reglamento įgyvendinimo taisyklės) nuostatomis valstybės narių kompetentingos institucijos turi užtikrinti joms iškeltų uždavinių vykdymą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
