švietimo

Nuo šių mokslo metų pakoreguotos kelių dalykų ugdymo programos, daugiausia – matematikos, sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius. Tačiau, jo teigimu, korekcijos nekeičia mokomųjų dalykų turinio ir neprideda naujų temų, o tik suteikia daugiau aiškumo planuojant ugdymą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) sieks, kad iki 2028 m. valstybės biudžeto lėšos mokytojų darbo užmokesčiui sudarytų 170 proc. pareiginės algos bazinio dydžio.  Tai numatoma padaryti iki 2028 m. trečiojo ketvirčio.  Nuo šių metų sausio šis skaičius siekia 152,9 proc. Be to, norima užtikrinti, kad valstybės biudžeto lėšos švietimo srities darbuotojams kasmet augtų bent 5 proc. sparčiau už prognozuojamą kitų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio augimą.

Gėlės, šypsenos, jaudulys ir pirmasis skambutis – antradienį į Lietuvos mokyklas sugrįžo moksleiviai. Vieni į klases žengė pirmą kartą, kiti – jau paskutinį, vieni su didžiuliu noru mokytis, kiti neslėpdami, kad vasarą, vis dėlto, buvo geriau.  Tačiau mokyklos rugsėjį pradeda ir su rimtomis problemomis: šalyje vis dar trūksta apie 300 mokytojų, o jau dirbantiems neretai tenka milžiniški krūviai.

Nuo naujų mokslo metų profesinio mokymo įstaigose užsieniečiai nebegalės būti mokomi vien užsienio kalba – profesinis mokymas jiems turės vykti lietuvių kalba arba dvikalbiu būdu.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) tęsia tyrimą, pradėtą liepą paaiškėjus, kad Gruzdžių vaikų socializacijos centro darbuotojas galimai priekabiavo prie paauglės. Išvadas tikimasi pateikti artimiausiu metu.  „Ministerija dar nėra baigusi tyrimo, numatoma, kad ministerijos komisija savo išvadas pateiks per artimiausias kelias savaites. Remiantis jomis ministrė priims sprendimus“, – Eltai nurodė ŠMSM.

Premjerui siūlant iš ugdymo programų išbraukti Rusijos mokslininką ir rašytoją Michailą Lomonosovą, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) žada iki rugpjūčio pabaigos apsvarstyti šį pasiūlymą ir priimti sprendimą. „Programos pakeitimas atsisakant vieno ar kito autoriaus, kuris teikiamas kaip pavyzdys mokytojo pasirinkimui, yra galimas padaryti dar iki prasidedant naujiems mokslo metams, – BNS pirmadienį perduotame komentare teigė ministerija.

Kvietimus studijuoti aukštosiose mokyklose šiemet gavo 21,7 tūkst. stojančiųjų – 3,8 proc. daugiau nei pernai (20,9 tūkst.), ketvirtadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Iš jų – 12,7 tūkst. pakviesta į valstybės finansuojamas vietas – tiek pat, kiek ir pernai. Į universitetus iš viso pakviesta 13 tūkst. stojančiųjų (pernai – 12,5 tūkst.), 8,7 tūkst. iš jų – į valstybės finansuojamas vietas (pernai – 8,8 tūkst.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) teigia, kad iki pradėto ikiteisminio tyrimo dėl galimo seksualinio pobūdžio nusikaltimo Gruzdžių vaikų socializacijos centre nebuvo gavusi jokių indikacijų apie netinkamą įstaigos darbuotojų elgesį.

Nuo šių mokslo metų užsienio kalbos mokytojų stokojančiose mokyklose šių dalykų galės mokyti ir kitų sričių specialistai, turintys atitinkantys nustatytus reikalavimus, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Anot jos, mokyklose, kuriose trūksta reikiamos kvalifikacijos mokytojų, anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų bei lenkų kalbų galės mokyti asmenys, kurie turi aukštąjį išsilavinimą bei moka atitinkamą kalbą ne žemesniu nei C1 lygiu.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pristatė planą, kaip užkamšyti drastiškai tuštėjančius mokytojų kabinetus ir gerinti pedagogų darbo sąlygas. Vien per praėjusius metus iš viso Lietuvoje trūko 600 mokytojų. Ministerija siekia pritraukti specialistų iš kitų sričių, žada keisti finansinės paramos pedagogikos studentams modelį, taip pat nuo rugsėjo pradės veikti mokytojams skirta psichologinės pagalbos linija.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) žadant pristatyti priemonių planą, kaip pritraukti pedagogus ir juos išlaikyti darbo vietoje, skaičiuojama, kad nesiimant jokių priemonių iki 2031 m. Lietuvoje gali trūkti 6 tūkst. mokytojų. Šiuo metu, anot ŠMSM viceministro Jono Petkevičiaus, iš 2 tūkst. kasmet stojančių į ugdymo studijų programas mokyklose lieka dirbti apie 900 absolventų.

