Į naujienų portalą pasikreipusi tarptautinio bakalaureato abiturientė Liepa dalinasi, kad šiais metais pagal nacionalines švietimo programas besimokantys abiturientai, kuriems buvo pridėta po 10 taškų prie egzaminų rezultatų, dėl priimto sprendimo turi didesnę galimybę pakliūti į norimą universitetą Lietuvoje nei, pavyzdžiui, pagal tarptautinio bakalaureato programą mokęsi mokiniai.
„Šiais metais nacionalinės švietimo programos abiturientams buvo pakelti egzaminų rezultatai ir nors tai suteikia daugiau mokinių galimybę stoti į norimas specialybes. Tarptautinio bakalaureato diplomo programos mokiniams tai reiškia, jog nepaisant jų sunkaus darbo jie lieka paskutinėje vietoje šalies universitetams“, – teigia Liepa.
Moksleivė sako, kad taip yra todėl, kad šios programos mokiniams egzaminų rezultatai pakelti nebuvo.
Todėl, lyginant su likusiais abiturientais, tarptautinio bakalaureato moksleivių egzaminų rezultatai atrodo prastai.
„Nors jie (tarptautinio bakalaureato abiturientai – aut. past.) nelaikė valstybinių brandos egzaminų, stojant į Lietuvos universitetus tarptautinių egzaminų rezultatai yra atitinkamai konvertuojami į šimtabalę sistemą ir prie tų konvertuotų rezultatų nėra pridedami papildomi balai.
Kodėl vieni mokiniai yra nuvertinami? Turint šalyje tiek daug „pakeltų“ šimtukų ir kitų puikių rezultatų, tarptautinio bakalaureato mokiniai atrodo tiesiog nepasimokę prieš egzaminą“, – tvirtino moksleivė.
Pasak jos, toks sprendimas sudaro nelygias galimybes abiturientams, siekiant įstoti į pasirinktą aukštąją mokyklą Lietuvoje – o kai kuriems tai gali tapti rimta kliūtimi ir net sutrukdyti įgyvendinti savo planus.
„Kodėl reikia vieniems mokiniams uždaryti duris į norimas specialybes įstoti tik todėl, kad jie patys užsidirbo savo egzaminų rezultatus ir galbūt surinko ne 100, o 90 balų? Jeigu pavyko padėti vieniems mokiniams išlaikyti egzaminus, pakeliant jų rezultatus ir sulyginant jų galimybes su bendraamžiais, tai kodėl negalima sulyginti visų šalies mokinių galimybių įstoti į norimus universitetus?“ – klausė Liepa.
Be to, tarptautinio bakalaureato abiturientė priduria, kad už gautus šimtukus, nacionalinės programos moksleiviai iš savivaldybių taip pat gavo ir pinigines paskatas, net jei originaliai jie aukščiausio balo įvertinimo negavo. Tuo metu tarptautinio bakalaureato moksleiviai, originaliai surinkę mažiau balų, galimybės pretenduoti į piniginę premiją neturėjo.
Ministerija siūlo taikyti korekcijas
Kilus diskusijoms, kad pridėjus dešimt taškų prie egzaminų stodami į universitetus konkurencingumą praranda gerai juos išlaikę abiturientai, ŠMSM trečiadienį ryte paskelbė siūlanti taikyti korekcijas skaičiuojant konkursinius balus.
„Norėčiau pabrėžti, kad visi mokiniai – tiek be vargo gavę šimtukus, tiek išlaikę žemesniais balais – verti pagarbos, sąžiningos konkurencijos ir galimybės siekti savo tikslų“, – Seimo Švietimo ir mokslo komitete trečiadienį kalbėjo švietimo ministrė Raminta Popovienė.
„Mūsų, kaip ministerijos, pagrindinė pareiga yra užtikrinti, kad gabiausi abiturientai turėtų pirmumo teisę, stojant į valstybės finansuojamas studijų vietas, šiuos sprendimus mes šiandien pateikėme“, – sakė ji.
Kaip pranešime žiniasklaidai paskelbė ministerija, tiems, kurie valstybiniame brandos egzamine surinko 95 ar daugiau taškų, papildomų taškų iš vertinimo komiteto skirtų dešimt taškų nebuvo pridėta – jie visi buvo įvertinti šimtu balų, vadinamaisiais šimtukais.
Šiems stojantiesiems vertinant konkretaus valstybinio brandos egzamino reikšmę konkursinio balo sandaroje siūloma pridėti dešimt balų.
Kitaip tariant, jų atestate liks šimtukai, tačiau skaičiuojant stojamąjį balą į universitetą, prie 100 balų bus pridėti papildomi dešimt.
