Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Artea“ banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir „Maxima“ atstovas Titas Atraškevičius.
Kasmet yra kalbama, kad maisto produktai brango ir vis dar brangsta. Kokia dabar yra situacija? Kiek per metus yra pabrangę pagrindiniai maisto produktai?
I. Genytė-Pikčienė: Iš tikrųjų pernai stebėjome pakankamai reikšmingą maisto infliaciją ir rudenį kainos vidutiniškai kilo virš 6 proc. Tam labai nemažai įtakos turėjo importuojamų veiksnių. Vieną vertus, stebėjome didžiulį kavos, kakavos, žaliavinių pupelių šoką. Taip pat buvo ir įvairių ligų protrūkių, kurie veikė pieno, mėsos, kiaušinių kainas. Tokių nepalankių tendencijų matėme.
Taip pat turėjome labai nepalankią vasarą. Prisiminkime, vyravo labai lietingi ir šalti orai. Tai paveikė sezoninių vaisių ir daržovių kainas. Tas derlius buvo kuklesnis, negu buvo galima tikėtis. Tokios ir vienkartinės, ir importuojamos priežastys vartotojams nebuvo palankios.
Šiuo metu stebime kuklesnę maisto prekių ir nealkoholinių gėrimų infliaciją. Naujausiais duomenimis per metus vidutiniškai maisto kainos yra pakilusios 4,4 proc. Tai yra duomenų agentūros informacija.
Žinoma, dabar ekonomistams didžiausią nerimą kelia įsiplieskęs konfliktas Artimuosiuose Rytuose, nes labai objektyvu, kad energetikos nešėjų kainos, trąšų kainos ir, vėliau, maisto žaliavų kainos reaguoja vienos į kitas. Atitinkamai tos kreivės yra stipriais priklausomybių ryšiais persipynusios.
Eurostato duomenimis, mes jau perkopėme Europos Sąjungos vidurkį, tačiau kiti rašo, kad mūsų kainos mažesnės negu vidurkis. Kaip yra jūsų žiniomis? Ar iš tiesų pas mus yra brangiau, negu dalyje Europos Sąjungos valstybių?
I. Genytė-Pikčienė: iš tikrųjų maisto prekių ir nealkoholinių gėrimų krepšelis yra susilyginęs su Europos Sąjungos vidurkiu. Gal šiek tiek ir jį viršija tam tikrose, atskirose kategorijose. Taip, tas lygis yra pasiektas ir tai nėra Lietuvai dėkinga situacija.
Kaip žinia, maistas yra toje prekių kategorijoje, kurios poreikius sumažinti nėra paprasta ir atitinkamai maisto infliacija veikia stipriai pažeidžiamus visuomenės sluoksnius. Tai, kad konvergencija šioje kategorijoje vyko sparčiau, negu vidutiniškai visose infliacijos kategorijose, mums nėra palankus aspektas.
Kaip atsiranda atotrūkis tarp kaimyninių valstybių?
Galbūt nestebina, kad aukščiausios maisto kainos yra Skandinavijos šalyse. Kaip paaiškinti tai, kad netgi kaimyninė šalys skiriasi? Pavyzdžiui, tarp mūsų ir estų yra gana didelis atotrūkis, ten kainos yra dar aukštesnės. Kodėl atsiranda toks atotrūkis?
I. Genytė-Pikčienė: Iš tikrųjų yra daug, matyt, specifinių veiksnių. Matome, kad Lietuvoje maisto kainos yra aukštesnės negu Lenkijoje. Pavyzdžiui, Estijoje yra aukštesnės negu Lietuvoje ir Latvijoje. Latvijoje yra kažkoks tarpinis variantas tarp Lietuvos ir Estijos.
Tam įtakos turi tiek lokalios priežastis. Pavyzdžiui, Lenkija yra gerokai didesnė, ekonomika galinga su vidaus rinka ir ten ekonomijos galimybės yra gerokai platesnės negu mūsų Baltijos šalyse, kurios yra mažytės. Atitinkamai vartotojų ratas yra kuklesnis ir ekonomijos veiksnių galimybės yra mažesnės.
Kitas aspektas yra ir vietinės produkcijos kainos, vietinės žaliavos kainos, vietinės pridėtinės vertės grandinės susibalansavimas tarpusavyje, derybinės galios toje pridėtinės vertės grandinėje skirtumai. Iš tikrųjų tuos nusistovėjusius kainų lygius apsprendžia visas kompleksas priežasčių ir skirtingų šalių atvejais priežastingumas yra skirtingas.
Žmonės dažnai kalba, kad įvairūs maisto produktai nuolat brangsta, ar yra tokių produktų, kurie atpigo?
T. Atraškevičius: Matome įvairiausią statistiką, kad kažkas pabrango, kažkas atpigo. Mes kaip prekybos tinklas nuolatos ieškome sprendimų, kaip tai sumažinti, kai dėl įvairiausių veiksnių tos kainos iškyla. Čia jau buvo paminėta kakavos, žaliavos krizė, pieno žaliavos krizė. Kai matėme tas didžiausias krizes, kai kainos tiek rinkoje svyravo, tiek vėliau atsivilnijo į lentynų kainas.
Ieškojome sprendimų, kaip tuo metu sumažinti. Akcijos pagelbėjo, kol deriesi su tiekėjais dėl geresnių tiekimo kainų. Akcijos yra vienas iš būdų, kai tu gali pasiekti ir trumpuoju laikotarpiu amortizuoti tam tikras kainas. Kas konkrečiai pigo, šios statistikos dabar negaliu pasakyti, nes produktai skiriasi.
Svarbu paminėti, kad tam ir yra deramasi su tiekėjais, jog tu surastum kuo geresnę tiekimo kainą, ją išsiderėtum ir tada galėtum pirkėjui pasiūlyti kuo mažesnę galutinę kainą lentynoje. Įvairiausių sprendimų ieškoma. Paskutinis mūsų sprendimas ir buvo kainų mažinimo revoliucija, kai įprastas produktų kainas sumažinome vienu metu didelei prekių grupei.
Ką jūs pastebėjote, kokios prekės yra populiariausios tarp pirkėjų? Ką jie dažniausiai perka? Ar tikrai, pavyzdžiui, kiaušiniai yra kasdienė prekė?
T. Atraškevičius: Iš tikrųjų kasdienio vartojimo svarbiausios maisto prekės yra kiaušiniai, pieno produktai, tas pats sviestas, grietinė, varškė. Tai tikrai yra labai aktualūs produktai. Taip pat mėsa, šviežia mėsa, paukštiena, kiauliena, jautiena. Tai yra tos prekės, kurios atsiduria ko ne kiekvieno pirkėjo krepšeliuose.
Tai yra pagrindinės kasdienio vartojimo prekės, vaisiai, daržovės. Tie produktai, iš kurių tu gali pasigaminti maistą arba iš kurio tu maitiniesi. Čia yra tas pagrindinis, pagrindiniai produktai, kurie pirkėjams yra tikrai aktualūs. Jie ieško neretai geriausių pasiūlymų, kaip, kuo pigiau išsigyti būtent šias maisto prekes.
Dabar „Maxima“ prekybos tinklas padarė kainų revoliuciją ir kainą sumažino, bent jau taip skelbiama, 25 proc. Galbūt galite patikslinti, visiems maisto produktams minus 25 proc. ar yra tam tikrų išskirstymų?
T. Atraškevičius: Jeigu tiksliai išsireiškiant, tai daugiau negu 9 tūkst. maisto prekių iki 25. Čia paimtas toks vidutinis rėžius, kuris apima didžiausią prekių dalį. Jeigu kalbėsime apie kainų mažinimo revoliucijos mastą, tai apima nuo vieno iki 45 proc. apskritai įprastų kainų mažinimą. Tiesiog procentas, kuris apima didžiausią prekių grupę.
Skirtingose prekių kategorijose yra tam tikrų prekių mažėjimų, įprastų kainų mažėjimų. Vienas didžiausių įprastų maisto prekių kainų mažėjimų jaučiamas bakalėjos prekių grupėse, įvairiuose užkandžiuose, traškučiuose. Taip pat ir kitose, tiek pieno, tiek šviežios mėsos, šviežios mėsos ir iki 30 proc. įprastos kainos yra sumažintos.
Pagal ką apskaičiuotas 25 proc. vidurkis? Kokia metodika buvo taikoma?
T. Atraškevičius: Yra paimtas tiesiog didžiausias prekių kiekis. Didžiausiam prekių kiekiui yra išvestas vidutiniškas vidurkis, kiek yra sumažėjusios kainos. Paprastai paimtas vidurkis, kuris yra palaikomas didžiausiai.
Iš pirkėjų gavome klausimų. Kaip dabar pavyko tokią revoliuciją kainose padaryti? Gerai uždirbo prekybos tinklas ar kaip?
T. Atraškevičius: Reikėtų suprasti, kad toks didelis strateginis žingsnis tikrai neįvyksta per naktį ar per savaitę galų gale. Tai yra ilgai brendęs ir apgalvotas pokytis, kuris keičia žaidimo taisykles, būtent mūsų kaip prekybos tinklo. Jeigu kalbame grynai apie kainų mažinimo revoliuciją, tai dar praėjusiais metais mes sumažinome įprastas kainas, iš pradžių kavos produkcijai vienai grupei, po to visai kavos rūšiai.
Praėjusiais metais sumažinome ir paruošto maisto kategorijų įprastas kainas. Dabar po ilgų, maždaug pusmetį trukusių derybų, kuriuose dalyvavo daugiau negu 200 tiekėjų ir gamintojų, pavyko surasti tinkamiausią sprendimą abiem pusėms ir sumažinti įprastas maisto kainas. Tokie sprendimai neįvyksta greitai. Jie neįvyksta tiesiog sugalvojus, per naktį nėra pakeičiamos kainos visose parduotuvėse ir tiesiog įvyksta revoliucija.
Tai yra labai ilgi ir stiprūs derybiniai procesai. Dar svarbu paminėti, kad kiekvienas, tikriausiai, prekybos tinklas ieško tų geriausių sprendimų, kaip savo pirkėjui pasiūlyti kuo patrauklesnę kainą rinkoje. Nuo to, ar tu pritrauksi pirkėją, priklauso, kaip sėkmingai veiksi šioje konkurencingoje rinkoje.
Kas labiausiai įstrigo derybose? Ar buvo tam tikrų grupių tiekėjų ar kitų juridinių asmenų, kurie priešinosi? Turbūt nebuvo lengva išsiderėti?
T. Atraškevičius: Derybiniai procesai visada yra atkaklūs ir sunkūs. Tai reikalauja tam tikrų pastangų. Verta paminėti, kad mes tikrai tų tiekėjų nenuskriaudėme ir net 40 proc. asortimento, kuris dalyvauja kainų mažinimo revoliucija, yra sumažinta būtent pačio prekybos tinklo sąskaita. Nėra taip, kad kreipiamės į tiekėjus ir prašėme tik jų įsitraukti. Tai yra iš abiejų pusių derybų procesu gimęs sprendimas, kuris reikalauja tam tikrų kaštų.
Ar kiti prekybos tinklai seks šiuo pavyzdžiu?
Kokią įtaką tai gali turėti ateityje? Ar gali tuo pavyzdžiu pasekti kiti prekybos tinklai, o gal jie matys, kad patys neturi tokių resursų?
I. Genytė-Pikčienė: Sunku įvertinti iš tikrųjų, ypač iš makroekonominio taško. Tai yra strategijos, kurių mastas ir poveikis pasimatys per laiką. Reikia akcentuoti, kad Lietuvos gyventojai yra pakankamai jautrūs kainai. Matome, kaip greitai sentimentas keičiasi, kaip gyventojai lankosi Lenkijos prekybos centruose ieškodami kainos sprendimų.
