Šalies vadovo teigimu, Lietuvos iniciatyvai įšaldytus Kremliaus milijardus paskolinti Ukrainai prieštarauja tik viena valstybė.
„Galbūt kai kurioms šalims tai vis dar problema. Manau, kad turime judėti į priekį, turime tęsti diskusijas ir tikiuosi, kad galiausiai rasime kokį nors sprendimą, nes to labai reikia“, – žurnalistams prieš Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdį Kopenhagoje ketvirtadienį sakė G. Nausėda.
„Šiuo klausimu kol kas vienybės nėra, bet, tiesą sakant, nebūčiau toks pesimistas, nes matau tik tokią vieną šalį, kuri visapusiškai mato čia problemą“, – kalbėjo prezidentas.
Vilnius siūlo ES laikinai perimti įšaldytą turtą ir panaudoti jį suteikiant paskolą Ukrainai arba perkelti jį į specialų ES fondą ar naujai įsteigtą specialiosios paskirties įmonę, siekiant gauti didesnę naudą. Dabar Bendrija Kyjivą remia iš įšaldyto Rusijos turto gaunamų neplanuotų palūkanų.
Pasak G. Nausėdos, taip būtų „apdrausta paskola“ Ukrainai tuo atveju, jei Rusija nemokėtų reparacijų.
„Tai nėra tiesioginis įšaldytų aktyvų paėmimas, tai yra aktyvų laikymas tam atvejui, kuomet Ukraina nesumokės paskolos ir reikės naudotis paskolos grąžinimo garantija. Arba Rusija atsisakys mokėti reparacijas, kai karas baigsis“, – kalbėjo G. Nausėda.
Nuo plataus masto invazijos pradžios 2022-ųjų vasarį ES įšaldė apie 200 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko lėšų – tai didžioji dalis visame pasaulyje įšaldyto Maskvos turto.
Apie 90 proc. šių lėšų saugoma Belgijoje įsikūrusioje tarptautinėje indėlių organizacijoje „Euroclear“.
G. Nausėda sakė, kad būtent Belgija mato „daug rizikų“, jei įšaldytas turtas būtų panaudotas, be to, ji įžvelgia grėsmę, jog Kremlius ims taikyti panašias kontrpriemones.
„Belgijos premjeras (...) atkreipė dėmesį, kad Rusija bando koncentruoti mūsų vakarietiškus aktyvus ir pervesti pinigus į specialias sąskaitas, kad pasiruoštų tokiai kontrpriemonei, tai yra europietiškų lėšų ir verslo investicijų įšaldymui Rusijoje“, – sakė G. Nausėda.
„Mums (Lietuvai – BNS) žalos padaryti neįmanoma. O tos šalys, kurios politiškai, retoriškai šnekėjo apie tai, kad reikia nubausti Rusiją, bet jų verslas toliau sau vykdė verslo operacijas (Rusijoje – BNS), jos dabar atsidūrė tokioje pažeidžiamoje būklėje“, – pridūrė Lietuvos prezidentas.
Belgija iki šiol priešinasi didesniam šio turto panaudojimui baimindamasi, kad galiausiai gali būti patraukta atsakomybėn už bet kokius nuostolius.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
