Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Skurdas Lietuvoje nemažėja, atskirtis tarp jaunų miestiečių ir vienišų tėvų ar senjorų – didėja, o taikomos skurdo mažinimo priemonės nėra efektyvios. Išmokos, pasak specialistų, nesprendžia skurdo problemos, o tik ją apglaisto. Tiesa, tokios pastabos gaunamos iš Europos Komisijos, atrodo, Lietuvos nejaudina, nes ataskaitos beveik kasmet yra tokios pačios, akcentuojamos niekaip nesprendžiamos problemos.

Skurdas Lietuvoje nemažėja, atskirtis tarp jaunų miestiečių ir vienišų tėvų ar senjorų – didėja, o taikomos skurdo mažinimo priemonės nėra efektyvios. Išmokos, pasak specialistų, nesprendžia skurdo problemos, o tik ją apglaisto. Tiesa, tokios pastabos gaunamos iš Europos Komisijos, atrodo, Lietuvos nejaudina, nes ataskaitos beveik kasmet yra tokios pačios, akcentuojamos niekaip nesprendžiamos problemos.

REKLAMA

Prieš kelias dienas paskelbtoje naujausioje Europos Komisijos (EK) ataskaitoje sakoma, kad Lietuva tebepatiria rimtų ilgalaikių iššūkių, kuriuos būtina spręsti. Socialinė atskirtis šalyje išlieka aukšta, ypač tarp pažeidžiamų visuomenės grupių, o socialinės apsaugos adekvatumas dėl žemo socialinės srities išlaidų lygio Lietuvoje išlieka menkas. 

„Pajamų nelygybė šiek tiek sumažėjo, tačiau, lyginant su kitomis ES šalimis, šis rodiklis kelia didelį susirūpinimą“, – rašoma EK ataskaitoje.

REKLAMA

Tiesa, ši ataskaita nepasakė nieko naujo, nes kelis metus iš eilės ataskaitose akcentuojami tie patys dalykai. Visgi situacija Lietuvoje beveik nesikeičia, skurdas mažėja lėtai, o atskirtis dar bado akis.

Specialistai tikina, kad Lietuva gaudama pinigų iš Europos Sąjungos (ES) skurdo mažinimui juos leidžia neišmaniai, taiko praeito amžiaus modelius ir nesupranta, kas yra gerovės valstybė. O skurdūs ir valstybe nepatenkinti žmonės yra daug imlesni propagandai ir hibridinėms grėsmėms, įsitikinę specialistai. 

Mes turtėjame, bet skurdo daugėja

Ekonomistas Boguslavas Gruževskis sako, kad neribotos rinkos ekonomikos sąlygomis formuojasi nelygybė, ji gimdo skurdą, o šis – atskirtį. Visgi toks paaiškinimas, pasak ekonomisto, per daug paprasta, viskas yra daug sudėtingiau, ypatingai, kai kalbame apie ES ir Lietuvą ten. 

„Pirmiausia skurdas, kaip problema, labai aštriai atrodo ES, nes būtent čia lygybė ir mažas skurdo lygis yra akcentuojamas, kaip vienas didžiausių privalumų. Šis lygmuo yra tai, kuo ES išsiskiriame iš kitų pasaulio regionų. Visgi nors mes tai vertiname ir „parduodame“, kaip savo (sąjungos) pliusą, bet  nesugebame to apsaugoti. Rinkos mechanizmai ir reguliavimas nėra pakankamai efektyvus. Kitas dalykas, kuris tikrai krenta į akis, tai, kad problemos nesikeičia nuo pat XX amžiaus pabaigos. Žinoma, tai ne tik ES problema, jau 30 metų pasaulyje fiksuojamas nelygybės padidėjimas. Ir tai bloga tendencija, nes tuo pat metu mes Europoje ir kitose pasaulio dalyse nuolat turtėjame. Taigi, koks tai paradoksas“, – svarstė B. Gruževskis. 

REKLAMA
REKLAMA

Pasak specialisto, mes sąmoningai nenaudojame mechanizmų, tam, kad pažabotume skurdą. Jis taip pat pridūrė, kad EK, kuri kasmet rašo ataskaitas ir vis bado pirštais, tarkime, į Lietuvos bėdas – nieko nedaro, kad tos bėdos būtų sprendžiamos, nesiima jokių sankcijų, kai mato, kad kasmet ataskaitos beveik kartojasi. 

