Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nors lytinio švietimo programa Lietuvoje startavo jau prieš pusantrų metų, šalies pedagogai vis dar susiduria su aibe problemų, dėstydami lytiškumo temas. Jie įžvelgia ir mokomosios medžiagos trūkumą, išskiria nedrąsiai liečiamas temas, o pagrindine problema tampa neprižiūrimi lektoriai, apie lytinį ugdymą moksleiviams pasakojantys mažų mažiausiai savotiškai.

Nors lytinio švietimo programa Lietuvoje startavo jau prieš pusantrų metų, šalies pedagogai vis dar susiduria su aibe problemų, dėstydami lytiškumo temas. Jie įžvelgia ir mokomosios medžiagos trūkumą, išskiria nedrąsiai liečiamas temas, o pagrindine problema tampa neprižiūrimi lektoriai, apie lytinį ugdymą moksleiviams pasakojantys mažų mažiausiai savotiškai.

REKLAMA

Kiek anksčiau žiniasklaida aprašė, kaip 11–12 klasių moksleiviams skirtoje lytiškumo paskaitoje Lietuvoje lektorius aiškino apie tariamą moterų vaidmenį šeimoje – „skleisti grožį, gerumą, meilę, tikėti vyru ir rūpintis namais“.

Pedagogams trūksta žinių, o ministerijai – atsakomybės

Kartu su mokslo metais 2017-aisiais startavusi lytinio švietimo programa pedagogams vis dar kelia daug klausimų ir rūpesčių. Mokyklos psichologė Alina Martinkutė pastebi, kad viena pagrindinių pedagogus kamuojančių problemų – gerai parengtų priemonių, skirtų mokyti apie lytinį švietimą, trūkumas.

REKLAMA

„Pedagogai turi neretu atveju patys ieškotis informacijos ir pagal savo nuostatas atsirenka, ką dėstyti mokiniams. Aišku, tai šiek tiek pasikeitė, nes Ugdymo plėtotės centras yra parengęs kelis leidinius ir juos pedagogai gali naudoti savo pamokose arba užsiėmimuose. Tiktai gal truputėlį trūksta sklaidos apie tuos leidinius, nes ne visi pedagogai apie tai žino. Kita vertus, tie leidiniai neapima visų temų“, – tv3.lt kalbėjo A. Martinkutė.

Anot psichologės, ypač trūksta švietimo jautresnėmis, su lytiškumu susijusiomis, temomis. Tai ypač aktualu po incidento, kai Jurbarke bandyta išprievartauti ir žiauriai sumušta paauglė.

„Šiuo atveju labai svarbu su mokiniais kalbėtis apie tai, kas yra kūno autonomija, kas yra prievartos kultūra, kaip ji kuriama, apie lyčių stereotipus, kurie yra ydingi. Tai kalbėtis tokiomis temomis reikėtų ir geresnio pasirengimo, ir tinkamai parengtų priemonių pedagogams. Patys pedagogai galėtų drąsiau kalbėti ir žinoti, ką konkrečiai reikėtų kalbėti, o ne vadovautųsi informacija, kuri yra abejotinos vertės“, – pastebėjo pašnekovė.

REKLAMA
REKLAMA

A. Martinkutė mano, kad apie lytinį švietimą moksleiviams geriausiai papasakotų specialiai parengti lektoriai. Be to, tai nuimtų krūvį nuo ir taip apkrautų pedagogų pečių. Tačiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nereglamentuoja, kokie lektoriai gali šviesti mokinius apie lytiškumą.

„Ministerija, mano supratimu, neprisiima pakankamai atsakomybės ir pakankamai lyderystės šiuo klausimu, nes nėra kontroliuojama, kokie lektoriai važiuoja į mokyklas, su kokiomis programomis. Atsakomybė už lektorių vedamų mokymų kokybę perduodama patiems lektoriams arba mokyklų vadovams, kurie tuos lektorius kviečia. Priklausomai nuo mokyklos vadovo pasirengimo, nuo jo nuostatų, jie gali pasikviesti lektorius, kurie pateikia tokią informaciją, kuri ne tik prieštarauja patvirtintai ŠMSM programai, bet ir įvairiems teisės aktams, yra diskriminuojanti ir žalinga mokiniams“, – pabrėžė A. Martinkutė.

Klausimai ministrui

Po aprašytos pamokos apie „moterų vaidmenį“, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narės Monika Navickienė ir Gintarė Skaistė kreipėsi į švietimo, mokslo ir sporto ministrą Algirdą Monkevičių, prašydamos atsakyti, kiek ir ar pakankamai ministerija įsitraukusi į tokio turinio paskaitų kokybės kontrolę.

REKLAMA
REKLAMA

Parlamentarės viešu laišku teiraujasi, kas atsakingas, kad pamokų turinys atitiktų ministerijos parengtas Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai gaires, ar visose ugdymo įstaigose yra sudaryti planai, kaip turi būti organizuojamos lytiškumo pamokos ir kokie lektoriai turi teisę skaityti paskaitas šia tema.

„Šiandien Lietuvoje vis dar susiduriama su dideliais lyčių lygybės iššūkiais. Nors daug kalbame apie tai, kad švietimas yra viena iš svarbiausių dedamųjų vaikų ateities pasirinkimuose, ne visada pavyksta užtikrinti kokybišką ugdymo turinį. Tai aktualu ir lytiškumo ugdymo pamokoms. Nors ir deklaruojama, kad Lietuvoje moterys negali būti diskriminuojamos dėl lyties, tačiau net ir mokyklos suole ne visuomet tai pavyksta. Turime įsisąmoninti, kad būtina stiprinti mergaičių pasitikėjimą savo žiniomis ir gebėjimais, o ne grožiu ir nuolankumu“, – teigė M. Navickienė.

Atsakomybė – ant mokyklos pečių

Savo ruožtu, ŠMSM pažymi, kad už Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrosios programos įgyvendinimą yra atsakingos pačios mokyklos, todėl mokykloms rekomenduojama paskirti už programą atsakingą koordinatorių.

REKLAMA
REKLAMA

„Labai svarbu, kad mokykla įsivertintų, koks vietos bendruomenės socialinis kontekstas, kokios problemos, kokios temos aktualios būtent jos mokiniams, ir, atsižvelgusi į tai, susitartų dėl tik tai mokyklai priimtiniausio programos įgyvendinimo modelio, būdų, neprieštaraujančių programos nuostatoms“, – rašoma tv3.lt atsiųstame ŠMSM atsakyme.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų