Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Jau visai netrukus parduotuvių lentynose pagal ES direktyvą turėtų nebelikti kai kurių vienkartinio plastiko gaminių. Kai kurie prekybos tinklai šiuos gaminius iš prekybos pašalino jau prieš kelis metus, kai tik direktyva buvo priimta. Tačiau kitos parduotuvės šių prekių savo lentynose sako dar turinčios, o keisti jų gamtai draugiškesnėmis alternatyvomis nesiryžo dėl prekių kainos.

Jau visai netrukus parduotuvių lentynose pagal ES direktyvą turėtų nebelikti kai kurių vienkartinio plastiko gaminių. Kai kurie prekybos tinklai šiuos gaminius iš prekybos pašalino jau prieš kelis metus, kai tik direktyva buvo priimta. Tačiau kitos parduotuvės šių prekių savo lentynose sako dar turinčios, o keisti jų gamtai draugiškesnėmis alternatyvomis nesiryžo dėl prekių kainos.

REKLAMA

Nuo metų vidurio Lietuvos parduotuvių lentynose nebeliks vienkartinių plastiko gaminių. 2019-aisiais buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo.

Pagal direktyvą, nuo šių metų liepos 3-osios rinkai nebegalima tiekti plastikinių šiaudelių, stalo įrankių, gėrimų maišiklių, lėkščių, ausų krapštukų, balionų lazdelių, vienkartinių aerobiškai skaidraus plastiko gaminių, maisto taros, gėrimų indelių ir dangtelių, pagamintų iš polistireninio putplasčio.

REKLAMA

Iki direktyvos įsigaliojimo liko maždaug pusantro mėnesio, tačiau šių prekių Lietuvos parduotuvėse jau dabar rasti būtų sunku.

Kai kuriuose gaminiuose vis tiek yra šiek tiek plastiko

Vienkartinio plastiko gaminių savo parduotuvėse prekybos tinklas „Rimi“ atsisakė jau nuo šių metų pradžios. Kaip pasakoja „Rimi Baltic“ socialinės atsakomybės vadovas Liudvikas Aleliūnas, šių metų sausio 1-ąją nei vienoje parduotuvėje turėjo nebelikti vienkartinių plastikinių gaminių.

„Rimi Baltic“ atstovas teigia, kad iki šių metų pradžios šie gaminiai buvo išparduoti, o esą alternatyvų pirkėjams surasti nebuvo sunku.

„Alternatyvų dauguma, bent jau pas mus, yra popierius plius tokia plastikinė plėvelė. Ta plevelė yra neišvengiama, kur pilami gėrimai, sriubos, kadangi popierius peršalps, todėl pačio produkto kokybės nebeliks, jokios prasmės“, – tv3.lt komentuoja L. Aleliūnas.

REKLAMA
REKLAMA

L. Aleliūnas teigia, kad šis klausimas kelia problemų. Kyla neaiškumų, kaip tokiuose induose esantį plastiką atskirti nuo popieriaus ir išrūšiuoti.

„Bendraujame su tiekėjais, ne mes vieni norime naujų gaminių, naujos technologijos, bet kol kas ši vieta stringa. Netgi ES pripažįsta, kad čia yra problema ir patogios alternatyvos, prieinamos ekonomiškai kaip ir nėra“, – pasakoja L. Aleliūnas.

Pašnekovas pasakoja, kad tie vienkartiniai indai, kurie nesvarbu, kad būtų neperšlampami, yra pagaminti be plastiko. Šiuo metu prekybos tinklas siūlo medinius valgymo įrankius, taip pat egzistuoja iš tvaresnio plastiko pagamintų produktų. Pavyzdžiui, bioplastiko, iš augalų pagaminto plastiko.

„Bet mes į juos žiūrime atsargiai. Pirma, nesame tikri ir nesame girdėję, kad mūsų plastiko perdirbėjai juos noriai imtų. Išeina, kad vienkartinis gaminys vis tiek. Mūsų tikslas yra, kad perdinbimas vyktų, plastikas neterštų, tai popierius yra ženkliai geresnė alternatyva, nes popierių teisingai išrūšiavus labai lengva perdirbti ir iš jo gaminti toliau“, – sako L. Aleliūnas.

REKLAMA
REKLAMA

L. Aleliūnas sako, kad plastikinių ar iš gamtai draugiškesnių medžiagų pagamintų prekių kainos pirkėjams neturėtų skirtis. Prekybos tinklo klientai, kaip sako pašnekovas, į naujoves reaguoja pozityviai.

„Rimi Baltic“ savo ruožtu dar ėmėsi papildomų priemonių plastiko suvartojimui mažinti. Viena naujovių – pristatytas vadinamasis zero waste (lietuviškai – nulis atliekų) asortimentas. Dvejose didžiausiose „Rimi“ parduotuvėse Lietuvoje, Šiaurės miestelyje ir Panoramoje Vilniuje, atsirado salelės, kur žmonės gali įvairių valymo priemonių, muilų ir asmens higienos priemonių nusipirkti savo atsineštoje taroje.

