Apie tai „Žinių radijo“ laidoje diskutuoja vaizdo tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas.
LRT tyrimas atskleidė, kad Remigijaus Žemaitaičio brolio autoremonto įmonė laimi viešuosius konkursus, įskaitant ir Aplinkos apsaugos departamente. Žemaitaitis teigia interesus deklaravęs ir verslo nevaldantis. Kaip jums atrodo ši situacija – kuo kvepia ši istorija?
S. Malinauskas: Man ši istorija yra visiškai analogiška ir, sakyčiau, galbūt netgi grėsmingesnė nei Palucko istorija, kalbant apie jo brolio įmonę. Čia mes kalbame apie Žemaitaičio partijai priskirtą ministeriją – Aplinkos ministeriją.
Aplinkos departamentas jai yra pavaldus ir mes kalbame apie įmonę, kur tiesiogiai Žemaitaitis šalia savo brolio yra didysis akcininkas. Kai jis sako, kad ten interesų neturi ar nedalyvauja valdyme, tai yra jo įmonė – kiekvienas nukeliaujantis mokesčių mokėtojo euras keliauja jam.
Dabar klausimas visada tokiose situacijose yra ne Žemaitaičio kišimasis ar nesikišimas, bet kaip, pavyzdžiui, gali valdininkai, kurie daro konkursą, kas aptarnaus Aplinkos departamento automobilius, kiek jie gali būti objektyvūs, kai mato, kad partijos, kuri iš esmės valdo šitą ministeriją, pirmininko įmonė dalyvauja tame konkurse.
Ar jie nesupranta, kad jeigu ta įmonė nelaimės, tai paskui žmonės, kurie organizavo šitą konkursą, gali sulaukti pasekmių? Tai visiškai, mano akimis, yra mažų mažiausiai viešųjų ir privačių interesų derinimo pažeidimas. O mes matėme, kad FNTT tyrimo ėmėsi kalbant apie Palucko brolį, tai pažiūrėsime, kaip institucijos dabar reaguos.
Jeigu Žemaitaičio brolio įmonė konkursus laimi dėl geriausios kainos ir kokybės, kaip jis pats sako, tai kaip jūs tokią situaciją vertinate?
S. Malinauskas: Aš tik priminsiu, čia ta diskusija, mano galva, yra tuščia, ar anksčiau laimėjo, ar nelaimėjo. Pavyzdžiui, buvusios Švietimo, mokslo ir sporto ministrės situacija, kai jos vyras lygiai taip pat pardavinėjo IT paslaugas – aš apie Jurgitą Petrauskienę kalbu.
Ji turėjo didelį skandalą, kai, pavyzdžiui, ponas Monkevičius vėliau tapo ministru, tai turėjo trauktis jo žmona net iš pavaldžios įstaigos, kurioje dirbo. Ponas Kreivys, kai skirstė paramą, netiesiogiai tą paramą gavo įmonė, kuri tuo metu buvo perleista mamai, lygiai taip pat turėjo trauktis iš ministro posto – tai ką mes tiesiog matome?
Labai paprastą dalyką: ateina ne politikai, kuriems rūpėtų valstybės ateitis, o eilinį kartą ateina žmonės, kuriems rūpi jų pačių kišenės, ar tai būtų brolių, ar tai būtų asmeninės kišenės, o paskui, kai tu jiems sakai: „Aš nenorėčiau, kad tu savo ranką mano kišenėje, mano piniginėje laikytum, aš norėčiau, kad viskas vyktų skaidriai“, jie ima draskyti akis.
Be jokios abejonės, aš žinau, kad Žemaitaitis ras 25 paaiškinimus, kad tai yra geriausia įmonė, geriausias servisas Lietuvoje, dėl to, kad šitas servisas priklauso jam ir broliui, bet realybė yra tokia, kad civilizuotose valstybėse, kur yra skaidrumas, tokie dalykai neturėtų vykti, nes tai yra elementarus piktnaudžiavimas.
Ar bus iš to kažkokios politinės pasekmės, kaip jums atrodo?
S. Malinauskas: Mes šiuo metu politines pasekmes turime tokias, kad Žemaitaitis nesugeba deleguoti ministro. Tai jam dar kažkokius kitokius standartus kelti, jeigu dabar išeitų Ingrida Ruginienė, sakytų: „Man tai yra nepriimtina“ ir panašiai.
Na, klausimas būtų: „O ką tu darysi toliau? Su kuo tu sudarinėsi tą koaliciją? Iš kur tu gausi balsų?“ Tai mes kalbėjome ir apie šitą, ir apie visas kitas istorijas. Žemaitaitis kol kas kortas turi savo rankose, žymiai įdomiau kalbėti.
Nežinau, ar jis deleguos kultūros ministrą, kur kas jam dabar siūloma, ką šita ministerija daro, apskritai, jeigu pažiūrėtume į Žemaitaitį – toks fenomenas. Buvo, pavyzdžiui, Teisingumo ministerija Žemaitaičio rankose.
Iš tikrųjų visi sakė – teisiamas asmuo, Konstituciją sulaužęs asmuo, tai yra konstatuota Konstitucinio Teismo, ir savo rankose turi Teisingumo ministeriją. Dabar Energetikos ministerija – vėl visi sako: „Asmenys kontroversiški“. Apie ministrus kalbame, kurie aiškiai prieš Lietuvos energetinę nepriklausomybę.
Dabar mes turime, pavyzdžiui, gal kalba apie Kultūros ministeriją, vėl sakome: turbūt toliausiai nuo kultūros yra „Nemuno aušra“ su ten Petru Dargiu, su Aidu Gedvilu ir su Žemaitaičiu, ir panašu, kad jų rankose atsiras, pavyzdžiui, žiniasklaidos politiką formuojanti ministerija.
Tai kur bepažiūrėsi, su Žemaitaičiu diskusija amžina, nesibaigianti. Panašu, kad tai yra žmogus, kuriam jau ten net nebėra ką iš kritikos sakyti.
Kas, beje, bus energetikos ministru? Apie ką šlama apžvalgininkai?
S. Malinauskas: Kalbama apie tai, kad aišku, vieša informacija, kad Prezidentas nori išlaikyti Žygimantą Vaičiūną. Ž. Vaičiūnas kelia sąlygas – jeigu jis liktų, jis norėtų turėti galimybę savo politinę komandą formuoti. Žodžiu, visi supranta, kad jeigu lieka Ž.Vaičiūnas, nors jis tikrai geras ministras, tą aš galiu akcentuoti ir pabrėžti, ta ministerija iš esmės iškrenta iš jų rankų, kas ją beturėtų, ir bus prezidento ministerija.
Visos laidos klausykite čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