„Tam, kad procesai vyktų, tarkime ir Lietuvoje,  būtina padidinti EK kontrolinę funkciją. Ir jei Lietuva ar kokia Estija, Latvija, jei čia rodikliai nelygybės negerėja, turėtų būti ir mums kažkokios sankcijos, nes mes neprisidedame prie to, kas yra aukščiausia ES vertybė – prie lygybės kūrimo. <...> Bet tokio mechanizmo nėra, o dalis šalių, tuo metu ir Lietuva, pasisako už mažesnę kontrolę. Jie skiria mums pinigus, galvoja, kad mes viduje turime pakankamai demokratinių mechanizmų, bet Lietuvoje, matome, taip nėra. Taip, mes gauname rekomendacijas, pastabas, rašo ir rašo, bet mažai, kas juda“, – komentavo B. Gruževskis, patikinęs, kad EK konstatuoja bėdas tikrai ne pirmą kartą, bet situacija pas mus negerėja. 

REKLAMA
REKLAMA

Jis tikino, kad Lietuva socialines problemas sprendžia praeito amžiaus priemonėmis. Net ir gerovės valstybę, mes suprantame tik, kaip aukštesnes išmokas, nors tas traukinys, pasak specialisto, jau senokai nuvažiavęs. 

„Kam ta aukšta pensija, jei žmogus negali patekti pas gydytoją? <...> Reikia ilginti žmonių gyvenimus, aktyvinti juos, o parama turėtų būti bazė, toks pat savaime suprantamas dalykas, kaip tualetinis popierius kiekviename tualete. Taip, jo reikia, bet visiems nešaukiame, kad jo ten yra. <...> O mes vis dar kalbame, kad reikia didinti pensijas ir išmokas, žinoma, kad reikia, bet tai yra norma. Dabar jau reikia įgalinti žmogų, pasirūpinti, kad jis patektų ten, kur reikia, pasirūpinti, kad galėtų naudotis visomis informacinėmis technologijomis. Visa tai – apleista“, – kalbėjo B. Gruževskis, patikinęs, kad problemų sprendimai Lietuvoje vėluoja jau 15 metų. 

Nelygybė pavojinga valstybės saugumui

Mes, pasak specialisto, gauname paramą, žinome EK tikslus ir norus, vienas jų – socialinis stabilumas, maža nelygybė, jei to nėra, jei ataskaita dar kartą sako, kad tie rodikliai nepasiekti, veiksmų pakankamų nėra – reikia griežtesnio atsako. Jis įsitikinęs, kad finansų kontrolė padėtų mums geriau tvarkytis. 

REKLAMA
REKLAMA

„Nelygybė formuojasi prie šaltinio – darbo užmokesčio. Pirmiausia, jei norime kovoti su skurdu, reikia tvarkyti darbo apmokėjimą, čia yra visos šaknys. Finansiniai mechanizmai apsprendžia skurdo lygį šalyje, o ne socialinės apsaugos priemonės. Tai, kaip poliklinika, jei jūsų gyvenimo būdas nesveikas, poliklinika mažai ką padės“, – pasakojo specialistas.

B. Gruževskis įsitikinęs, kad ant slenksčio turėdami karą mes turėtume ypatingai daug dėmesio skirti socialiniam saugumui, investuoti į jį, nes tik taip gali didėti žmonių parama valstybei.

„Patriotiškumo pagrindas – gyventojų pasitenkinimas. Paprastas, buitinis pasitenkinimas. Žmogus eina ir gina tai, kur jam buvo gerai. Bet jei žmogus buvo nuskriaustas, jis imlesnis hibridinio karo rizikoms, propagandai. <...> Žmogaus santykis su valstybe pirmiausia formuojasi per jo individualių poreikių patenkinimą ir jei yra pavojus, žmogaus galvoje taip pat gali būti nelabai gerai“, – svarstė specialistas.

Problemas reikia spręsti, nes situacija negerėja

„Swedbanko“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė sako, kad skurdo ir nelygybės statistika pamažu auga. Tarp sunkiausiai besiverčiančių daugiausiai yra pensininkų, vienišų senjorų arba vienišų tėvų, daugiavaikių šeimų.

REKLAMA
REKLAMA

„Tai skaudžios vietos. Pandemijos metu pamatėme, kad tarkime, vienišų tėvų situacija dar sudėtingesnė, nes jiems teko imti dar daugiau laisvų dienų, rūpintis vaikais, o pajamos – mažėjo. O kitoje pusėje mes turime jaunus didmiesčių gyventojus, kurie greitai prisitaikė, dirbo nuotoliu, jų pajamos nesumažėjo. Mažesnes pajamas gaunantys žmonės dažnai dirba kontaktinius darbus, tai net prisitaikyti galimybės neturi“, – sakė J. Cvilikienė.

