Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Vilniaus rajone sukčiai iš vyro išviliojo daugiau nei 10 tūkst. eurų, trečiadienį pranešė policija. Teisėsaugos duomenimis, antradienį į pareigūnus kreipėsi 1957 metais gimęs vyras.
Jis pranešė, kad šių metų birželio mėnesį internete užpildė skelbimą apie investicines paslaugas. Vėliau su nukentėjusiuoju telefonu susisiekė rusakalbis asmuo, kuris įtikino jį investuoti į internetinę platformą.
Apgaulei pasidavęs vyras prarado 10 tūkst. 200 eurų. Dėl sukčiavimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Ekspertas: tai – ne pavieniai atvejai
Investavimo sukčių aukos gali prarasti nuo kelių tūkstančių iki daugiau nei 97 tūkst. eurų. ESET atstovas Lietuvoje Lukas Apynis sako, kad tokie atvejai nėra pavieniai.
„Tai tikrai nėra pavienis atvejis. Lietuvos bankas skelbia labai panašias realias istorijas – žmonės po skambučių ir įkalbinėjimų investuoti yra praradę 10, 15, 50 ar net daugiau kaip 97 tūkst. eurų“, – teigia L. Apynis.
Pasak eksperto, sukčių schema dažniausiai prasideda nuo reklamos internete, užpildytos formos ar netikėto telefono skambučio.
„Schema dažniausiai prasideda nekaltai: reklama internete, paliktas telefono numeris arba tiesiog netikėtas skambutis.
Tuomet atsiranda „asmeninis brokeris“, kuris pradeda žmogų vesti už rankos. Iš pradžių prašoma nedidelės sumos, parodomas tariamas pelnas, o tada investuoti siūloma vis daugiau“, – aiškina jis.
L. Apynio teigimu, sukčiai siekia ne tik įtikinti žmogų investuoti, bet ir sukurti pasitikėjimo jausmą. Tam pasitelkiamas profesionalus bendravimas.
„Jie parduoda ne investiciją, o pasitikėjimą. Kalba profesionaliai, nuolat skambina, domisi žmogumi, sukuria jausmą, kad konsultantas asmeniškai rūpinasi jo finansine sėkme“, – sako ekspertas.
Netikro pelno demonstravimas
Viena svarbiausių tokios schemos dalių – netikro pelno demonstravimas.
„Problema ta, kad tie skaičiai gali būti tiesiog netikras vaizdinis atvaizdavimas sukčių valdomoje platformoje“, – įspėja L. Apynis.
Įtarimą, anot eksperto, turėtų kelti garantuojamas pelnas, teiginiai apie beveik neegzistuojančią riziką, spaudimas investuoti kuo greičiau ir nuolatiniai prašymai pervesti dar daugiau pinigų.
„Lietuvos bankas taip pat rekomenduoja pirmiausia patikrinti, ar įmonė apskritai turi teisę Lietuvoje teikti investicines paslaugas.
Tikras įmonės pavadinimas ar gražiai atrodanti svetainė dar nieko neįrodo“, – teigia jis.
Ekspertas taip pat atkreipia dėmesį, kad prieš skambindami sukčiai gali būti jau surinkę tam tikros informacijos apie potencialią auką, o kontaktai gali būti gaunami iš viešų šaltinių.
„Kartais turi tik vardą ir telefono numerį, kartais daugiau. Kontaktai gali būti gauti iš ankstesnių duomenų nutekėjimų, viešų šaltinių arba paties žmogaus anksčiau internete užpildytos „investavimo“ formos.
Taip pat dirbtinis intelektas padeda sukčiams greičiau surinkti duomenis ir praplėsti patį sukčiavimo mastą“, – sako L. Apynis.
Vis dėlto didelę dalį informacijos apie žmogų sukčiai išsiaiškina jau pokalbio metu – klausinėja apie darbą, santaupas, ankstesnę investavimo patirtį ir finansines galimybes.
„Žmogui atrodo, kad vyksta konsultacija, o iš tikrųjų sukčius vertina, kiek pinigų iš jo potencialiai galima išvilioti“, – aiškina ekspertas.
L. Apynio teigimu, sulaukus netikėto skambučio iš tariamo investavimo specialisto verta savęs paklausti, kodėl nepažįstamas žmogus taip aktyviai nori, kad jam būtų patikėti pinigai.
„Trumpai tariant, jei nepažįstamas „investavimo specialistas“ pats jus susirado ir pradėjo įkalbinėti investuoti, klausimas turėtų būti ne „kiek galiu uždirbti?“, o „kodėl jis taip nori mano pinigų?“ – teigia jis.
Įspėjimas iš policijos
Naujienų portalas tv3.lt taip pat primena, kad Vilniaus rajono policijos komisariatas socialiniame tinkle „Facebook“ skelbiamas įspėjimas apie plintančius butų nuomos sukčiavimo atvejus.
Pareigūnai ragina gyventojus būti itin atsargius ir prieš mokant avansą įsitikinti, kad būstą siūlantis asmuo iš tiesų turi teisę jį nuomoti.
Policija dalijasi Vilniuje nustatytu atveju, kai žmonės susidomėjo nuomos skelbimu, apžiūrėjo butą, pasirašė sutartį ir sumokėjo avansą.
Tačiau vėliau tariama nuomotoja nebeatsiliepė telefonu, skelbimas buvo pašalintas, o pažadėtų raktų žmonės taip ir negavo.
Policija įspėja gyventojus dėl sukčių atvejų
Pareigūnai taip pat pateikia svarbiausius patarimus, kaip atpažinti galimą sukčiavimą ir apsaugoti savo pinigus.
„DĖMESIO – PLINTA BUTŲ NUOMOS SUKČIAVIMO ATVEJAI!
Ieškote buto nuomai? Būkite itin atidūs!
Socialiniuose tinkluose, ypač „Facebook“, gali būti skelbiami fiktyvūs būsto nuomos pasiūlymai.
Vilniuje nustatytas atvejis, kai asmenys, susidomėję buto nuomos skelbimu, susisiekė su tariama nuomotoja, apžiūrėjo butą, pasirašė nuomos sutartį ir sumokėjo avansą.
Vėliau paaiškėjo, kad į butą įsikelti nepavyks – tariama nuomotoja nebeatsiliepė telefonu, skelbimas buvo pašalintas, o pažadėtų raktų nukentėjusieji taip ir negavo.
Ypač atidūs turėtų būti studentai ir užsienio šalių piliečiai, ieškantys būsto nuomai!
PRIEŠ MOKĖDAMI AVANSĄ:
patikrinkite, kas yra tikrasis būsto savininkas;
įsitikinkite, kad asmuo turi teisę nuomoti būstą;
neskubėkite pasirašyti sutarties ir pervesti pinigų;
išsaugokite nuomos skelbimą;
išsaugokite nuomotojo kontaktus;
išsaugokite visą susirašinėjimą.
NEPASITIKĖKITE vien gražiu buto vaizdu ar skubiai siūloma „gera kaina“!
Jeigu pasiūlymas atrodo per geras, kad būtų tiesa, būkite ypač atsargūs!
Jeigu įtariate, kad susidūrėte su sukčiavimu – nedelskite ir kreipkitės į policiją.
Esant skubiai pagalbai – skambinkite 112.
PASIDALINKITE ŠIA INFORMACIJA!
Galbūt jūsų pasidalijimas padės kitam žmogui išvengti sukčių ir neprarasti pinigų“, – rašoma įraše.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
