„Eurostat“ duomenimis, mėsos brangimą lemia keli veiksniai: gyvūnų trūkumas, ligos ir didelė paklausa. Lietuva taip pat patenka tarp šalių, kuriose kai kurių rūšių mėsos kainos kilo gana sparčiai.
Per pastaruosius metus maisto kainos ES iš viso padidėjo 3,3 proc., o tai yra šiek tiek daugiau nei vidutinis infliacijos lygis, kuris siekė 2,5 proc.
Labiausiai tarp mėsos produktų ES brango jautiena ir veršiena. Duomenys rodo, kad pastarųjų kainos padidėjo apie 10 proc.
Tuo metu avienos ir ožkienos kainos padidėjo 7,2 proc., o paukštienos – 4,4 proc.
Ekspertai aiškina, kad pagrindiniai veiksniai, lemiantys tokį mėsos kainų kilimą, yra pasiūlos trūkumas ir didelė paklausa.
Taigi, kuriose šalyse 2025 m. mėsos kainos išaugo labiausiai ir kodėl kainų augimas Europoje skiriasi?
Lietuva fiksuoja vieną didžiausių mėsos brangimų ES
Avienos ir ožkienos kainos daugiau nei 10 proc. padidėjo Lenkijoje (13,5 proc.), Portugalijoje (13,1 proc.), Airijoje (12,7 proc.), Švedijoje (11,3 proc.) ir Ispanijoje (10,1 proc.).
Tuo metu paukštienos kainos augo lėčiau nei kitų rūšių mėsos, tačiau vis tiek buvo vienos iš sparčiausiai brangstančių maisto produktų.
Paukštienos kainos labiausiai padidėjo Latvijoje (15,8 proc.) ir Estijoje (15,2 proc.), o sumažėjo Suomijoje (-1,8 proc.) ir Kipre (-0,2 proc.).
Daugumoje didžiųjų ekonomikų paukštienos kainų augimas buvo mažesnis nei ES vidurkis, pavyzdžiui, paukštienos kainos 3,4 proc. padidėjo Vokietijoje, 2,7 proc. Ispanijoje ir 0,6 proc. Prancūzijoje.
Galiausiai didžiausias jautienos ir veršienos kainų augimas buvo užfiksuotas Nyderlanduose (23 proc.), Kroatijoje (22,4 proc.) ir Latvijoje (20,8 proc.).
Lietuvoje pastaruoju metu labiausiai pabrango jautiena ir veršiena, kurios kainos pakilo 16,8 proc. Tuo metu aviena ir ožkiena pabrango 8,4 proc., o paukštiena – 8,9 proc.
Europos ūkininkų sąjungos atstovas spaudai sakė, kad mėsos kainų skirtumus tarp ES šalių lemia keletas veiksnių.
Pavyzdžiui, itin skirtingi gamybos pajėgumai tarp valstybių narių. Dėl to kai kurios šalys patiria didesnį spaudimą patenkinti vidaus paklausą nei kitos.
Taip pat didelę įtaką turi gyvūnų ligos ir dėl jų taikomi gyvulių judėjimo apribojimai, kurie taip pat skiriasi valstybėse narėse.
Pasakė, kokios prekės šiemet brangsta sparčiausiai
Kainų palyginimo portalo „Pricer.lt“ atlikta 2026 metų vasario vidutinio pigiausių maisto produktų krepšelio kainų analizė rodo, kad pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse palyginus su 2026 sausio mėnesiu brango 0,50 euro (+ 0,7 proc.) ir buvo 0,58 euro (+ 0,8 proc.) brangesnis, nei praeitų metų vasario mėnesį.
Lyginant su prieškariniu 2021 m. vasario mėnesiu, krepšelis yra 17,28 euro (+ 31,8 proc.) brangesnis.
„Pricer.lt“ nurodo, kad iš jų stebimų 52 prekių brango 28 prekės, pigo 23, o 1 prekės kaina nekito.
„Labiausiai brangusios prekės – pigiausia biri juodoji arbata, juodasis šokoladas „Karūna“, viščiukų broilerių ketvirčiai, kiaulienos kumpis be kaulo, vištų kiaušiniai, pigiausia degtinė, pigiausias jogurtas.
Labiausiai pigusios prekės – malta kava „Jacobs“, pigiausia šaldyta jūrų lydekos filė be odos, pigiausias sviestas, pigiausios pomidorų sultys, pigiausia juoda duona, pigiausias pasterizuotas pienas“, – įvardijo kainų palyginimo portalas.
Atskirai „Pricer.lt“ apžvelgė ir mėsos kainų pokyčius.
Pavyzdžiui, kiaulienos kaina, anot jų, 2026 m. vasarį buvo 19,6 proc. mažesnė nei praėjusiais metais.
„Vidutinė kiaulienos kaina yra mažesnė už 5 metų vidurkį. Bet tinklai kainomis su vartotojais nesidalina – net matome bandymus kainas kelti“, – pridėjo „Pricer.lt“.