Pasak specialistės, labai svarbu ir valstybės, ir verslo parama, tarkime, vienišiems tėvams reikia pagalbos su vaikais, reikia atitinkamos vaikų priežiūros infrastruktūros.

„Žinoma, laimi tie, kurie greitai prisitaiko, bet ne visi taip gali. Kiti tiesiog neturi tokių galimybių. Neaugant pajamoms didėja atotrūkis“, – konstatavo finansų specialistė. Ji mano, kad išmokomis problemų neišspręsime, reikia lankstesnio požiūrio į dirbančiuosius, infrastruktūrinės pagalbos.

„Sudėtinga vienam žmogui išlaikyti tris vaikus, labai. Reikia ir galimybės tokiam žmogui užsidirbti ir paramos, jei nepavyksta. Tai – kompleksiniai dalykai, bet kol mes jų neišspręsime, situacija nesikeis“, – aiškino J. Cvilikienė, paaiškinusi, kad Skandinavijos šalys yra puikus pavyzdys, kur link turėtume judėti.       

REKLAMA
REKLAMA

Pasak, jos, mokesčių didinti taip pat nereikia skubėti, kur kas svarbiau susitvarkyti su šešėliu ir piktnaudžiautojais. Tai, pasak finansininkės, šiuo metu būtų daug efektyviau, nei mokesčių didinimas.

Eilės prie maisto ilgėja

„Maisto banko“ atstovė Miglė Petronytė sako, kad pandemija ir kylančios kainos tikrai didina žmonių, kurie kreipiasi pas juos, skaičių.

„Mes užpraeitais metais maisto paketus tiekdavome 143 tūkst. žmonių, o jau pernai – 160 žmonių. Tai matote, kiek padaugėjo žmonių, kuriems reikia paramos. Taigi, padidėjimas tikrai jautėsi. O kalbant apie šiuos metus, tai prisidėjo keliasdešimt tūkstančių Ukrainos karo pabėgėliu. Žinoma, mes negalime išskirti jų, kaip žmonių, kurie stokoja maisto, nes parama skiriama visiems šiuo metu. Visgi panašu, kad tikrai didelė dalis, kurie neranda Lietuvoje darbo, bet nori čia likti – taps mūsų paramos gavėjais. Tokių žmonių gali būti apie 50 proc. Taigi, gali dar 23 tūkst. dar gali prisidėti”, – sakė „Maisto banko“ atstovai.

REKLAMA
REKLAMA

Žmonės, kuriems reikia paramos į „Maisto banko“ dažniausiai ateina siųsti socialinių darbuotojų. Taigi, palyginti kas mėnesį „Maisto banko“ atstovai didėjimo negali, bet sako matantys kitą tendenciją – maisto nebelieka, o likučius, išgraibo akimirksniu.

„Žmonės pradėjo vertinti maistą. Džiaugiasi net mažesniais maisto daviniais. Mes kovojame su maisto švaistymu, todėl maistą vežamės iš prekybos centrų, tokį, kuris dar yra geras, bet liko neparduotas. Tai ir vaisiai primokę, daržovės.

Taigi, maisto kiekio nelabai galime tiksliai numatyti kasdien, todėl paketai žmonėms ir organizacijoms skiriasi. Vieną savaitę galime duoti daugiau, kitą – mažiau. Tai pastebėjome, kad net mažais paketais žmonės džiaugiasi. Skambiname, sakome, kad liko keli bananai ir keli kepaliukai duonos, ar norėsite? Atsakymas visada būna taip, noriu, nes maistas brangus“, – sakė M. Petronytė, pabrėžusi, kad poreikis maistui labai padidėjo, o gaunama parama leidžia žmonėms atsidėti pinigų kitiems poreikiams.

REKLAMA
REKLAMA

Ji tikino, kad provincijoje žmonėms sunkiau susirasti darbą, todėl jie patiria sunkumų, o mieste – brangi būsto nuoma, todėl darbo turėjimas nevisada gelbsti.

„Palyginti kaimo ir miesto žmones būtų sudėtinga, bet kaimo žmonės vasara papildomai užsidirba, o štai miesto žmones ne visada turi tokias galimybes. Bet, žinoma, mieste darbo rasti lengviau. Visgi tiek mieste, tiek regionuose stokojančių žmonių daugėja. Prognozuoti dar nenorėčiau ateities, mes stebime tendencijas, taip pat maišo kortas tai, kad nežinome tikslaus skaičiaus ukrainiečių, kuriems reikės paramos“, – pasakojo „Maisto banko“ atstovė.

