Vadinamąją pasienio fortifikaciją kariuomenės vadas iš pradžių vadino neefektyvia seniena, tačiau dabar visuomenei krašto apsaugos ministras jau giriasi, kad stiprina iš karto visų Baltijos šalių gynybą.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrai pasirašė bendrą susitarimą dėl bendros Baltijos šalių gynybinės linijos kūrimo.
„Elementarūs melioracijos griovai, kurie turėtų įgyti šiek tiek kitokį profilį, kad būtų neįveikiami. Arba kliūtis, kurios neįveiksi, be inžinerinių priemonių pagalbos. Inžinerinės priemonės, be abejonės, pačios įvairiausios, nuo minų, iki betoninių dalykų“, – pasakoja Arvydas Anušauskas.
Tiesa, pasienio fortifikavimo idėjai iš pradžių nepritarė kariuomenės vadas. Kalbėdamas LRT televizijai sakė, kad gynybiniai įtvirtinimai yra seniausiai neefektyvūs.
„Mes negalime būti kažkokie įsikasę į žemę, būti nuspėjami, apeinami, mes turime turėti pajėgumą, kuris užtikrintų mūsų manevrą ir ugnies galią. Taip, kad čia atskira kalba ir grynai karine kalba, aš manyčiau, per daug politizuojama šita tema“, – LRT teigė kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
Bet karas Ukrainoje rodo, kad yra priešingai, nei kalbėjo Rupšys.
„Visi apkasuose, judėjimo didelio nėra, vyksta artilerijos apšaudymų apsikeitimai, tai iš anksto įrengtos apkasų linijos, tam tikri šaudymo lizdai, gelžbetoniniai bunkeriai, jeigu Ukrainą dabar paimame, tas yra veiksminga“, – sako buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius.
Pradėta ruoštis
Po viešos kritikos, darbai pajudėjo. Rugsėjo gale visuomenei skambiai pristatytas pirmasis kontrmobilumo priemonių parkas. Vieta, kur taikos metu kaupiamos fizinės kliūtys, kurios, prireikus, bus išdėstytos pasienyje.
Tada ministras Anušauskas sakė, kad per metus tokių parkų įvairiose pasienio vietose atsiras 18. Bet kiek jų jau įrengta dabar – atsakyti negali.
„Kiek jau jų įrengta? Pilnai, nepilnai? – Gaila, bet detalių nepateiksiu. – Net skaičiaus? 18 turėjo būti. – Ne, aš detalių nepateikinėsiu, juo labiau, kad atsakomybę už parkų kūrimą prisiėmė kita institucija“, – teigia A. Anušauskas.
Anot ministro, kiekviena Baltijos šalis pati rengs savo gynybos liniją, tačiau sutarta, kad tarpusavyje bendraus, keisis patirtimi ir patarimais visų šalių ekspertai.
„Lietuva tuos pasirengimus jau yra pradėjus, pas mus jau ir pirkimai kai kurie įgyvendinti, mes gaunam reikalingus tam dalykus, estai su latviais, be abejonės, į tą pačią stiprinimo liniją orientuoja savo pajėgumus“, – sako krašto apsaugos ministras.
„Mes turime būti pasiruošę ir padaryti viską, kas mūsų galioje, kad būtume pasiruošę, jeigu to prireiks. Kaip žinome, gyventi taikoje, tai reiškia būti pasiruošus karui“, – teigia Estijos gynybos ministras Hanno Pevkurs.
Statybos kainuos 60 mln. eurų
Kaip tik Briuselyje šiuo metu esantis Gabrielius Landsbergis, sako, kad tai ir Baltijos šalių pasiruošimas karui su Rusija, jeigu ši nebus sustabdyta Ukrainoje.
Estai taip pat svarsto užminuoti pasienį su Rusija, Lietuva, savo ruožtu, jau perka minas, bet jas dėlios tik tada, kai matys, kad priešas artėja. O estų gynybos ministras pranešė, kad kurpia planą pasienyje pastatyti ir net 600 bunkerių kariams. Anušauskas sako, Lietuvai to nereikia.
„Man teko savo laiku Estijoje kasti žemę, turiu pasakyti tai visai kita žemė, negu Lietuvoje, tai uoliena daug vietų. <...> Pas mus ežerai, upės, aukšti gruntiniai vandenys ir visa kita, dėl to mums reikia galvoti, šiek tiek atsitraukti nuo estų modelio, galvoti tai, kas tinka būtent mums“, – tikina A. Anušauskas.
Estai planuoja, kad viename bunkeryje tilps iki 10 karių, dabar pradedamos derybos su žemės savininkais. Statybos prasidėtų kitais metais ir kainuotų apie 60 milijonų eurų. Šimtas tūkstančių už vieną bunkerį.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
