Seimas antradienį rinkosi į neeilinę sesiją dėl neteisėtų migrantų krizės. Vienos dienos trukmės sesijoje parlamentarai priėmė pataisas, kurios prieglobsčio prašymo procedūras sutrumpintų iki dešimties dienų. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė pakoreguotam įstatymo projektui.
Bene pagrindinė komitete priimta korekcija – dėl migrantų judėjimo šalyje. Įstatymo projekte siūlyta neapibrėžtam laikotarpiui apriboti neteisėtų migrantų judėjimo šalyje galimybę ir sutrumpinti jų prieglobsčio prašymų nagrinėjimo apskundimų procedūras.
Visgi komitete pritarta Tomo Vytauto Raskevičiaus ir Ievos Pakarklytės pasiūlymui neapibrėžtą laikotarpį pakeisti į šešis mėnesius.
Už įstatymo pakeitimus balsavo 84 Seimo nariai, prieš – 1 parlamentaras, 5 politikai susilaikė.
Siūlė migrantus atversti į krikščionybę
Kai kurie Seimo nariai turėjo įdomių pasiūlymų, kaip reikėtų elgtis su nelegaliais migrantais.
„Gerbiami krikščionys, praktikuojantys krikščionys, nuoširdūs krikščionys. Ar nemanote, kad reikia atversti, perkrikštyti pabėgėlius į krikščionybę?
Gal jie pradės valgyti kiaulieną, skanią Biržų senolių duoną, su ūkininkų skaniais lašiniais ir tapsime pavyzdžiu visai Europai“, – kalbėjo Valdemaras Valkiūnas.
Jis tikino, kad pritaria sugriežtintiems reikalavimams, nes nenori, kad Lietuva su migrantai elgtųsi taip, kaip, pavyzdžiui, Belgija, Nyderlandai, Prancūzija.
„Kai pereitas tas Rubikonas ir nebežino, kaip tą sugrąžinti. Mes turime apsisaugoti“, – sakė Seimo narys.
Vytautas Bakas teigė, kad negalima padaryti taip, kad ekstremalios situacijos metu priimant sprendimus, nebūtų paisoma visuomenės ir savivaldos nuomonių.
„Fronto priešakinėse linijose atsidūrę pasienio savivaldybių gyventojai, be jokių abejonių, turi baimių“, – kalbėjo V. Bakas.
Konservatorius Audronius Ažubalis tikino, kad europinė patirtis rodo, kad dalinėmis priemonėmis tokios situacijos suvaldyti nepavyks.
„Priimamos priemonės kai kam galbūt atrodo šiek tiek per griežtos. Bet jeigu nenorime tapti tuo kanalu, tai šios pataisos turi būti priimtos“, – sakė A. Ažubalis.
Visgi A. Ažubalis kritikavo komiteto sprendimą apriboti migrantų judėjimo galimybę šešiems mėnesiams. Šį siūlymą jis vadino neadekvačiu situacijai. Valstiečių frakcijos narys Giedrius Surplys siūlė terminą pratęsti iki 18 mėnesių, tačiau Seimas tam nepritarė.
Bilotaitė: mūsų tarnybos indikuoja apie dar didesnius migrantų srautus
„Mūsų valstybė patiria iki šiol neregėtą neteisėtų migrantų antplūdį. <...> Tai nėra įprasta migracijos krizė. Tai yra tikslingai vykdomi hibdridinės agresijos veiksmai prieš Lietuvą.
Mūsų tarnybos indikuoja apie dar didesnius migrantų srautus, todėl mūsų priemonės, sprendžiant šią krizę, turi būti greitos, atgrasančios ir vieningos“, – iš Seimo tribūnos teikdama įstatymo pakeitimus kalbėjo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Ministrė pabrėžė, kad į Lietuvą atvykę nelegalūs migrantai nėra tikrieji prieglobsčio prašytojai.
„Tai yra asmenys – Lukašenkos įrankis, kuris naudojamas prieš Lietuvą“, – sakė A. Bilotaitė.
Dėl šios priežasties, anot jos, būtina keisti dabar galiojančius teisės aktus.
„Nes dabar galiojantys teisės aktai leidžia piktnaudžiauti dabar galiojančia mūsų migracijos sistema, vilkinti procesus, teikti apeliacijas, skųsti teismų sprendimus, taip tikintis kuo ilgiau likti Lietuvoje ir galbūt rasti galimybę pasišalinti ir toliau keliauti į Vakarų Europą“, – aiškino ministrė.
„Labai nuoširdžiai prašau mūsų susitelkimo, tai yra labai svarbu, kad mes šiuos įstatymo projektus priimtume, nes tai mums padėtų žymiai efektyviau organizuoti darbą, kartu tai būtų atgrasymo žinutė, nes mes turime užkirsti kelią naujo migracijos kelio susiformavimui.
Tam, kad tai pasiektume, reikalingas tiek pozicijos, tiek opozicijos bendras darbas. Yra krizė, yra ekstremali situacija, prieš Lietuvą yra vykdomas hibridinis karas arba hibridinė agresija. Tai nėra šiaip įprasti dalykai. Tad būkime susitelkę, būkime solidarūs“, – sakė A. Bilotaitė.
Vyriausybės teikiamos pataisos apribotų neteisėtai sieną kirtusių migrantų laisvą judėjimą Lietuvos teritorijoje, susiaurintų kitas jų teises, kai šalyje dėl migrantų antplūdžio paskelbta ekstremali situacija.
Įstatymo dėl Užsieniečių teisinės padėties pakeitimuose nuspręsta išplėsti nuostatas dėl prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo galimybės, taip pat – neleisti jiems laisvai judėti po Lietuvos Respublikos teritoriją.
Taip pat įtvirtinta, kad esant dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtai ekstremaliajai situacijai migrantų įstatyme numatytos teisės gali būti laikinai ribojamos, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių priežasčių, išskyrus teisę į materialines priėmimo sąlygas ir būtinąją pagalbą.
Nustatyta, kad nelydimų nepilnamečių prieglobsčio prašytojų ir prieglobsčio prašytojų, kurie buvo kankinti, išprievartauti ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą, prašymai suteikti prieglobstį, paskelbus ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio, galės būti nagrinėjami skubos tvarka.
Siekiant efektyviau kovoti su prieglobsčio prašytojų antrine migracija ir mažinti paskatas piktnaudžiauti prieglobsčio procedūra, leidžiama sulaikyti prieglobsčio prašytojus, jei jie į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdami sieną.
Nevyriausybininkai: įstatymo pataisos dėl migracijos įteisintų žmogaus teisių pažeidimus
Prieš įstatymo pateikimą Seime, kritikos migrantų teisių pokyčiams nevengė įvairios nevyriausybinės organizacijos.
Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Žmogaus teisių centras, nevyriausybinė organizacija „Diversity Development Group“ bei Lietuvos Raudonasis Kryžius kreipėsi į Vyriausybę, Seimą ir Vidaus reikalų ministeriją, ragindamos „persvarstyti įstatymo pakeitimus“.
„Nors įstatymo pakeitimai inicijuojami atsižvelgiant į Lietuvoje paskelbtą ekstremalią situaciją dėl padidėjusio pabėgėlių srauto, nevyriausybinės organizacijos ragina pakeitimus koreguoti, kad krizė būtų valdoma, nepažeidžiant pagrindinių žmogaus teisių bei neįstumiant pažeidžiamų žmonių, kurių esama tarp migrantų – motinų su vaikais, nelydimų nepilnamečių, besilaukiančių moterų – į tokias situacijas, kuriose jų saugumui ir sveikatai grėstų pavojus“, – teigiama bendrame organizacijų pranešime.
Baiminasi dėl vaikų, besilaukiančių moterų
Nevyriausybininkų teigimu, visi suvaržymai bei numatyti laisvių ribojimai be jokių išimčių būtų taikomi ir pažeidžiamiems žmonėms – mamoms su vaikais, nepilnamečiams, kurie atvyko niekieno nelydimi, besilaukiančioms moterims.
Lietuvos Raudonasis Kryžius akcentuoja, kad jau dabar situacija su pažeidžiamais žmonėmis sulaikymo ir laikino apgyvendinimo vietose yra kelianti nerimą, o šiems žmonėms neteikiant jokios specializuotos pagalbos, jų sveikatai ir saugumui gali iškilti labai reali grėsmė.
„Mažamečių, besilaukiančių moterų ir kitų pažeidžiamų asmenų sulaikymas neribotam laikui, nesuteikiant jiems prieigos prie socialinių paslaugų, kelia didelių moralinių klausimų. Jau šiuo metu matome mažamečius ir nėščias moteris, kurie yra beveik mėnesį uždaryti be galimybės išeiti iš pastatų“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė.
„Nelydimi nepilnamečiai kai kuriose sulaikymo ar apgyvendinimo vietose palikti be priežiūros ir apgyvendinti patalpose, neatskiriant vaikinų ir merginų. Jeigu priėmus įstatymo pakeitimus šiems žmonėms bus apribotos galimybės sulaukti pagalbos, jų situacija dar labiau pablogės“, – pridūrė ji.
Pasak Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovės, informacijos nesuteikimas sulaikytiems žmonėms gali iššaukti neramumus, o tokiu atveju iškiltų pavojus ir vaikų bei kitų pažeidžiamų asmenų sveikatai bei saugumui.
Situacijos įkaitai
„Diversity Development Group“ atstovės Akvilės Kriščiūnaitės teigimu, numatomos laisvių apribojimo priemonės stipriai pažeis pagrindines žmogaus teises bei Europos Sąjungos teisės normas.
Pasak jos, apmaudžiausia, kad šios priemonės būtų taikomos žmonėms, kurių didžioji dalis tapo įrankiais nepaskelbtame kare.
„Didžioji dalis šių žmonių pateko į Lietuvą pasinaudojus jais kaip įrankiu santykiuose tarp autoritarinio režimo valdomos valstybės ir demokratines vertybes praktikuojančios Europos, kurios dalimi Lietuva tebėra. Tokiu būdu žmonės tapo situacijos įkaitais su minimaliomis jiems likusioms teisėmis – teise į maistą, lovą (čiužinį) ir į prieigą prie skubiosios medicinos pagalbos“, – teigė A. Kriščiūnaitė.
Anot jos, pagreitinus procedūras ir apribojus galimybes kreiptis teisinės pagalbos, „galima daryti prielaidą, kad teisiniai procesai vyktų neatsižvelgiant nei į prieglobsčio motyvų rimtumą, nei į žmogaus pažeidžiamumus“.
Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė atkreipė dėmesį, kad „prieglobsčio prašymas nėra nusikaltimas“.
„Prieglobsčio paprašęs žmogus yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl neteisėto sienos kirtimo, pripažįstant, kad nuo persekiojimo, karo ar kitų pamatuotų grėsmių bėgantis žmogus gali neturėti legalių galimybių pasitraukti iš jam grėsmę keliančios aplinkos ir gali būti priverstas kirsti sieną neteisėtai“, – sakė J. Juškaitė.
Pavyzdžiu ji nurodė ir Baltarusijoje likusius režimo opozicijos bei nepriklausomos žiniasklaidos atstovus.
„Kokiu būdu jiems dabar teisėtai pasiūlysite kirsti sieną, kai režimas formaliai tas sienas uždarė ir uždraudė žmonėms išvykti iš savo šalies? Apibendrinant galima pasakyti, kad įstatymo pakeitimai prieglobsčio prašytojus leistų be teismo sprendimo uždaryti į de facto įkalinimo vietas“, – dėstė Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė.
Gali būti apribota nešališkų organizacijų prieiga prie sulaikytų žmonių
Visoms pastabas pateikusioms organizacijoms didelį nerimą kelia tai, kad pasinaudojant įstatymo pakeitimais, būtų sukurtos prielaidos atriboti nepriklausomas žmogaus teisių bei pabėgėlių teisės srityje dirbančias organizacijas – tokias, kaip Jungtinės Tautos, Europos pabėgėlių ir tremtinių taryba ar Raudonasis Kryžius – nuo prieigos prie sulaikytų žmonių.
„Apribojus žmogaus teises ginančių organizacijų patekimą į uždaras stovyklas, teisės žinoti, kas vyksta sulaikymo vietose, ir kokiomis sąlygomis laikomi pažeidžiami žmonės, neteksime mes visi – tiek šioje srityje dirbančios institucijos, tiek visuomenė“, – teigė A. Kriščiūnaitė iš „Diversity Development Group“.
Žmogaus teisių organizacijų atstovai sako, kad šiuo metu planuojamas visiškas užsieniečių judėjimo laisvės panaikinimas pagal tarptautinę teisę yra bene rimčiausias nusižengimas.
„Suprantame, kad ypatinga situacija reikalauja ypatingų priemonių. Ir esame pasiruošę padėti valstybei visomis galimybėmis, kurias turime ir kurias dar galime pasitelkti, kad situacija būtų suvaldyta, einant žmogiškumo keliu. Tačiau taip pat kviečiame tiek valstybės institucijas, tiek visuomenę ne vien reaguoti į šios situacijos keliamas grėsmes bei asmenines baimes, bet ir įvertinti žmogiškus aspektus“, – teigė K. Meidė.
Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija Lietuvos pareigūnai sulaikė 1676 migrantus – 20 kartų daugiau nei pernai. Daugelis jų yra iš Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių.
Minskas tvirtina migrantų Baltarusijos teritorijoje nebestabdantis dėl ES sankcijų. Dėl smarkiai išaugusio migrantų srauto Vyriausybė valstybės mastu yra paskelbusi ekstremaliąją situaciją.
