tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vokiečių brigados galimas dislokavimas ir su tuo susiję ginčai, pykčiai ir pasišpilkavimai Lietuvoje jau netyla gerus pusę metų. Saugumas ir priešakinė gynyba mums toks skaudus klausimas, kad bet kokie nesusikalbėjimai ar nutylėjimai virsta politiniais pykčių purslais. Kada bus ta brigada? Ar ji išvis bus ir ar ji išties buvo pažadėta, nesutariama iki šiol. Vilties teikia tik tai, kad garsūs politikų pasišpilkavimai pasiekę piką vos prieš mėnesį nutilo, tikėtina reikalai yra sprendžiami atokiau nuo pašalinių akių. 

Vokiečių brigados galimas dislokavimas ir su tuo susiję ginčai, pykčiai ir pasišpilkavimai Lietuvoje jau netyla gerus pusę metų. Saugumas ir priešakinė gynyba mums toks skaudus klausimas, kad bet kokie nesusikalbėjimai ar nutylėjimai virsta politiniais pykčių purslais. Kada bus ta brigada? Ar ji išvis bus ir ar ji išties buvo pažadėta, nesutariama iki šiol. Vilties teikia tik tai, kad garsūs politikų pasišpilkavimai pasiekę piką vos prieš mėnesį nutilo, tikėtina reikalai yra sprendžiami atokiau nuo pašalinių akių. 

REKLAMA

Lietuvoje turėsiančios būti vokiečių brigados dislokavimas mūsų šalyje buvo ir galimai tebėra politikų tarpusavio ginčų objektas. Nesutarimų kyla ne tik dėl taktikos, kaip kalbėtis su vokiečiais, kurie signalizuoja, jog visa brigada dislokuota Lietuvoje nebus.

Nesusikalbama ir tarpusavyje, ir su vokiečiais

Nesusikalbėjimai kyla ir tarp politikų, girdisi kalbų, kad kariuomenė galimai reaguoja vienaip, politikai kitaip, o vokiečiai gauna dar kitą informaciją ar nuogirdas. Vokietijos brigados klausimas tiek diskutuotas ir tiek dėl jo ginčytasi, kad pasak prezidento Gitano Nausėdos tai atrodo, kaip šaudymasis sau į kojas, o prisišaudyta buvo tikrai daug. 

REKLAMA

Didžiausias nepasitenkinimas tuo, kaip vyksta reikalai su brigados dislokavimu, pasižadėjimais ir atvykimo terminais, kilo iš Užsienio reikalų ministerijos, kuriai vadovauja konservatorių partijos lyderis Gabrielius Landsbergis. Būta kalbų, kad konservatorių partijos viduje yra šiokio tokio nepasitenkinimo ir dėl krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko pozicijos, esą jis galimai nusileidžia kariuomenės atstovų reikalavimams, pritaria jų pozicijai.

REKLAMA

Bangos dėl vokiečių brigados pirmiausia kilo po spalio 8-osios krašto apsaugos ministro A. Anušausko ir vokiečių gynybos ministrės Christine Lambrecht spaudos konferencijos Rukloje, kur Lietuvos ministras atrodė tarsi susitaikęs su tuo, kad Lietuvoje bus priešakinis brigados vadovavimo elementas, bus rengiamos bendros karinės pratybos, bet pati vokiečių brigada krizės atveju bus pasirengusi atvykti jau per 10 dienų.

Praeitų metų lapkričio 11 dieną, po nejaukaus A. Anušausko ir Ch. Lambrecht susitikimo, užsienio reikalų ministras G. Landsbergis viešėjo Vokietijoje ir susitiko su šios šalies užsienio reikalų ministre Annalena Baerbock dėl brigados reikalų, bet grįžo taip pat nieko nepešęs. Brigados reikalai nėra palikti tik gynybos ministrams ir kariuomenės vadams, matyt tam priežasčių yra tiek Vokietijoje, tiek Lietuvoje.

REKLAMA

Po karo Ukrainoje pradžios gynybos klausimai Lietuvoje tapo tokie aštrūs, kad brigados iš Vokietijos norėtume čia ir dabar. Nepaisant to, kad neturime kur jų apgyvendinti, o ir pati brigada Vokietijoje dar nėra suformuota. Kol kas ji egzistuoja tik popieriuje.

G. Landsbergis nenorėjo susitaikyti su tuo, kad Vokietija tvirtina, jog krizės atveju brigada į Lietuvą atvyktų kiek daugiau nei per savaitę, esą: „Susitarimas yra ne toks <...> Prezidento Nausėdos ir kanclerio Scholzo pasirašytas susitarimas kalba apie kovai pasiruošusią brigadą Lietuvoje“, – žiniasklaidai yra sakęs ministras. 

