Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijoje besimokiusi mokinė pasakojo, kad šimtukus surinko iš keturių valstybinių brandos egzaminų – lietuvių kalbos ir literatūros, anglų kalbos, geografijos bei istorijos egzaminų.
Pasiteiravus, iš kurio egzamino ji šimtuko negavo, Konstancija atskleidė, kad matematikos. Vis tik, pašnekovė dalijosi, kad dėl to pernelyg nesikremta – matematika niekada nebuvo jos „arkliukas“.
„Dar laikiau matematikos egzaminą, gavau 80 balų, bet man ji niekada nepatiko ir per daug nesisekė, tad aš dėl to nepergyvenau. Manęs šis mokslas netraukė, tad svarbiausia buvo išlaikyti egzaminą“, – pasakojo ji.
Nujautė, kad šimtukų bus
Konstancijos pasiteiravus, ar turėjo nuojautą, kad pasieks tokius gerus mokymosi įvertinimus, ji prisipažino, kad taip.
„Nepasakyčiau, kad sulaukus šimtukų yra kažkoks išskirtinis jausmas, tai nebuvo kažkas, ko visiškai nesitikėjau. Buvo daug dirbta, 12 metų, tad nebuvo didelio netikėtumo“, – atvirai pasakojo abiturientė.
O paklausta, kaip į pasiekimus sureagavo jos tėvai, Konstancija papasakojo, kad nors jie abudu džiaugėsi, tačiau tėvams visuomet prioritetu buvo jos sveikata, o ne pasiekti rezultatai.
Ji pasakojo, kad galimai tai susiję su tuo, kuo tėvai užsiima kasdieniniame gyvenime, – jie abudu mokytojai. Vienas iš jų moko anglų kalbos, o kitas – informacinių technologijų.
„Mano tėvai labai džiaugiasi apie tai sužinoję, o dar labiau jie džiaugiasi dėl to, kad visuomet aš pati norėjau gauti šimtuką kaip dvyliktos klasės užtvirtinimą.
Manau, kad jiems didesnė laimė dėl to, o ne dėl šimtukų“, – sakė ji.
Nebuvo problemų derinant mokslus ir laisvalaikį
Apie savo mokslus abiturientė pasakojo, kad visuomet jiems skirdavo dėmesio. Anot jos, namų darbai visuomet būdavo padaryti, o kontroliniams darbams pasiruošta.
Vis tik tuo pat metu ji aktyviai savanoriavo, leisdavo laiką su draugais ir turėjo savo socialinį gyvenimą, kuris padėdavo atitrūkti nuo mokslų.
„Iš tiesų, visą laiką daug savanoriavau, netgi vienus mokslo metus esu praleidusi Amerikoje. O vėliau kažkaip taip išėjo, kad dvyliktoje klasėje supratau, kad reikia prisėsti prie tų knygų ir mokytis taip, kad nereikėtų to daryti antrą kartą, nes perlaikymas nebuvo tai, ko būčiau norėjusi.
Tuomet supratau, kad reiktų ilgiau pasėdėti prie tų knygų. Žinoma, nebūtinai tai reiškė, kad turėjau kažko atsisakyti, bet ryžausi daugiau laisvo laiko skirti mokslui. Aišku, visa tai atsiliepė sveikatai, atsiliepė psichologiniam atsparumui, bet galiausiai vis tiek viskas išsisprendė“, – patirtimi dalijosi Konstancija.
O apie pasiruošimą egzaminams pašnekovė pasakojo, kad darė tai šiek tiek kitaip, nei kiti jos bendraklasiai.
Konstancija atskleidė, kad intensyvus pasiruošimas ir dalykų kartojimas jiems prasidėjo likus mėnesiui iki valstybinių brandos egzaminų:
„Egzaminams pradėjau kartotis likus mėnesiui iki jų pradžios. Tad skaitydavausi medžiagą vienam egzaminui, jį parašydavau, o tada imdavau ruoštis kitam. Taip gražiai viskas susidėliojo, kad į egzaminus ateidavau labai rami.“
Pasirinko studijas užsienyje
Konstancija pasakojo, kad šiuo metu ji stengiasi tiek dirbti, tiek suspėti pailsėti po intensyvaus laiko. Paklausta, kas jos laukia darbai, ji atsakė trumpai – „studijos“.
Abiturientė savo bakalauro studijoms pasirinko užsienio šalį, apie kurią ilgai svajojo, tad džiaugėsi, jog jau dabar yra rami ir žino, kad yra priimta į universitetą.
„Jau esu įstojusi į užsienio universitetą, tad visų tų, kurie dabar pergyvena dėl stojimų, negaliu suprasti. Aš nejaučiu to streso, man tai svetima. Aš jau žinau, kur keliausiu.
Pasirinkau mokytis Politikos mokslus Azijos ir Ramiojo vandenyno specializacija. Mokysiuosi Prancūzijoje, labai to laukiu, man ši šalis imponavo, kai buvau maža“, – šyptelėjo ji.
Pasiteiravus, ar savo ateitį jaunoji šimtukininkė planuoja sieti su Lietuva ar su Prancūzija, ši paaiškino, kad kol kas viskas miglota.
Anot jos, jeigu išvykus į Prancūziją pradės ilgėtis Lietuvos, tuomet po studijų iškart trauks į gimtinę, tačiau jeigu suspės susikurti gyvenimą ten – tuomet galbūt pasiliks Prancūzijoje.
„Kalbant apie ateitį, jau žinau tą jausmą, ką reiškia pasiilgti namų, neturėti šalia lietuvių bendruomenės, tad galbūt po mokslų grįšiu į Lietuvą, o kas ten žino, galbūt pasiliksiu ir ten, jeigu nebus ilgesio.
Esu pasaulio žmogus, kur mane gyvenimas nublokš, ten man bus gerai“, – pasvarstymais dalijosi ji.
Pasidalijo auksiniu patarimu
Dabar, kai egzaminai jau praeityje, Konstancija sutiko pasidalinti savo patarimais su ateities kartomis, kurios siekia gerų rezultatų moksluose.
Anot jos, svarbiausia einant į egzaminus pamiršti visas baimes ir nuogąstavimus, pasitikėti savimi ir jaustis ramiai.
„Svarbiausia ateiti į egzaminą labai ramiai nusiteikus. Dažniausiai esame prigąsdinami, kad egzaminai nulems mūsų visą gyvenimą, bet taip nebūna.
Mūsų karta nežinodami nei egzaminų struktūros, nei kaip viskas vyks, vis tiek į egzaminus nuėjome ganėtinai ramūs. Tas galbūt ir padėjo“, – apie streso valdymą kalbėjo ji.
Taip pat Konstancija patarė visiems būsimiems abiturientams nepaskęsti moksluose. Anot jos, svarbu ne tik nuolat sėdėti prie knygų, bet taip pat skirti laiko sau ir savo pomėgiams.
„Svarbu turėti socialinį gyvenimą, veiklą, kuri džiugina, padeda atsitraukti nuo knygų, nes vien tik kalti atsisėdus prie vadovėlio tikrai neverta“, – šyptelėjo ji.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
