Tačiau švietimiečių profsąjungos pirmininkas Andrius Navickas ministerijos planą vertina kaip parodomąjį spektaklį. Esą pedagogų trūksta dėl per didelių krūvių, neadekvataus atlygio.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Trečius metus Panevėžio Mykolo Karkos pagrindinėje mokykloje dirbantis 24 metų muzikos mokytojas Jonas čia įsidarbino pakviestas pažįstamos. Tačiau į muzikos pedagogiką pasakoja įstojęs netikėtai.
„Kai baigiau mokyklą, neturėjau sugalvojęs, ką studijuoti, ir gavau pasiūlymą iš universiteto būtent į muzikos pedagogiką, ir pabaigiau. Pabandžiau dirbti – žiūriu, kad patinka ir sekasi“, – sakė muzikos mokytojas Jonas Kaziliūnas.
Šiandien jis sako radęs savo pašaukimą.
„Prasmė – tu turi galimybę tiesiogiai pakeisti mokinių gyvenimą gera linkme
Katastrofiškas mokytojų trūkumas Lietuvoje: skelbimų portalai mirga, bet norinčių nėra
Tačiau jaunasis mokytojas pripažįsta, kad krūvis pedagogams milžiniškas, spaudimą mokytojai neretai jaučia ir iš vaikų tėvų.
„Daug žinių įgavom universitete, bet kai ateini į klasę, supranti, kad daug dalykų teks mokytis nuo pradžių“, – kalbėjo J. Kaziliūnas.
Tos pačios mokyklos direktorė atvirauja, jog taip greitai rastas jaunas ir entuziastingas muzikos mokytojas jai buvo netikėtumas. O kitų trūkstamų mokytojų paieškos tęsiasi.
„Šiuo metu ieškome 3 mokytojų dalykininkų – chemijos mokytojo, geografijos ir matematikos mokytojo. Kol kas nesėkmingai, esame pateikę skelbimus visuose skelbimų portaluose, skambinam, kur mokyklas uždarinėja, bet dar nėra sėkmės“, – aiškino mokyklos direktorė Minolė Petronytė-Kairienė.
Direktorė sako, kad visi trys mokytojai baigė karjerą sulaukę daugiau nei septyniasdešimties, ir išėjo šiemet pasibaigus mokslo metams.
„Trūktų iš tikrųjų ir daugiau mokytojų, bet prikalbiname mokytojus dirbti daugiau nei etatu, arba turime mokytojų, kurie dirba antrą specialybę“, – minėjo M. Petronytė-Kairienė.
Vis gilėjantis mokytojų stygius – toli gražu ne vien tik šios Panevėžio mokyklos problema. Per dvejus metus trūkstamų mokytojų skaičius išaugo 4 kartus. O iki 2031 metų mokyklose, ministerijos teigimu, gali trūkti apie 6 tūkst. įvairių dalykų pedagogų.
Jaunųjų pedagogų pritraukimas nepavyko
Pasak ministrės, dabartinis būsimų pedagogų skatinimo modelis – kai pedagogiką pasirinkusiems studentams buvo kas mėnesį mokama 500 eurų stipendija, laukto rezultato neduoda. Didesnę stipendiją mainais į įsipareigojimą dirbti mokykloje šiuo metu yra pasirinkę vos šimtas studentų. Todėl siūloma paramą perdėlioti – mažiau mokėti pirmaisiais studijų metais ir daugiau skirti jaunam žmogui jau atėjus dirbti į mokyklą.
„Mūsų siūlymas – diferencijuoti paramą. <...> Jis tiesiog pirmuosius du metus, šalia turėdamas mentoriaus pagalbą, turės didesnį atlyginimą“, – pasakojo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
„Matome, kad realios priemonės su tikrais tikslais prasilenkia. Ir priemonės, kurios numatytos, yra labiau deklaratyvios ir problemos nespręs“, – sakė profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.
Esą planas neišspręs esminių problemų, kurios gerintų padėtį ir pritrauktų tiek išėjusius iš pedagogikos, tiek ir naujus mokytojus. Pasak A. Navicko – pirmiausiai reikėtų užtikrinti aiškesnę teisinę mokytojų apsaugą, galimybę neteisėtai atleistiems pedagogams grįžti į darbą. Ir atlyginimą, trečdaliu didesnį už šalies vidurkį.
„Darbo sąlygos ir darbo užmokestis neadekvatus darbo krūviui ir sudėtingumui. O dar prisideda nesaugumo jausena mokykloje, kurios neužtikrina mokytojų pakankama kaita“, – kalbėjo A. Navickas.
Darbo sąlygas norinti pagerinti ministerija žada ir naujovę – nuo rugsėjo startuosiančią mokytojo liniją.
„Galės mokytojai kreiptis, norėdami gauti konsultaciją. Jei norės – pas psichologą, jei norės teisininko – gaus konsultaciją“, – pridūrė R. Popovienė.
Anot ministerijos, šiuo metu fiksuojamas didžiausias matematikos, lietuvių kalbos, anglų kalbos, chemijos bei fizikos mokytojų trūkumas. Skelbimuose mokyklos dabar ieško daugiau kaip 200 pedagogų.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