Tokia pati korekcija būtų taikoma įgijusiesiems vidurinį išsilavinimą pagal tarptautinio bakalaureato programas, užsienyje arba pagal užsienio šalių ugdymo programas bei išlaikiusiesiems tarptautinius užsienio kalbų egzaminus.
Valstybiniame brandos egzamine surinkusieji nuo 86 iki 94 taškų buvo įvertinti 100 balų, tačiau vertinant jų egzaminų rezultatus buvo pridėta nevienodai papildomų taškų iš vertinimo komiteto skirtų dešimt taškų.
Tai reiškia, kad jei abiturientas surinko 94 taškus, jam buvo pridėta ne dešimt taškų, o vienas, kurio trūko iki 95 taškų, jog gautų šimtuką.
Šiems stojantiesiems vertinant konkretaus valstybinio brandos egzamino reikšmę konkursinio balo sandaroje siūloma pridėti tiek balų, kiek nebuvo pridėta taškų prie egzamino rezultato.
Abiturientams, kurie valstybiniame brandos egzamine surinko iki 85 taškų, jokių pokyčių nenumatoma, kadangi jų egzaminų vertinimai jau buvo pakoreguoti pridedant 10 taškų.
Korekcijos nebūtų taikomos lietuvių kalbos ir literatūros bei gimtosios kalbos egzaminų rezultatams perskaičiuoti.
Anot ministerijos, siūlomas sprendimas taip pat nekoreguotų brandos atestato rezultatų ir neturėtų įtakos sprendžiant, ar stojantysis atitinka minimalius reikalavimus stoti į aukštąją mokyklą – šie pokyčiai turėtų poveikį tik konkursinio balo skaičiavimo etape.
Ministerija siūlymą dėl korekcijų skaičiuojant konkursinius balus antradienį pateikė derinimui su visuomene.
„Mes turėjome daug šimtukų, jei žiūrime į atestatą ir pagal dabartinę konkursinės eilės sudarymo tvarką, jie yra vienodi. Jeigu turime ypač konkurencingas sritis, kur yra dvidešimt (valstybės finansuojamų vietų – BNS), (...) jeigu nieko nekeistume, situacija būtų tokia, kad visiems atkeliavus su šimtukais, reikėtų traukti burtus“, – komiteto posėdyje kalbėjo švietimo viceministrė Regina Valutytė.
„Nebūtų kaip kitaip atrinkti, o to nesinorėtų“, – pridūrė ji.
Viliasi, kad sprendimas padės užtikrinti lygias galimybes
Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) prezidentas Martynas Dikšaitis teigia, kad šiuo metu esanti situacija iš tiesų yra skaldanti moksleivių bendruomenę.
„Tie, kurie gavo tuos 10 balų, turėjo mažesnį rezultatą, jie tikrai džiaugėsi, o tie, kurie turėjo aukštesnį balą, pavyzdžiui, šimtuką, tai jie jaučiasi nuvertinti“, – teigė M. Dikšaitis.
Todėl vertindamas ŠMSM siūlomas korekcijas, M. Dikšaitis tikisi, kad tai nesukels dar daugiau sumaišties.
Pasak jo, LMS laikosi pozicijos, jog moksleiviams turėtų būti užtikrintos vienodos ir lygios sąlygos abiturientams stoti į aukštąsias mokyklas, įskaitant ir tuos, kurie originaliai egzaminus išlaikė aukštesniu balu.
„Labai tikiuosi, kad šiuo sprendimu būtent tai ir pavyks pasiekti, tiek ir praėjusių metų abiturientams, tiek ir tarptautinio bakalaureato programos abiturientams, kad jų sąskaita nebūtų brangesnė ir nekainuotų neįstojimo.
Viliamės, jog kad ir kokį sprendimą priims ministerija, jis bus užtikrinantis tas lygias galimybes stojant. Nes visi suprantame, kad tie, kurie gavo aukštesnius įvertinimus iš karto, jie buvo pasiruošę ir originaliai yra tie, kurie turėtų stoti pirmose eilėse“, – teigė LMS prezidentas.
O abiturientė Liepa priduria, kad nepaisant naujo pasiūlymo, tai vis tiek gali kurti nevienodas sąlygas tarp šių metų abiturientų, jei, pavyzdžiui, jie į universitetą norėtų perstoti kitais metais.
Tokiu atveju, pasak jos, panorę perstoti į kitą studijų programą šių metų abiturientams, jie tokios galimybės galimai neturėtų, kadangi neaišku ar jiems ir vėl būtų padidintas konkursinis balas.
Tuo metu tie moksleiviai, kurie šiais metais surinko aukščiausius balus su pridėtų taškų pagalba, norėdami perstoti, vėl turėtų didesnius šansus tai padaryti, kadangi jų rezultatai nesikeistų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