Tuo metu vištienos kainos šių metų vasarį buvo 5,4 proc. aukštesnės nei praėjusiais metais.
„Ko gero, tai ir yra paaiškinimas, kodėl kiaulienos mažmeninė kaina nekrenta kartu su žaliava – vištienos pirkėjas pradeda pirkti pigesnę kiaulieną, tai kam tas kiaulienos kainas mažinti?“ – aiškino kainų palyginimo portalas.
„Pricer.lt“ atkreipė dėmesį, kad vasarį ir toliau mažėjo pieno žaliavos kaina. Būtent dėl to pigiausio pieno ir sviesto kainos atsirado prie kainų mažėjimo lyderių.
Kainų palyginimo portalas pridėjo, kad tokiais kainų pokyčiais džiaugtis skubėti nereikėtų, nes Irane vykstantis karinis konfliktas gali situaciją pakoreguoti.
„Jeigu konfliktas su Iranu užsitęs, kainos kils aukštyn kartu su naftos kainomis. Galite neabejoti, kad verslas staigiai kels kainas ir visų pirma prekėms, kurios susietos su dažna logistika ir energetika, t. y. duona, pienas ir pan.
Nesvarbu, kad pagrindinės šių produktų žaliavos pigo. Ir kels avansu, nes nuo 2022 m. jau išmoko žaibiškai perkelti realias ir menamas sąnaudas ant vartotojo pečių“, – pabrėžė „Pricer.lt“.
Kokių maisto prekių kainų pokyčių galima tikėtis šiais metais?
Kiek anksčiau Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC) naujienų portalui tv3.lt prognozavo, kad artimiausiu metu stabilios išliks grūdų ir jų gaminių kainos.
„Tikėtina, kad stabilios išliks ir duonos bei kitų grūdinių produktų gamintojų didmeninės kainos, nes nėra pagrindo pagrindinių žaliavų brangimui, o kitos gamybos sąnaudos pastaruoju metu nesikeičia.
Todėl galima daryti prielaidą, kad, esant stabilioms žaliavų ir gamintojų kainoms, duonos ir kitų grūdinių produktų mažmeninės kainos artimiausiu laikotarpiu neturėtų didėti“, – nurodė ŽŪDC Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vadovė dr. Irma Jankauskienė
Taip pat, anot I. Jankauskienės, susiklosčius palankioms gamtos sąlygoms, galėtų atpigti obuoliai.
„2025 m. spalio mėn., palyginti su 2024 metų atitinkamu laikotarpiu, jų supirkimo kaina buvo didesnė 74 proc., o mažmeninė – 35 proc.“ – atkreipė dėmesį ji.
Tuo metu šviežių supakuotų kiaušinių kainos artimiausiu laikotarpiu turėtų išlikti aukštos.
„Tolesnės kainų tendencijos priklausys nuo situacijos Lenkijoje ir kitose kaimyninėse šalyse“, – pastebėjo specialistė.
Ji pridūrė, kad dėl didėjančio vištienos importo iš trečiųjų šalių, galima tikėtis žemesnių vištienos kainų, jei ši tendencija išsilaikys.
„2025 m. lapkričio mėn., palyginti su spalio mėn., vidutinė didmeninė atvėsinto viščiuko broilerio kaina Latvijoje sumažėjo beveik 10 proc., o Lenkijoje – apie 22 proc. (EK duomenys)“, – nurodė I. Jankauskienė.
Didesnė pasaulinė žalio pieno pasiūla ir intensyvi konkurencija tarp didžiųjų pieno produktų eksportuotojų šalių šiemet lėmė kai kurių pieno produktų kainų mažėjimą, todėl jo galima tikėtis ir šiemet.
Anot ŽŪDC, ypač ryškiai mažėjo didmeninės sviesto kainos.
„Vidutinė didmeninė ES sviesto kaina 2025 metų spalį siekė 5,76 Eur/kg (be PVM) ir buvo 9,1 proc. mažesnė nei rugsėjį. Lapkritį ji toliau reikšmingai mažėjo ir siekė 5,42 Eur/kg.
Per pastarąją (gruodžio 2 d.) pieno produktų prekybos sistemos „Global Dairy Trade“ sesiją sviesto kaina, palyginti su ankstesne sesija, sumažėjo net 12,4 proc.“ – dalijosi ji.
Šių pokyčių poveikis Europos rinkai atsispindi su tam tikru vėlavimu, todėl artimiausiu metu, tikėtina, didmeninės sviesto kainos Lietuvoje dar šiek tiek mažės, tačiau, ar ši tendencija atsispindės mažmeninėse kainose, prognozuoti sudėtinga.
Pavyzdžiui, 2025 m. spalį vidutinė gamintojo / didmeninė sviesto (82 proc. rieb., 170–200 g pakuotė) kaina Lietuvoje buvo 6,53 proc. mažesnė nei rugsėjį ir siekė 7,30 Eur/kg, nors mažmeninė to paties sviesto kaina padidėjo 0,76 proc. – iki 14,63 Eur/kg.