Atitinkamai tai sukuria tokią konkurencinę aplinką, į kurią privalo reaguoti vietos dalyviai, rinkos. Maisto prekės yra pakankamai jautri socialiai kategorija ir labai objektyvu suvokti, kad tai nėra išvengiamas prekybos krepšelio segmentas. Mes to negalime išvengti. Ant to labai daug sutaupyti taip pat, matyt, neturime galimybių.
Čia yra pakankamai didelis jautrumas. Tai, kad jau esame pasiekę Europos Sąjungos vidurkį šitoje kategorijoje pagal kainas, irgi yra rimtas signalas mūsų šalies gyventi patrauklumui, konkurencingumui kitų šalių atžvilgiu. Atitinkamai ieškoti sprendimų, kaip spręsti šitą susiklosčiusią situaciją tikrai reikia.
Tie sprendimai gimsta pačioje rinkoje, jeigu tai nėra politikų padiktuoti ar iš viršaus nuleisti sprendimai, tai jau yra labai teigiamas signalas. Jeigu rinka sugeba save sureguliuoti, bent jau judėti link savireguliacijos, tai yra gerai. Kuomet sprendimai padiktuojami politinių sprendimų, politinio kišimosi, tai yra laikinas dalykas.
Tai laikina intervencija, kuri rinkos sąlygomis gali sukelti tam tikrus disbalansus, tam tikrų prekių ar produktų trūkumus. Tai nėra gerai, nes tas pats galutinis vartotojas nukenčia dėl tokių sprendimų. Šiuo atveju labai norėtųsi, kad rinka pati sugebėtų suvaldyti perteklinę infliaciją ir atitinkamai užtikrinti šitos pažeidžiamos prekių grupės kainų tvarumą.
Apie politinius sprendimus buvo svarstymų, gal Lietuvoje reikėtų mažinti PVM maisto prekėms. Kaip toks sprendimas, jeigu būtų įgyvendintas, galėtų atsiliepti? Ar tai padėtų klientams, gyventojams, kainos būtų mažesnės, bet nenukentėtų valstybės biudžetas?
I. Genytė-Pikčienė: Reiktų pradėti atsakinėti nuo to, ar nenukentėtų biudžetas. Biudžetas nukentėtų, nes pridėtinės vertės mokestis yra svarbi biudžeto pajamų dalis, svarbus biudžeto pajamų šaltinis ir labai natūralu, kad darant tam tikrus pokyčius, tam tikras išlygas tai nėra palanku fiskališkai.
Stebint kitų šalių bandymus taikyti šitą priemonę, matėsi, kad infliacija ir infliacijos tendencijos labai ir nepasikeitė, nes pridėtinės vertės mokesčio lengvatinio efektas pasiklydo pakeliui link galutinio vartotojo. Atitinkamai tai nėra efektyvi priemonė paveikti galutines kainas.
Buvo galima matyti per 2022-ųjų metų infliacijos šoką, nes tą priemonę taikė ir kaimynai lenkai, ir Vengrijoje buvo panašių priemonių imtasi. Iš tikrųjų ta infliacija netgi užsiliko ilgesnį laikotarpį itin aukšta šitose šalyse, kai tuo tarpu mes turėjome tokį vienkartinį skausmingą infliacijos šoką, bet jisai pakankamai greitai užsmaugė pats save ir išsikvėpė.
Gal tada gyventojai nevažinėtų į Lenkiją pirkti produktų?
I. Genytė-Pikčienė: Lenkijos kainų lygius lemia ne tik mokestinė politika. Yra daugybė kitų aplinkybių, kurios leidžia pasiekti mąsto didesnę ekonomiją ir atitinkamai tas kainas palaikyti žemesniame lygyje. Viena vertus sunku pasakyti, aš tikrai abejoju, ar tai būtų ta sidabrinė kulka, kuri sustabdytų, panaikintų kainų atotrūkį tarp Lenkijos ir Lietuvos. Tikrai matyti, kad ne. Kita vertus, galimybė išvažiuoti į Lenkiją ir apsipirkti siunčia savotišką signalą mūsų vietos rinkai, užkuria poveikį vietos prekybos tinklams bei kitiems maisto pridėtinės vertės grandinės nariams pakonkuruoti dėl to pirkėjo.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai – kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