Seimas ketvirtadienį vienbalsiai priėmė Švietimo įstatymo pataisas, pagal kurias mokinių mokymosi krūvį reguliuos ne sveikatos apsaugos, o švietimo, mokslo ir sporto ministras. Mokinių mokymosi krūvis iki šiol reglamentuotas sveikatos srities teisės aktuose. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) yra pažymėjusi, jog pagal savo turinį ši funkcija yra ugdymo proceso organizavimo klausimas.

Kovo pabaigoje Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) paskelbė 83,4 tūkst. eurų vertės viešąjį pirkimą lietuvių kalbos lygio nustatymo testams kurti. Pasak agentūros, šis pirkimas – Europos Sąjungos (ES) fondų finansuojamo projekto „Kalbėkime Lietuvai“ dalis.

Sporto bendruomenei raginant griežtinti teisinį reglamentavimą, draudžiant Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti Lietuvoje vykstančiose sporto varžybose, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) teigia, jog diskusijos šiuo klausimu bus atnaujintos.  „Girdėdami sporto bendruomenės susirūpinimą, atnaujinsime diskusijas pirmiausia tarpinstituciniame lygmenyje apie teisines galimybes ir vertinsime būtinybę ieškoti kreipimesi įvardijamų sprendimų.

Lietuvoje studijuojantys užsieniečiai ir užsienio lietuviai galės pretenduoti į valstybės teikiamas stipendijas, pirmadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Anot jos, paramos tikslas – paskatinti gabius užsienio studentus integruotis Lietuvos darbo rinkoje, tobulinti lietuvių kalbos įgūdžius.

Lietuvoje įsivyravus sudėtingoms oro sąlygoms ir daliai mokyklų įvedus nuotolinį mokymą arba sustabdžius ugdymo procesą, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) rekomenduoja pamokas vesti nuotoliu. Tiesa, ministerija pažymi, kad galutinį sprendimą turi priimti pačios mokyklos ar savivaldybės. „Nors ministerija rekomenduoja nuotolinį ugdymą, nes tai geriau, negu kad sustabdytas ugdymo procesas, mokyklos ar savivaldybės turėtų pačios nuspręsti, atsižvelgdamos į savo situaciją. Pvz.

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlomai sporto valdymo pertvarkai, kuria bus panaikinta Nacionalinė sporto agentūra, o jos funkcijos perduotos Nacionalinei sporto tarybai. Palaiminus Ministrų kabinetui, pertvarkai dar turės pritarti Seimas. Kaip rašė BNS, rengiant sporto valdymo sistemą antikorupcinių rizikų buvo įžvelgusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), į tarnybą dėl reformos kreipėsi keliasdešimt Seimo narių.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pranešė, kad nuo sausio valstybinėse ir savivaldybių įstaigose dirbančių trenerių atlyginimus siūlo didinti 8,41 proc. – tiek pat, kiek pedagogų. Tokį pasiūlymą Seimui pateikė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, antradienį pranešė ŠMSM. „Trenerių darbas ugdant vaikus bei jaunimą yra labai reikšmingas, jei norime turėti fiziškai aktyvią, sportuojančią jaunąją kartą.

Socialdemokratų pirmininkui Mindaugui Sinkevičiui pareiškus, jog dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vadovės pasisakymo apie rastus papildomus 100 mln. eurų pedagogų algų kėlimui buvo nustebęs pats finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas, pastarasis tikina – kas sutarta su mokytojais, turės būti įgyvendinta. „Dabar į Seimą ateina visa visuma pasiūlymų. Tame tarpe galbūt bus tokių, kurie generuos lėšas, o neišleidinės.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija žada per trejus metus papildomai rasti 743 mln. eurų mokytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimams. Apie tai ministerija pranešė pirmadienį po susitikimo su keturių švietimo darbuotojų profesinių sąjungų atstovais. „Dėkoju už atliktą darbą, kuris svarbus gerinant mokytojų, dėstytojų, mokslo darbuotojų darbo sąlygas ateinančiais metais ir ilgesnėje perspektyvoje. Kalbame apie papildomus 743 mln.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) siūlant valstybinių brandos egzaminų (VBE) išlaikymo kartelę nuleisti nuo 35 iki 25 taškų, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas Dainius Žvirdauskas tikina – tai tik kosmetinė priemonė. Jo teigimu, egzamino išlaikymo kartelės nuleidimas šiuo metu galėtų būti svarstytinas žingsnis, tačiau tai neišspręstų kitų, įsisenėjusių Lietuvos švietimo sistemos problemų.

Pagal atnaujintas programas parašytiems vadovėliams įsigyti skirtų pinigų likutis šalies mokyklas turėtų pasiekti dar iki naujų metų, sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius.  „Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) sutvarkė lėšas, kad jos pasiektų mokyklas per projektą.

Pirmadienį švietimo, verslo ir visuomenės organizacijų atstovai susitiko su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vadovybe ir pristatė iniciatyvos „Nenuleiskim kartelės“ peticiją. Jos autoriai ragina išlaikyti privalomą egzaminą stojant į aukštąsias mokyklas, nemažinti išlaikymo kartelės ir kuo greičiau imtis priemonių, kurios stiprintų matematikos ugdymo kokybę, rašoma pranešime spaudai.

Sulaukusi nusiskundimų Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) Vilniaus paslaugų verslo profesinio mokymo centre (VPVPMC) atliko auditą, kurio metu buvo nustatytas galimas darbo pareigų pažeidimas, bus svarstomas direktorės tinkamumas eiti pareigas. „Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, gavusi nusiskundimų, šiame centre yra atlikusi auditą. Jo išvados nėra palankios dabartinei vadovei“, – trečiadienį BNS raštu perduotame komentare nurodė ministerija.

Pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas dirbantiems mokytojams padidintas apmokėjimas už darbo sudėtingumą bus pratęsiamas, skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).  Pasak ministerijos, šių metų rugsėjį galioti nustoti turėjusi nuostata bus pratęsta iki 2027 m. rugpjūčio pabaigos. „Nutarėme pratęsti šios nuostatos galiojimą dar dvejiems mokslo metams.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrei Ramintai Popovienei žadėjus dar šią savaitę rasti išeitis, kaip atkurti teisingumą gabiausiems ir aukščiausių valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatų pasiekusiems abiturientams, ministerija nurodo, kad sprendimų dar nėra – diskusijos šiuo klausimu, pasak jų, vis dar tebesitęsia.

Paskelbus pirmuosius valstybinių brandos egzaminų rezultatus, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) ministrei pranešus, jog prie egzaminų rezultatų abiturientams pridėta po papildomus 10 taškų, švietimo bendruomenėje kilo tikra suirutė. Šis sprendimas ypač didelę įtaką turėjo matematikos valstybiniam brandos egzaminui.

Šiandien buvo paskelbti pirmieji valstybinių brandos egzaminų rezultatai. Tiesa, švietimo bendruomenę nustebino žinia, jog prie kiekvieno abituriento surinktų taškų skaičiaus egzaminų metu, ministerija pridės po 10 taškų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė sako, jog ministerijos suburta darbo grupė jau paruošė rekomendacijas dėl mobiliųjų telefonų naudojimo ugdymo įstaigose. Pasak ministrės, mokyklos jomis galės vadovautis jau nuo rugsėjį prasidėsiančių mokslo metų. „Yra parengtos rekomendacijos mokykloms tam, kad jos galėtų pasirinkti savo tvarkos taisykles. Tos rekomendacijos bus patvirtintos švietimo, mokslo ir sporto ministrės, sveikatos apsaugos ministrės įsakymu.

Švietimo rodiklius analizuojančio žurnalo „Reitingai“ atstovams įspėjant apie vis didėjančią atskirtį tarp regionuose ir didmiesčiuose gyvenančių mokinių pasiekimų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) sako, jog, siekiant ištaisyti susidariusią situaciją, būtina užtikrinti nuoseklų pedagogų kvalifikacijos kėlimą. „Dideli skirtumai tarp savivaldybių ar net tos pačios savivaldybės mokyklų – besitęsianti opi problema, kuri yra mūsų dėmesio centre.

Lietuvos kolegijų direktorių konferencijai (LKDK) dėl esą nepagrįstai sumažinto finansavimo kolegijų vykdomiems moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) kreipusis į valdžios institucijas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) tikina – tokį sprendimą priėmė ne dabartinė vadovybė. Visgi, pasak jos, didesnis kolegijų sektoriaus asignavimas yra prioritetų sąraše.

Įstaigos „Šviesos doktrina“ vadovui pranešus, kad universitetų naudojamos plagiato tikrinimo sistemos neapsaugo asmens duomenų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) tvirtinta neturinti tokios informacijos. Be to, ministerija nurodo, kad Lietuvos aukštųjų mokyklų naudojamos sistemos pirkimą atlikęs Vilniaus universitetas su tiekėju iš JAV yra pasirašęs susitarimą, kuriuo įsipareigojo laikytis Europos Sąjungoje (ES) galiojančių duomenų apsaugos standartų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) dvylikai savivaldybių skyrė daugiau nei 800  tūkst. eurų mokykliniams autobusams pirkti.  „Mokyklinių autobusų poreikis vis dar jaučiamas, ne vien dėl to, kad mokiniams vis ilgėja atstumas iki mokyklų, bet ir dėl to, kad anksčiau įsigyti autobusai genda ir sensta.

 Balandžio pradžioje Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovai dalyvavo išvažiuojamajame pasitarime – strateginėje sesijoje Druskininkuose, kuri mokesčių mokėtojams atsiėjo beveik 13 tūkst. eurų, skelbia Delfi.

Abiturientai balandžio 23-25 dienomis laiko užsienio (anglų, prancūzų, vokiečių) kalbos valstybinio brandos egzamino kalbėjimo dalį. Kilo pasipiktinimų iš mokytojų pusės, kad moksleiviams tenka laikyti egzaminus atostogų metu. Kasmet 1-12 klasių moksleiviams vyksta savaitę trunkančios pavasario atostogos. Per jas yra vykdomi užsienio (anglų, prancūzų, vokiečių) kalbos valstybinio brandos egzamino kalbėjimai.

Siekiant stiprinti mokymo kokybę, šiais metais numatyta paskirstyti 38 mln. eurų investicijų į profesinio mokymo infrastruktūrą, pirmadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Anot jos, investicijos leis atnaujinti praktinio rengimo bazes, techninę įrangą Vidurio ir Vakarų Lietuvos profesinio mokymo įstaigose.

Siūlymas uždrausti mokiniams naudoti mobiliuosius telefonus mokyklose skinasi kelią Seime. Daugiau nei 200 visuomeninių organizacijų sako, kad valdantieji privalo reaguoti į pavojus ir imtis draudimų, nes tai gyvybiškai svarbu vaikų raidai ir emocinei sveikatai. Tuo tarpu švietimo ministrė laikosi savo – sako, kad draudimų nereikia, užtektų tik rekomendacijų ugdymo įstaigoms.

Nuo antradienio švietimo, mokslo ir sporto ministrės Ramintos Popovienės patarėjo sportui pareigas pradėjo eiti Kęstutis Bartuškevičius, pranešė ministerija. K. Bartuškevičius iki šiol dirbo Lietuvos socialdemokratų partijoje projektų vadovu. Jis taip pat yra Lietuvos futbolo teisėjų asociacijos narys, teisėjauja Lietuvos aukščiausioje lygoje. Taip pat šiuo metu yra Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narys.

Nuo pirmadienio darbą pradeda konkurso būdu paskirta sportininkų atstovė Laura Montvilaitė, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Sportininkų atstovas yra naujas nuo šių metų savarankiškai pradedantis veikti institutas, jo tikslas – prižiūrėti, kaip užtikrinamas sportininkų teisių ir pareigų, susijusių su Sporto įstatyme nurodytų sporto organizacijų atliekamomis funkcijomis, įgyvendinimas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) patvirtino reikalavimus kitąmet į aukštąsias mokyklas stosiantiems jaunuoliams. Anot ministerijos, kaip ir ankstesniais metais, stojantieji į aukštąsias mokyklas turės būti išlaikę ne mažiau kaip tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir stojančiojo pasirinktą egzaminą.