Lietuvą ir toliau kamuoja didelės problemos

Ingridos Šimonytės Vyriausybė neribotam laikui sustabdė mokesčių reformą. Tokį neveiklumą Finansų ministerija teisina karo sukeltu neapibrėžtumu.  Pasak ataskaitos, sveikatos priežiūros sistemos rezultatai Lietuvoje nėra optimalūs.

Pavyzdžiui, mirštamumas nuo ligų, kurių galima išvengti arba išgydyti, yra vienas aukščiausių ES, o vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje yra gerokai mažesnė už ES vidurkį, nes nepakankamai dėmesio skiriama ligų prevencijos priemonėms ir pirminei sveikatos priežiūrai.

REKLAMA
REKLAMA

„Švietimo sistema Lietuvoje nepakankamai efektyvi – nepaisant santykinai adekvataus finansavimo, Lietuvos moksleivių gebėjimai, tarptautinių vertinimų duomenimis, yra žemesni nei ES vidurkis, o aukštojo mokslo sistema nepakankamai orientuota į mokslo kokybę ir darbo rinkos poreikius“, – vardija EK.

Daugiau apmokestinti automobilius Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad Lietuvos klimato neutralumo siekį stabdo reformų stygius susisiekimo sektoriuje, kuriame nuo 2005 metų išmetamas šiltnamio dujų kiekis padidėjo perpus.

„Lietuva yra viena iš nedaugelio ES šalių, neturinčių metinio automobilių taršos mokesčio, o dėl nepakankamo dėmesio viešajam transportui naudojimasis juo Lietuvoje yra mažiausias ES“, – įspėja EK.

Primename, kad šiuo metu Lietuvoje yra tik vienkartinis transporto priemonių registravimo mokestis. Per praėjusius metus „Regitra“ surinko beveik 32 mln. eurų šio mokesčio. Iš viso mūsų šalyje yra registruota per 1,5 mln. lengvųjų automobilių.

„Lietuva ėmėsi beprecedenčių pastangų mažinti energijos išteklių priklausomybę nuo Rusijos. Kartu šalis išlieka priklausoma nuo energijos išteklių importo. Žemas energijos vartojimo efektyvumas fiksuojamas būsto, pramonės ir susisiekimo sektoriuose“, – dėmesį atkreipia EK.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak jos ataskaitos, Lietuvos ekonomika išlieka mažiau imli žinioms nei vidutiniškai ES, o viešųjų išlaidų inovacijoms rezultatai yra menki.

„Lietuvos regionai, ypač kaimiškosios vietovės, lėtai prisitaiko prie sparčiai besikeičiančios demografinės situacijos, o ekonominiai ir socialiniai skirtumai išlieka dideli“, – pastebima ataskaitoje.

Joje teigiama, kad mūsų šalis susiduria su papildomais iššūkiais, susijusiais su pirmine ir preventyvia globa, silpnu socialinių paslaugų planavimu ir teikimu, socialinio būsto strategijos trūkumu.

„Lietuvos išlaidos socialiniam būstui, kurios siekia 10,31 euro vienam gyventojui, palyginti su ES vidurkiu, kuris yra 101,58 euro, yra gerokai žemiau ES vidurkio, kas lemia būsto trūkumą ir ilgas eiles jam gauti. Socialinio būsto kokybė taip pat turi būti pagerinta“, – įspėja EK.

Vykdydama ekonominės ir socialinės politikos koordinavimą, EK paskelbė kiekvienai ES valstybei narei, taip pat ir Lietuvai, skirtų rekomendacijų pasiūlymus ir šalies ataskaitas, kuriose analizuojami tos valstybės narės ekonominiai ir socialiniai iššūkiai.

Svarbiau LGBT klausimas ir NT apmokestinimas bei vaistu priemoku padidinimas, o skurdas PX. Jiems viskas px aplinkui kaip gauna tukstantines algas ir kysius.
Dar priverstinai apmokestinsim NT, atimsim bedarbio statusus, pakelsim kainas, nekompensuosim vaistų, negydysim, kad greičiau išmirtų ir bus OK.O dar geriau nepasiturinčius išregistruoti iš Lietuvos, kad statistika būtų graži.
Europa turbūt visko apie mus nežino, nes tai yra valstybės paslaptis, nežino ir tai , kad gyvenam didžiausiam skurde , ubagyne
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų