Socialiniuose tinkluose vis dažniau pasirodo gyventojų pastebėjimų, kad už tą patį dyzeliną kaimyninėse šalyse tenka mokėti gerokai mažiau.
Tačiau kodėl taip yra ir kas lemia tokius kainų skirtumus tarp kaimyninių šalių?
Akivaizdus kainų skirtumas Latvijoje ir Lietuvoje
Su naujienų portalu tv3.lt susisiekė skaitytoja Gabrielė (tikras vardas redakcijai žinomas), kuri pasidalijo, kaip pirmadienio vakarą automobiliu grįždama į Lietuvą aptiko, kad šiuo metu Latvijoje užsipilti dyzelino galima daug pigiau.
Skaitytoja pasakoja, kad pakeliui namo patikrino dyzelino kainas netoli pasienio Latvijos pusėje esančioje Jelgavoje ir jau artimiausiame Lietuvos mieste Joniškyje.
Moterį nustebino, kad to paties tinklo degalinėje, Lietuvoje ir Latvijoje, dyzelino kaina skyrėsi 0,18 euro.
„Joniškio „Circle K“ dyzelinas 1,99 euro. Jelgavos „Circle K“ dyzelinas 1,81 euro. Taip išeina, kad piltis dyzelino labiau apsimoka važiuoti į Latviją“, – stebėjosi skaitytoja.
Skaitytojai kilo klausimas, kodėl to paties tinklo degalinėje gali būti toks kainų skirtumas, ypač, turint galvoje, kad Lietuvoje ir Latvijoje didelę dalį degalų didmeninėje rinkoje parduoda Mažeikių naftos perdirbimo gamykla.
Kainų skirtumus lemia keletas priežasčių
Naujienų portalas tv3.lt degalinių tinklo pasiteiravo, kodėl susidaro tokie kainų skirtumai.
„Circle K“ kainodaros vadybininkas Rokas Staniulis paaiškino, kad pirma kainų skirtumo Latvijos ir Lietuvos degalinėse priežastis – skirtingi mokesčiai.
„Visų pirma, didžiausią įtaką kainų skirtumams daro skirtingi akcizo tarifai – Lietuva ir Latvija taiko nevienodus akcizus dyzelinui“, – nurodė jis.
R. Staniulis paaiškino, kad taip pat kainų skirtumus dažnai lemia skirtinga savikaina, tiekimo ir operaciniai kaštai, atsargų bei pardavimų apimtys.
„Galutinei kainai įtakos turi ir skirtinga konkurencinė aplinka. Visi šie veiksniai prisideda prie galutinių degalų kainų skirtumų“, – aiškino jis.
Latvijoje dyzelinui taikomas mažesnis akcizas
Lietuvoje degalams taikomas akcizų tarifas susideda iš dviejų dedamųjų: pastoviosios ir kintamosios dalių.
Pastovioji dyzelino akcizo dalis nuo 2026 m. siekia nuo 500 eurų už 1 tūkst. litrų, o kintamoji dalis (tai yra, anglies dioksido (CO2) dedamoji) – 53,6 euro už 1 tūkst. litrų produkto.
Taigi bendras akcizas taikomas degalams Lietuvoje siekia 553,6 euro už 1 tūkst. litrų.
Latvijoje akcizas taikomas dyzelinui nuo 2026 m. taip pat padidėjo ir šiuo metu siekia 467 eurus už 1 tūkst. litrų.
Vadinasi, dyzelinui taikomi akcizai Lietuvoje ir Latvijoje skiriasi per 86 eurus už 1 tūkst. litrų arba 0,0866 euro už 1 litrą.
Pridėtinės vertės mokesčio tarifas kaimyninėse valstybėse yra toks pats – 21 proc.
Kodėl taip brangsta kuras?
Ekonomistas Marius Dubnikovas pastebėjo, kad nuo karo Irane pradžios Brent rūšies naftos kaina pašoko 71 proc. ir vėliau krito beveik 30 proc. palikdama maždaug 15 dolerių arba apie 20 proc. prieaugį.
Tokie pokyčiai žaliavų rinkose neišvengiamai paveikė kuro kainas, dėl kurių kilo aktyvios diskusijos, kaip kuras degalinėse gali taip staigiai pabrangti.
Ekonomistas paaiškino, kad maržos degalinėse ilgu periodu išlieka vos keli procentai, tačiau stiprus naftos kainos pokytis verčia draustis visas grandinės dalis – pradedant perdirbėjus ir baigiant degalines.
„Tai reiškia, kad degalinė yra priversta staigiai didinti esamo kuro kainą, nes perdirbėjas jas taip pat didina.
Jei turi pigių degalų rezervą, turi jį parduoti brangiau, nes ryt reikės vėl pirkti gerokai brangiau, jei rezervą parduosi pigiai, ryt negalėsi nusipirkti tiek pat degalų ir verslas nukentės.
Būtent dėl to pokyčiai būna žaibiški, o ne dėl to, kad kylant kainoms rezervai esą būna maži, o joms krentant – dirbtinai dideli“, – komentavo M. Dubnikovas.
Anot jo, rinkos prekybos dinamiškumas rodo, kad rinkos dalyviai tikisi greitos karo pabaigos, bet stengiasi gan stipriai uždirbti iš staigių kilimų ir greitų nusileidimų prekiaujant į abi puses.
„Tai lemia ir didelius pokyčius degalinėse. Jei pasitvirtins greito karo prielaida, tada nebus padaryta ilgalaikės žalos ir mūsų ekonomikai. Turėsime, tikėtina aukštesnę nei prognozuotą infliaciją, bet rimtesnių sukrėtimų dar galima išvengti“, – pažymėjo jis.
Visgi, pasak M. Dubnikovo, egzistuoja ir teigiama šios situacijos pusė – vėl kyla diskusijos ar teisingos mokesčių ir akcizų politikos laikomasi Lietuvoje.
„Daugelį metų akcizai buvo didinami ir Lietuvai sekėsi surinkti mokesčius, tačiau praėjusiais metais buvo iššokta tolyn už kaimyninių valstybių – visų pirma kaimyninės Lenkijos. Vežėjai nustojo piltis degalus Lietuvoje ir potencialiai prarandama daugiau nei 100 mln. Eurų mokesčių kasmet, o padidinti mokesčiai kraunami ant gyventojų pečių.
Net pristabdžius mokesčių augimą teigiamo efekto negausime ir gyventojai toliau turės mokėti aukštas kainas dėl mokesčių ir banguojančios naftos kainos. Panašu į tai, kad keliami mokesčiai šiais metais pasimatė labiau nei prieš tai, nes anksčiau jie slėpėsi po žemomis žaliavos kainomis“, – pridėjo ekonomistas.
Situacija tik blogės?
Ekonomistai įspėja, kad įtampa Artimuosiuose Rytuose ir neaiški konflikto eiga didina nerimą tarptautinėse rinkose, o tai jau daro įtaką ir naftos kainoms.
„Rinka ne tik nemato aiškios konflikto pabaigos, bet ir mato vis daugiau rizikų, kad konfliktas vystosi ne ta trajektorija, kurios visi tikėjosi“, – sakė „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Iš pradžių tarptautinės rinkos tikėjosi, kad dėl prasidėjusio karo Hormūzo sąsiauris nebus ilgai uždarytas, tačiau nuotaikos greitai pasikeitė.
„Nes viena yra Hormūzo sąsiaurio de facto uždarymas – per jį plaukia tik laivai su Kinijos ir Irano vėliavomis. Visi kiti neplaukia.
Kita problema ta, kad kaimyninės valstybės, tokios kaip Kuveitas ar Irakas, pradėjo stabdyti naftos gavybą, nes dabartiniai naftos sandėliai jau yra pilni, kadangi nafta nėra transportuojama per Hormūzo sąsiaurį“, – pasakojo A. Izgorodinas.
„Kuo toliau, tuo labiau suprantame, kad paleisti šiuos įrenginius prireiks nemažai laiko. Sustabdžius juos, problemos tik didėja.
Tai jau nebėra dienų klausimas – tai savaičių ar net mėnesių klausimas, kol grįšime į normalią situaciją“, – kalbėjo SEB atstovas Tadas Povilauskas.
Ekonomistai aiškina, kad nafta negali brangti iki begalybės, nes degalams ar kitiems naftos produktams pabrangus iki per didelės ribos, verslai pradeda lėtinti veiklą, nes nebegali jų įpirkti.
„Netikėčiau scenarijumi, pagal kurį naftos kaina pasiektų 150 dolerių už barelį. Tai įmanoma, tačiau toks kainų lygis labai stipriai smogtų pasaulio ekonomikai. Prasidėtų nemažas pasaulio ekonomikos, ypač cikliškų sektorių, susitraukimas“, – teigė A. Izgorodinas.
Pasak ekonomistų, jei situacija greitai nepasikeis, daugelis pasaulio valstybių pradės naudoti savo turimas naftos atsargas, kurios laikinai padės stabilizuoti padėtį.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