Kitas prekybos tinklo sprendimas –  „Rimi“ produkciją nuspręsta fasuoti į kuo mažesnį plastiko kiekį.

„Yra daugybė plastiko, kurį perkame ir fasuojame „Rimi“ produkcijos gaminius, salotas, paruoštus maisto gaminius. Juos, kaip žinia, pakuojame į plastiką. Kokį plastiką naudojame? Pas mus visas plastikas, kurį perkame, yra lengvai perdirbamas, vengiame visokių rūšių, kurios yra neperdirbamos. Pakuotes kiekvienais metais peržiūrime, ar galime plonesnes, mažesnes (padaryti – aut. past.), ar tikrai reikia tokio kiekio plastiko, galbūt galime popierinę alternatyvą sugalvoti“, – komentuoja L. Aleliūnas ir priduria, kad visose baltijos šalyse dėl šių sprendimų turėtų būti sutaupytos 37 tonos plastiko.

REKLAMA
REKLAMA

„Rimi“ yra užsibrėžę tikslą, kad iki 2025 m. prekybos tinklo produkcijai naudojamas plastikas būtų lengvai perdirbamas.

Keičia kasdienybę

Prekybos tinklas „Maxima“ sako taip pat jau kurį laiką palaipsniui mažinantis ir nebužsakantis vienkartinio plastiko produktų. „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė pasakoja, kad šiuo metu vienkartinio plastiko gaminių parduotuvių lentynose mažuma.

„Prekyboje yra tik nedidelis vienkartinio plastiko gaminių likutis, tačiau šiuo metu „Maxima“ parduotuvėse jau yra visos alternatyvoms vienkartinio plastiko gaminiams. Pirkėjams siūlome rinktis iš popieriaus, medžio, perdirbamo plastiko ir kitų aplinkai draugiškų medžiagų pagamintus vienkartinius indus, stalo įrankius, šiaudelius, ausų krapštukus ir kt.“ – tv3.lt komentuoja E. Dapkienė.

Prekybos tinklas taip pat yra užsibrėžęs tikslą iki 2025-ųjų užtikrinti, kad visos „Maximos“ privačių prekės ženklų gaminių plastiko pakuotės būtų 100 proc. tinkamos perdirbti. Taip pat siekiama sunaudojamo plastiko kiekį sumažinti 30  proc.

REKLAMA
REKLAMA

„Kryptingai dirbame ir taikome įvairias iniciatyvas, kurios prisideda prie perteklinio plastiko naudojimo mažinimo. Klientams jau šiandien siūlome galimybę pirkiniams susidėti naudoti kartonines dėžes, džiuto pluošto, perdirbto popieriaus ar perdirbamo plastiko maišelius. Visi plastikiniai pirkinių maišeliai yra tinkami perdirbimui. Analizuojame įvairias galimybes, kaip kuo daugiau plastikinių pakuočių pakeisti į aplinkai draugiškas, tvarias ir netoksiškas medžiagas“, – teigia E. Dapkienė.

Prekybos tinklas įvairius gamtą tausojančius sprendimus priima ir kasdienybėje.

„Taip pat ir savo kasdienėje veikloje mažiname plastiko naudojimą bei taikome vis daugiau aplinkai draugiškų sprendimų. Pavyzdžiui, perkami nauji prekių transportavimo konteineriai su silikoninėmis tvirtinimo juostomis – taip atsisakome vienkartinės plėvelės konteineriams pakuoti“, – sako E. Dapkienė

Kai kurių vienkartinio plastiko prekių atsisakė dar prieš kelerius metus

Prekybos tinklas „Lidl“ Lietuvoje vienkartinius plastiko gaminius, tokius kaip vienkartiniai indai, įrankiai ir šiaudeliai, iš prekybos išemė dar 2019 m. vasarą. Kaip komentuoja „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė, pirkėjams buvo pasiūlytos alternatyvos.

REKLAMA
REKLAMA

„Taip pat asortimente turimose salotose bei mišrainėse jau esame plastikines šakutes pakeitę medinėmis. Šiuo metu yra keičiami ir šiaudeliai, naudojami prie sulčių pakuočių – jie vietoj plastikinių yra keičiami popieriniais“, – tv3.lt komentuoja L. Skersytė.

„Lidl“ atstovė teigia, kad prekybos tinklas įvairų gamtos tausojimo iniciatyvų imasi jau kurį laiką. Kelerius metus iš eilės yra vykdomos įvairios akcijos.

„2019 metų pabaigoje „Lidl Lietuva“ pristatė plastiko mažinimo kampaniją „Banginio dydžio dėkui“. Pagrindinis šios kampanijos tikslas – priminti apie plastiko gamtai daromą žalą ir paskatinti pirkėjus rinktis gamtai draugiškesnes alternatyvas.

2020 metų pradžioje tapome pirmuoju iš didžiųjų prekybos tinklų Lietuvoje, atsisakiusiu visų vienkartinių plastikinių pirkinių maišelių. Juos pakeitėme natūraliais popieriniais maišeliais, kurie patekę į aplinką nesukeltų žalos. Taip per metus sumažiname apie 90 tonų plastiko.

Asortimente pristatėme ir daugkartinius maišelius vaisiams, daržovėms bei biriems produktams. Šie maišeliai rekomenduojami kaip alternatyva vienkartiniams plastikiniams maišeliams, paprastai naudojamiems susidėti šiems produktams“, – pasakoja L. Skersytė.

REKLAMA
REKLAMA

Pašnekovė sako, kad prekybos tinklas sumažino „Saguaro“ vandens buteliukuose naudojamo plastiko kiekį.

„1,5 l „Saguaro“ vandens buteliukams nuo šiol sunaudojama beveik 18 proc. mažiau plastiko, o 0,5 l talpos buteliams – apie 21 proc. mažiau. Dėl šio sprendimo kiekvienais metais sunaudojamo plastiko kiekį sumažinsime daugiau kaip 47 tonomis“, – teigia L. Skersytė.

„Lidl“ atstovė teigia, kad praėjusį rudenį šis prekybos tinklas taip pat sumažino trylikos šviežios mėsos produktų pakuotes. Priklausomai nuo pakuotės, plastiko buvo sumažinta nuo 8 proc. iki 47 proc.

„Vykdydami „Schwarz“ grupės plastiko mažinimo strategiją „REset Plastic“, planuojame iki 2025 m. pabaigos plastikinių pakuočių kiekį sumažinti 20 proc., taip pat siekiame, jog visos prekybos tinklo privačių prekės ženklų gaminių plastiko pakuotės iki 2025 m. pabaigos būtų 100 proc. tinkamos perdirbimui“, – sako L. Skersytė.

Išparduoda likučius

Prekybos tinklas „Iki“ vienkartinių plastikinių indų, įrankių, šiaudelių ar gėrimams skirtų taurių bei puodelių nebepardavinėja nuo 2019 m. rugpjūčio.

REKLAMA
REKLAMA

„Iki“ pirmasis iš prekybos tinklų, kuris atsisakė tokių plastikos gaminių. Tokio tipo gaminius parduodame pagamintus iš tvarių medžiagų: popieriaus, medienos“, – tv3.lt komentuoja „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.

Pasak jos, pardavimai dėl įvykusių pokyčių nenukrito, o dabar yra panašūs kaip ir plastikinių prekių.

Šiuo metu, kaip sako „Iki“ atstovė, iš prekybos kai kurios prekės dar yra išiminėjamos.

„Dabar išiminėjame iš prekybos ir plastikinius ausų krapštukus. Plastikinių ausų krapštukų nebeužsakome, parduotuvėse likę maži jų likučiai. Šiuo metu jau perkame iš tiekėjų ausų krapšukus, pagamintus iš tvarių medžiagų“, – pasakoja V. Budrienė.

„Norfos“ atstovas Darius Ryliškis sako, kad ir šis prekybos tinklas šiuo metu išparduoda likučius.

„Vienkartiniai plastiko gaminiai šiuo metu yra išpardavinėjami, naujų užsakymų jau beveik nebedarome. Juos pakeis analogai iš medžio, popieriaus ir cukranendrių“, – tv3.lt komentuoja D. Ryliškis ir priduria, kad kai kurie pakaitalai pirkėjams atsieis daugiau.

REKLAMA
REKLAMA

Dar šių metų pradžioje D. Ryliškis BNS komentavo, kad atsisakyti vienkartinio plastiko gaminių neskuba, mat tokie gaminiai yra pigesni ir patrauklesni pirkėjams.

„Santykis yra 70-80 proc. plastiko naudai, nes tos prekės ne procentais, o kartais pigesnės. Ekologijai tarnauja, bet per žmonių kišenes kerta, nes stalo įrankiai ne iš plastiko, o iš kitų pluoštų ar popieriniai, jie gerokai brangesni“, – tuo metu aiškino jis.

Vienkartinių plastiko gaminių draudimas ES įsigaliojo jau nuo 2021-ųjų. Tačiau tam, kad verslas spėtų prisitaikyti prie naujų sąlygų, Lietuva nutarė galutinai ES direktyvą įgyvendinti nuo šių metų liepos.

Direktyva siekiama užkirsti kelią tam tikrų vienkartinių plastikinių gaminių poveikiui aplinkai, vandens telkiniams ir žmonių sveikatai. Direktyva taip pat skatina pereiti prie žiedinės ekonomikos, kurinat tvarius verslo modelius, gaminius ar medžiagas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų