Nuo atsakomybės atleidžiamą žmogų paprastai teismas perduoda atsakomybę pasitikėjimo vertam laiduotojui, neretai artimam giminaičiui, pažįstamam asmeniui, galinčiam daryti prasižengėliui teigiamą įtaką. Laidavimu ir bylos nutraukimu dabar neretai baigiamos įvairios avarijų, neblaivių vairuotojų, disponavimo narkotikais ir kitų nusikaltimų bylos.
„Atsiveria galimybė taikyti laidavimą ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės“, – Eltai sakė S. Verseckas.
Prokuroras akcentavo, kad minimi variantai nebūtinai yra privalomi, tačiau atsiranda įstatymo suteikiama galimybė laidavimu baigti „čekiukų“ bylas. Iki tol teismai kategoriškai atsisakydavo taikyti „čekutininkams“ laidavimą, nors advokatai ir kaltinamieji to pageidavo. Teismai motyvavo, kad politikams inkriminuotas piktnaudžiavimas, siekiant asmeninės naudos, priskiriamas prie sunkių nusikaltimų. Po Seimo priimtų pataisų toks piktnaudžiavimas prilyginamas apysunkiams nusikaltimams.
BK įtvirtinta nuostata, kad apysunkį nusikaltimą padaręs asmuo pagal laidavimą gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi. Taip pat – jei asmuo bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti.
Be to, prokuroras pastebėjo, kad tokios bylos gali pasklisti po šalies apylinkių teismus. Iki tol tokias bylas nagrinėjo tik apygardų teismų teisėjai. Priėmus pataisas ir tokius nusikaltimus prilyginus apysunkiams, bylas galės nagrinėti ir apylinkių teismai.
Tačiau, atleidus politikus nuo baudžiamosios atsakomybės, jiems gali būti ir toliau skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas dirbti tam tikrą darbą.
Kaip žinia, nuteistiems „čekutininkams“ teismai kartu su bausme skirdavo ir baudžiamojo poveikio priemones – draudimą dirbti valstybės tarnyboje. Gali būti, kad atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės galimybė taikyti draudimą dirbti tam tikrą darbą išliks ir po priimtų pataisų.
ELTA primena, kad po beveik 9 mėnesius trukusių audringų politinių diskusijų antradienį Seimas padėjo tašką su „čekutininkais“ susijusių BK pataisų priėmimo istorijoje.
Įsigaliojus naujam reguliavimui, valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, bus baudžiamas bauda, areštu, arba laisvės atėmimu iki 4 metų.
Tuo metu už piktnaudžiavimą, kuris padarytas siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, numatyta bauda arba laisvės atėmimas iki 6 metų.
Su korupcija kovojanti Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) teigia, kad atlieka ikiteisminius tyrimus dėl 36 savivaldybių galimai netinkamo lėšų panaudojimo: Šiaulių, Panevėžio, Palangos, Klaipėdos miestų bei Alytaus, Ukmergės, Kretingos, Ignalinos, Mažeikių, Šilutės, Jonavos, Lazdijų, Prienų, Telšių, Radviliškio, Joniškio, Tauragės, Zarasų, Akmenės, Kaišiadorių, Vilkaviškio, Skuodo, Kelmės, Kupiškio, Trakų, Panevėžio, Širvintų, Šalčininkų rajonų ir Birštono, Marijampolės, Neringos, Pagėgių, Druskininkų, Rietavo, Kalvarijos ir Visagino savivaldybėse.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
