dislokavimas

Vokiečių brigados galimas dislokavimas ir su tuo susiję ginčai, pykčiai ir pasišpilkavimai Lietuvoje jau netyla gerus pusę metų. Saugumas ir priešakinė gynyba mums toks skaudus klausimas, kad bet kokie nesusikalbėjimai ar nutylėjimai virsta politiniais pykčių purslais. Kada bus ta brigada? Ar ji išvis bus ir ar ji išties buvo pažadėta, nesutariama iki šiol.

Rusija ketvirtadienį perkėlė į Kaliningrado sritį tris karinius lėktuvus, apginkluotus raketomis „Kinžal“, kurias Maskva vadina hipergarsiniais ginklais, pranešė Gynybos ministerija. Tarp NATO narių Lietuvos ir Lenkijos, tvirtai remiančių Ukrainą, tapusią Maskvos agresijos taikiniu, esantis eksklavas yra itin militarizuota Rusijos teritorija.

Lietuvai reikia laiko, kad pasirengtų priimti vokiečių brigadą, o kariškiai spręs, kur, kokios pajėgos turėtų būti naudojamos, teigia Lietuvos krašto apsaugos ministras.

Jungtinės Valstijos pritaria tam, kad rytiniame NATO sparne būtų amerikiečių nuolatinių karinių bazių, bet reguliarioms trumpalaikėms tarnybos pamainoms, o ne ilgalaikiam dislokavimui, antradienį sakė svarbiausias Pentagono generolas. Rusijai tęsiant invaziją Ukrainoje, JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley per posėdį Atstovų Rūmuose sakė, kad svarbios sąjungininkės rytiniame NATO pakraštyje nori nuolatinių JAV bazių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, komentuodamas pranešimus apie Rusijos branduolinio ginklo dislokavimo Baltarusijoje galimybę, sakė manantis, kad tai yra informacinė ataka siekiant įbauginti. „Man atrodo, kad kažkokių bauginimų dėl branduolinių ginklų migracijos iš Rusijos Federacijos į įvairius pasaulio kampelius mes daug kartų girdėjome – ir apie branduolinio ginklo dislokavimą laikinai okupuotoje Krymo teritorijoje. Dabar girdime informaciją... dėl Baltarusijos.

Maskva ir Minskas reaguodami į galimą NATO pajėgų dislokavimą Ukrainoje imsis bendro atsako, turinčio užtikrinti abiejų šalių saugumą, pirmadienį pareiškė Kremlius. „Tai veiksmai, užtikrinsiantys mūsų abiejų sąjunginių valstybių saugumą“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, žurnalistų paklaustas, kokia galėtų būti abiejų valstybių reakcija. Rusijos „prezidentas [Vladimiras] Putinas ne kartą aptarinėjo galimos NATO karinės infrastruktūros plėtros Ukrainoje temą.

Rusija dislokavo Kaliningrado srityje sunkiųjų salvinės raketų ugnies sistemų „Smerč“, pirmadienį pranešė Baltijos laivynas. „Kaliningrado srityje dislokuota Baltijos laivyno armijos korpuso artilerijos dalinio ginkluotę papildė naujos reaktyvinės salvinės ugnies sistemos „Smerč“, – sakoma pranešime. Pasak kariškių, kariai jau pradėjo treniruotis šią techniką poligone. „Smerč“ yra apginkluota 300 mm kalibro raketomis, galinčiomis smogti įvairaus pobūdžio taikiniams iki 90 km atstumu.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sekmadienį paskelbė, kad šalies kariai pradėti dislokuoti Libijoje. Turkijos parlamentas šią savaitę uždegė šviesą tokiam dislokavimui. „Mūsų karių užduotis čia yra koordinavimas. Jie įkurs čia operacijų centrą.

Baltarusijai prakalbus apie atsakomąsias priemones dėl JAV karių dislokavimo Lietuvoje, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sako, kad iš Vakarų pusės jokių grėsmių Baltarusijai nėra. Ministras trečiadienį pabrėžė, kad „Lietuva yra tiesiogiai suinteresuota Baltarusijos nepriklausomybės ir teritorinio vientisumo išsaugojimu, taip pat ekonominio bendradarbiavimo plėtra“. „Todėl galiu patikinti, kad bent jau iš Vakarų pusės karinių ar kitokių grėsmių Baltarusijos suverenitetui nėra.