REKLAMA
REKLAMA

Visgi  prezidento G. Nausėdos ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo pasirašytas komunikatas akivaizdžiai nemini, kad Vokietija įsipareigoja Lietuvoje dislokuoti brigadą. Ten kalbama, kad dislokuota bus kariuomenės vadovybė, keliasdešimt asmenų, o apie visą brigadą užsimenama – ji turi būti dislokuojama itin greitai, jei to prireiktų.

URM vadovas net pasiūlė prezidentui dar sykį perskaityti komunikatą ir pasižiūrėti, kaip ten viskas surašyta, kaip jis tai supranta. Prezidentūra tai pavadino neatsakingu elgesiu, bet premjerė taip pat paragino prezidentą G. Nausėdą pateikti labai aiškią žinią, kaip jis skaito savo su Vokietijos kancleriu pasirašytą dokumentą dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje.

REKLAMA

Trintį tarp politikų parodė ir konservatorių noras pasikviesti pasikalbėti kariuomenės vadą Valdemarą Rupšį, kuris ne kartą išreiškė kiek kitokią nuomonę apie brigados dislokavimą Lietuvoje nei konservatorių lyderis. Kariuomenės vadas yra pabrėžęs, kad pirmiausia reikia statyti infrastruktūrą, sudaryti sąlygas priimti vokiečius. Politikai neoficialiai užsiminė, kad kai kurie kariuomenės vado pasisakymai yra vertintini, kaip politinis vertinimas. Vienu momentu V. Rupšys net buvo atsisakęs komentuoti vokiečių brigados klausimą, nes nebenorėjo veltis į karštas diskusijas. 

REKLAMA

Žibalo į brigados laužą įpylė ir buvęs Krašto apsaugos viceministras, konservatorius Vilius Semeška, pareiškęs, kad joks susitarimas tarp Vilniaus ir Berlyno, kuriame būtų įformintas vokiečių karių brigados dislokavimas šalyje, nebuvo pasirašytas. Dėl konkretaus dokumento, liudijančio šalių susitarimą, nebuvimo ir kyla abejonės dėl Berlyno pažadų.

Seime gruodžio viduryje per metinę Lietuvos-Vokietijos forumo konferenciją po kilusių diskusijos dėl brigados Lietuvoje dislokavimo įsižeidė Vokietijos ambasadorius, pasakęs, kad kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.

REKLAMA
REKLAMA

Šiuo metu aštri retorika dėl Vokietijos brigados yra aptilusi, politikai ir kiti politinės dienotvarkės formuotojai aiškina, kad „galime patikinti, kad Lietuva skirs visus reikiamus resursus tokios brigados steigimui“.

Taip pat kalbama, kad svarstant apie Vokietijos brigados buvimą Lietuvoje, svarbu ne tik padaryti namų darbus, bet ir suprasti kontekstą. Tai nėra dvišalis klausimas, tai – NATO darbotvarkės klausimas, svarbus ir kitoms valstybėms, kurios veikia regione, Baltijos šalyse.

REKLAMA

Norima žinoti, ką apie tai mano kanadiečiai, britai, danai, kurių pajėgos yra Latvijoje ir Estijoje. Savo ruožtu kariuomenės atstovai derina įvairius darbus kartu su vokiečiais ir gegužės mėnesį ketina apie tai pranešti plačiau. 

Brigada būtina, tai mūsų saugumo klausimas

Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, atsargos generolas Vytautas Jonas Žukas sako, kad nepaisant visų ginčų ir nesutarimų, Vokietijos vadovaujamą brigadą Lietuvoje turėti būtina. Tiesa, jis pritaria ne vieno aukšto pareigūno ir kariškio išsakytai minčiai, kad pirmiausia reikia pastatyti „miestelį“, kuriame galėtų gyventi vokiečiai, nes šiandien priimti jų mes negalime, paprasčiausiai nėra kur.

REKLAMA

Sąjungininkų buvimas čia, pasak atsargos generolo, labai svarbus, nes atgrasymas yra visiškai kitoks, kai Lietuvoje yra vokiečių ar amerikiečių.

„Jei įsijungia tokios valstybės, kaip JAV ar Vokietija ir kitos NATO valstybės, mūsų regiono saugumas nepaprastai sustiprėja. Ateina gynyba, aviacija, nes niekas nepalieka savo karių be gynybos iš oro. Taigi, jų buvimas yra labai svarbus. Kuo jų daugiau, tuo mūsų saugumas didesnis, todėl mūsų interesas jų čia turėti kuo daugiau.

REKLAMA
REKLAMA

Dar mano kadencijos metais buvo diskusijos, kaip turėti priešakinį batalioną, pavyko to pasiekti, tai dabar būtų žengtas dar vienas didelis žingsnis, jei vietoje bataliono atsirastų brigada. Amerikiečių batalionas čia turi didelę reikšmę mūsų saugumui ir atgrasymui, priešas žino, kad jei kažkas nutiktų, turės reikalų ne tik su Lietuvos ar kitų Baltijos šalių kariuomenėmis, bet ir su didžiosiomis valstybėmis“, – sakė V. Žukas, pabrėžęs, kad prasidėjus rimtiems neramumams neužtektų nei bataliono, nei brigados, bet įsijungus didžiųjų valstybių kariuomenėms, kurios savo karių nepalieka likimo valioje, situacija jau atrodytų visai kitaip.

REKLAMA

„Dalyvaujant toms valstybėms Lietuvos teritorijoje, įsijungia visa tų šalių gynybos sistema. Tai svarbu ir tai vyks nuo pirmos valandos. Jei kas nutiks, jie tikrai ginsis kartu. Svarbus jų dalyvavimas, didžiausia svarba, kad jie čia būtų“, – sakė atsargos generolas.

Anot jo, visi nesusipratimai, kalbos, nerimas kyla ne todėl, kad vokiečiai nenori čia būti, o todėl, kad pilnavertei dislokacijai į Lietuvą, šiuo metu nėra jokių sąlygų.

10 dienų terminas nėra susitarimų nesilaikymas

„Reikia infrastruktūros, sandėlių laikyti techniką, logistinės atsargos. Visa tai iškart turės būti permesta į Lietuvą, labai svarbu, kad ta brigada yra identifikuota, įvardyta, kuri brigada bus skirta Lietuvos teritorijos gynybai.

REKLAMA

Daugiau viskas priklauso nuo mūsų. Mums reikia sukurti sąlygas, infrastruktūrą, kad ta brigada būtų kuo greičiau perdislokuota. Tos dešimt dienų apie kurias visi kalba nėra susitarimų nevykdymas, tiesiog turime situaciją, kad neturime, kur jų apgyvendinti.

Žvalgyba visi gi skaičiuoja, stebi, žino, kokiu būdu ir kokiomis sąlygomis juos čia greitai būtų galima permesti, jei reiktų. Dabar paprasčiausiai nėra kur jų dėti. Todėl aš tikrai nematau čia jokių susitarimų nesilaikymo. Kiek aš žinau yra kalbamasi, bendradarbiaujama, yra darbo grupės sukurtos, kariuomenės dirba kartu“, – kalbėjo atsargos generolas.

REKLAMA

Jis tikino, kad keliems tūkstančiams vokiečių, kuriuos reikia kažkur dislokuoti, privalu pastatyti kareivines, remonto, logistikos sandėlius. 

„Negalime tiesiog išvežti visus į plyną lauką. Taip ir bus, jei pamatysime, kad kariuomenė telkiama prie Lietuvos sienų, o žvalgyba praneša apie pavojų. Jei reiks nedelsiant dislokuoti pajėgas, tai bus padaryta, bet dabar tokio pavojaus nėra, o iki tol jie turi kažkur gyventi.

Reikia tiesiog mums greičiau vykdyti savo įsipareigojimus, kurti tas sąlygas, kurių reikia. Nėra šiuo metu infrastruktūros, nėra kur gyventi ir nereikia kvailai užsispirti, kad štai susitarėm, o jie neatvažiuoja. Šiuo metu viskas yra perpildyta, Pabradėje amerikiečiai, nėra laisvų kareivinių. Mūsų batalionas buvo iškeltas į Marijampolę tam, kad vokiečiams būtų užleistos kareivinės. Jau ir dabar pamažu statoma, Rukloje, ir tie patys vokiečiai pasiryžę investuoti.

Reikia sukurti normalias sąlygas. Bet, žinoma, jei bus aiškus pavojus, tai greitai bus padarytos išvados ir brigada bus dislokuota ten, kur įmanoma, palapinėse, mobiliuose nameliuose. Dabar to nesimato. Padėtis yra vertinama kiekvieną dieną, tai daro ir amerikiečiai, ir NATO. Viskas analizuojama, stebimas kiekvienas žingsnis Rusijoje ir Baltarusijoje“, – kalbėjo buvęs Lietuvos kariuomenės vadas.

TOKIE klausimai turi būti sprendžiami tik įgaliotų asmenų iš tam tikrų institucijų, o ne "pletkų" lygyje su "Aentūra VBS" (viena boba sakė ). Čia ne šou, o rimti reikalai. Deja, pas mus valstybės postus užima "šoumenai", kurie mano, kad vienas kitą pašiepdami ir koneveikdami, sau "kelia autoritetą", tuo pačiu "sumenkindami" oponentą... Būtų juokinga, jei nebūtų skaudu ir graudu už Lietuvą...
Nesuprantu ko jus prie tu vokieciu prikibot.negi lietuvoje nera vyru?apginkluokite siuolaikiniais ginklais.duokit adekvatu atlyginima.ir bus jum ta brigada.dabar riejaties ir leidziat brangu laika.kaip manot vokietis ar lietuvis .gins geriau lietuva?
Ne mes prisisaudeme o saudynes pradejo pusbernis gabrys
Kur tik jis pasireiskia tai simtamilijoniniai nuostoliai lietuvai
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų