Pernai 2023 mokslo metus bendrojo ugdymo mokyklose pradėjo apie 9,7 tūkst. ukrainiečių.
Daugiausia moksleivių iš Ukrainos mokosi Vilniaus mieste – apie 2,9 tūkst, Klaipėdoje mokosi 900, 887, Šiauliuose – 372, Jonavos rajone – 123, Alytuje ir Kėdainiuose – maždaug po 100 ukrainiečių.
Mažiausiai moksleivių iš Ukrainos mokosi atokesniuose rajonuose: Skuode – 3, Joniškyje – 6, Kelmės rajone – 8 mokiniai.
Studentų skaičius išlieka panašus
ŠMSM duomenimis, šiuos mokslo metus aukštosiose mokyklose pradėjo apie 1,7 tūkst. ukrainiečių. Tuo metu praėjusiais metais tokių studentų buvo apie 2,1 tūkst.
Daugiausia ukrainiečių studentų mokosi Vilniaus universitete – 328. Kiek mažiau rinkosi studijas Vytauto Didžiojo universitete – 274 studentai. Tuo metu Mykolo Romerio universitete mokosi 189, Vilnius Tech – 156, LCC tarptautiniame universitete – 137, Kauno technologijos universitete – 108 ukrainiečiai. Apie 80 studentų iš Ukrainos mokosi Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje, o studijas Klaipėdos universitete rinkosi 66 ukrainiečiai.
Panašios tendencijos buvo ir praėjusiais studijų metais.
Visgi, ŠMSM pabrėžia, kad šių mokslo metų duomenys kol kas yra preliminarūs, mat mokinių ir studentų registrai pildomi iki spalio pradžios.
Užtikrinama integracija
Ministerija tikina, kad lietuviškose mokyklose besimokančių ukrainiečių integracija užtikrinama per valstybinės kalbos mokymąsi, bendravimą su bendraamžiais, mokyklos ir vaiko artimųjų palaikomą ryšį, mokinio poreikių atliepimą.
„Atvykusiam mokiniui pirmiausia skiriamas adaptacinis laikotarpis. Jo trukmę nustato mokykla, per mokslo metus ta trukmė gali būti koreguojama pagal situaciją“, – Eltai perduotame komentare tikino ŠMSM atstovai.
„Kiekvienam atvykusiam mokiniui sudaromas individualus ugdymo planas, kuris yra pritaikytas mokinio galioms ir poreikiams. Rekomenduojama, kad iki 3 mėnesių kiekvienam atvykusiam mokiniui būtų teikiama mokinio padėjėjo pagalba“, – pridūrė jie.
Anot ministerijos, visi iš Ukrainos atvykę ir Lietuvos mokyklose registruoti mokiniai privalo mokytis lietuvių kalbos. Moksleiviai lietuvių kalbos gali mokytis bendrosiose klasėse, išlyginamosiose klasėse, išlyginamosiose mobiliosiose grupėse.
Išlyginamosios klasės ir mobiliosios grupės gali būti steigiamos keliose savivaldybėje esančiose mokyklose, sujungiant gretimų mokyklų mokinius. Jeigu to nepakanka ir mokiniui vis tiek sunku suprasti ir kalbėti lietuviškai, lietuvių kalbos mokymuisi dar skiriamos papildomos pamokos, konsultacijos, teikiama kita reikalinga pagalba.
Rekomenduojama, kad mokiniai, nemokantys lietuvių kalbos, išlyginamosiose klasėse ar išlyginamosiose mobiliosiose grupėse mokytųsi bent iki 1 metų.
Anot ministerijos, siekiama individualiai stebėti kiekvieną mokinį. Mokyklos vaiko gerovės komisija kartu su klasės vadovu vertina, ar mokinys susiduria su mokymosi sunkumais, ar turi specialiųjų ugdymosi poreikių, nustato švietimo pagalbos ir paslaugų reikmes. Organizuodamas ugdymo procesą, klasės vadovas nuolat kontaktuoja su mokiniu ir jo tėvais.
ELTA primena, kad kovą skelbtais Migracijos departamento duomenimis, laikinosios apsaugos pagrindu išduodamus leidimus laikinai gyventi mūsų šalyje iš viso turi 41 422 Ukrainos karo pabėgėliai ir lyginant su praėjusių metų duomenimis, skaičius beveik nepakito.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