Naujiems vadovėliams įsigyti papildomai skirta 10,17 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) lėšų, trečiadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Anot jos, ši suma papildys kitų metų vadovėliams įsigyti skiriamą biudžetą. Iš viso 2025-aisiais tam numatyta 25 mln. eurų. Valstybės biudžete vadovėliams suplanuota 15 mln. eurų. Nuo šių mokslo metų visi mokiniai mokosi pagal atnaujintas bendrąsias ugdymo programas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) gruodžio mėnesį visuomenei žada pateikti galutinį Mokyklos kokybės rodiklių sąrašą. „Projektas parengtas, tačiau šiek tiek užsitęsė kitos procedūros. Mokyklų kokybės rodiklių sąrašą norime pateikti kuo patogesnį mokyklų bendruomenėms ir visiems, kurie juo naudosis“, – Eltai raštu perduotame komentare nurodė ŠMSM. „Tikimės, kad rodikliai bus pateikti gruodį, kaip įmanoma greičiau“, – tvirtino ji.

Kitąmet, nuo naujųjų mokslo metų, Mykolo Romerio universitete startuos viešojo saugumo studijų programa, pagal kurią rengiami viešojo saugumo specialistus. Tokiam Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) siūlymui sukurti naują studijų programą trečiadienį pritarė Ministrų kabinetas.

Naujų vadovėlių laukiantiems mokytojams ir mokiniams prasta žinia iš valdžios – kitų metų biudžete vadovėliams suplanuota 10 milijonų eurų mažiau nei šiemet. Šiemet vadovėliams pirkti valdžia skyrė 23 milijonus eurų, iš kurių beveik pusė buvo iš europinės paramos. Kitiems metams biudžete valdantieji numatė 15 milijonų eurų. O ar bus europinių pinigų, dar nežinia. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Pasak žurnalo „Reitingai“ vyriausiojo redaktoriaus Gintaro Sarafino, sėdime ant švietimo sistemos žlugimo slenksčio. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ ekspertas įvardijo begalę problemų, su kuriomis susiduria mokyklų auklėtiniai ir mokytojai.   Apie tai ir dar daugiau – tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“. Kaip vieną iš kaltininkų G. Sarafinas įvardijo Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM), kuri, kaip teigė pašnekovas, viską daro atbulai.

Preliminariais Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenimis, bendrojo ugdymo mokyklose šiais metais mokosi apie 7,5 tūkst. iš Ukrainos atvykusių moksleivių.  Pernai 2023 mokslo metus bendrojo ugdymo mokyklose pradėjo apie 9,7 tūkst. ukrainiečių. Daugiausia moksleivių iš Ukrainos mokosi Vilniaus mieste – apie 2,9 tūkst, Klaipėdoje mokosi 900, 887, Šiauliuose – 372, Jonavos rajone – 123, Alytuje ir Kėdainiuose – maždaug po 100 ukrainiečių.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nusprendė, kad visuomenei nebūtina žinoti tam tikros informacijos apie mokyklas, ypač – apie mokinių akademinius pasiekimus. Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas neatmeta galimybės, kad toks sprendimas galėjo būti priimtas, nes iki šiol pasiekiama informacija buvo nepalanki Gabrieliaus Landsbergio žmonos Austėjos privačių mokyklų verslui.

Aukšto meistriškumo sportui valstybė 2025 metais numato skirti 20 mln. eurų – tiek pat, kiek ir šiais metais. Kaip pirmadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), vis tik lėšos aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti kitais metais bus skiriamos pagal atnaujintą finansavimo tvarką.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) skelbia konkursą Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) direktoriaus pareigoms užimti. Ministerijos duomenimis, pretendentai turi turėti humanitarinių mokslų daktaro laipsnį, ne mažesnę nei 3 metų dalyvavimo tarptautinio lygio mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) projektuose bei mokslinių darbų publikavimo tarptautiniuose leidiniuose patirtį, mokėti anglų kalbą ir atitikti kitus reikalavimus.