Edukologė, mokyklų ir darželių steigėja, buvusio užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio žmona A. Landsbergienė nepraleido progos pasisakyti dėl viešai itin daug diskusijų susilaukiančios temos – vaikų žaidimo sniego gniūžtėmis.
Savo socialinių tinklų paskyroje besidalindama įrašu, ji pažymi, kad vaikams tokie rizikingi žaidimai yra būtini, o draudimai jomis žaisti patenkintų tik suaugusiųjų poreikius, o ne vaikų.
Tačiau, anot jos, mokyklos dažnai baiminasi tiek ir pačių vaikų traumų, tiek to, kaip į jas reaguos tėvai, ir kokios pasekmės gali ištikti mokyklą.
„Daug triukšmo dėl gniūžtės. Pradėsiu tuo, kad VAIKAMS REIKIA RIZIKINGŲ ŽAIDIMŲ (risky play) – jis yra būtinas, o konkrečiai dūkimas ir žaidimai sniege lavina:
• koordinaciją,
• socialinius įgūdžius,
• atsparumą,
• bei mažina stresą.
Draudimai sprendžia suaugusiųjų nerimą, o ne vaikų raidos poreikius“, – nurodo A. Landsbergienė.
Atsako, kodėl mokyklos laikosi tokios pozicijos
Vis dėlto ji pažymi, kad yra tam tikros aiškios priežastys, kodėl mokyklos bijo leisti vaikams žaisti sniego mūšius.
Anot jos, yra daug faktorių, tarp kurių įeina ir traumų rizika ir baimė dėl tėvų reakcijų, teisinių pasekmių, mokyklos politika, administracijos atsakomybė prieš kiekvieną įvykį ei baimė dėl vaikų tarpusavio konfliktų.
„1. Traumų rizika, baimė dėl tėvų reakcijų ar teisinių pasekmių
Sniego gniūžtėje gali būti ledo, akmenukų ar kieto sniego. Net ir nekaltas metimas gali:
• pataikyti į akį,
• praskelti antakį/smakrą ir pan.,
• palikti mėlynes, nubrozdinimus ant kūno.
Dažnai mokyklos bijo ne pačios traumos (kurių dauguma nebūna baisios), o tėvų reakcijos:
• „Kodėl nesužiūrėjote?“
• „Kodėl leidote?“
• „Kas atsakingas už mano vaiko sužalojimą?“
Šiandien, kai iš mokyklų tikimasi užkirsti kelią kiekvienai galimai nelaimei, sniego mūšiai tampa… „rizika, kuri neapsimoka“.
Galima baisėtis, galima pykti, bet – patikėkite – mokykla rinksis saugesnį (ir ramesnį!) kelią, nes ir taip užtenka piktų laiškų, skambučių, kai ant tavęs šaukia bei grasina spauda/teismu/dievaižinokuo
2. Vienas incidentas nulemia mokyklos politiką
Pertraukos metu kieme būna:
• didelės erdvės,
• daug vaikų vienu metu.
Sniego mūšiai (ir net žaidimai šiaip!) – kad būtų saugūs – reikalauja papildomos kontrolės:
• kad niekas nemestų per stipriai,
• kad gniūžtėse nebūtų ledo/žvyro/žemių,
• kad nežaidimas nevirstų konfliktu (o tai įvyksta žaibiškai, dažnai visiškai lygioje vietoje!)
Užtenka vieno atvejo - sužeisto vaiko, supykusio tėvo, neigiamos antraštės – ir veikla uždraudžiama.
Mokyklos dažniausiai veikia rizikos vengimo režimu, kurio logika yra paprasta: „better safe than sorry“ (liet. geriau būti atsargiam, nei paskui gailėtis“, – rašo ji.
Taip pat A. Landsbergienė atkreipia dėmesį ir į kitas dvi ne mažiau svarbias priežastis, dėl ko mokyklose atsiranda toks draudimas.
„4. Administracija jaučiasi asmeniškai atsakinga už kiekvieną įvykį.
Kas kitur (pavyzdžiui, su šeima, kieme su kamynais) yra suvokiama kaip +/- normalus vaikų žaidimas, tampa mokyklos BAISIA klaida, NEpriežiūra, NEkompetencija ir pan.
Nesvarbu, kad mokytoja(s) buvo šalia ir, na, juk net sveikas protas turėtų bent jau šnabžtelt, kad mokytoja(s) nėra The Incredibles (Nerealiųjų) veikėja(s) ir negalėjo pasiekt vaiko akies/kaklo/kaktos greičiau už gniūžtę
Mėlynė dūkstant kieme: „Vaikai puikiai praleido laiką.“
Mėlynė mokykloje: „Kaip mokykla taip leido?”
Todėl administracija – ir mokytojai – renkasi kelią, kuriame mažiausiai rizikos.
5. Baimė dėl vaikų tarpusavio konfliktų
Sniego mūšiai gali greitai peraugti į:
• per stiprų metimą,
• patyčias, užmaskuotas kaip žaidimas,
• susipykimą,
• nuoskaudas.
Mokyti savireguliacijos ir sąžiningo žaidimo užtrunka. Tai yra procesas, kurio metu bus visko. To proceso metu reikia visų supratingumo, tolerancijos ir palaikymo. Kadangi tai yra iš fantastikos srities - na, mokykloje bendruomenėje NIEKADA nebus taip, kad visi supranta ir palaiko - normalu, kad mokyklos geriau renkasi draudimą
Tad prieš išeidami viešai kalbėti apie tai, kad:
„Išėjo iš krašto!“
„Tuoj jau viską uždraus!“
„Vaikai nebeturi vaikystės!“ – rašo edukologė.
Landsbergienė: pagalvokite, kaip elgtumėtės Jūs
Mokyklų ir darželių įkūrėja A. Landsbergienė pasakoja ir savo istoriją, kai vyko į ligoninę pasiimti sūnaus, kuriam mokykloje atsitiko nelaimingas atsitikimas. Ji prisimena, kad tada stengėsi reaguoti adekvačiai ir sąmoningai, nieko nekaltinant, priimti, kad tai nelaimingas atsitikimas, o ne kažkieno kaltė.
„Pagalvokite, kaip elgtumėtės, jei jūsų vaikui – neduokdie! – netyčia kitas vaikas nekalto dūkimo metu išmuštų akį. Nuoširdžiai. Be jokių „bet tai retai nutinka” ir pan. Nes nutinka.
Jeigu jūsų atsakymas bus: „Miela mokykla, suprantame, kad žaidimo metu atsitinka nelaimės“ – ačiū jums. Nuoširdžiai. Nes jūs – net ir sunkią akimirką, įvykus nelaimingam atsitikimui – suprantat, kad tai – nelaimingas atsitikimas.
IR. Dabar paklauskite, kiek jūsų vaiko klasiokų tėvų pasielgs taip pat?!
Noriu pasidžiaugti – DAUG žmonių taip pasielgia, bet DAUG ir ne.
Ir dar yra kurstytojų rūšis, kurie tuoj pat sako: „skambink žurnalistams!“, „duok į teismą!“ – tarsi mokytojai nebūtų prižiūrėję, tarsi jie ir vadovai neitų iš proto, tarsi jiems nerūpėtų…
Kai mokykloje atsitiko nelaimingas atsitikimas mūsų sūnui, ir aš važiavau į ligoninę žinodama, kad lauks daug mėnesių gijimo, turėjau giliai kvėpuoti, kad sąmoningai nuvažiavus pasakyčiau: „Suprantu, tai nelaimingas atsitikimas. Jie atsitinka. Ačiū, kad rūpinotės sūnumi iki mano atvažiavimo“.
Žinau, kaip sunku būti ramiu ir empatišku besijaudinančiai mokyklai, kai tai TAVO vaikas.
Tad – kaip sakant – net nežinau, kokia gali būti išvada.
Gal tokia, kad nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio“ – nurodo A. Landsbergienė.
Įspėjame, kad Austėjos Landsbergienės kalba cituojant netaisyta.
Įspėja dėl vaikų mėtymosi gniūžtėmis
Į Lietuvą atėjus žiemiškiems orams, internete kilo nemažai diskusijų dėl vienos Martyno Mažvydo progimnazijos socialinės pedagogės tėvams išsiųstos pastabos dienyne.
Pranešimas, kuriame socialinė pedagogė Lina Rinkauskaitė ragina atkreipti dėmesį į vaikų saugumą mėtantis sniego gniūžtėmis, netrukus pasiekė ir socialinius tinklus.
Kai kuriems kilo klausimas, ar vaikams tikrai vertėtų uždrausti daryti tai, ką kiekvienas yra ne kartą daręs vaikystėje?
Šios mokyklos mokinio tėvas Povilas Norkūnas savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo ekrano nuotrauka, juokais pridėdamas:
„Niekaip nesitikėjau, kad vaikai pradės žaisti sniegu per pertraukas, kur tai matyta, kur jaunimas šiais laikais nusirito… “
Pedagogės pastaboje, dienyne patalpintoje lapkričio 25 dieną, rašoma:
„Gerbiami tėveliai,
Norime atkreipti Jūsų dėmesį į situaciją mokyklos kieme. Pastarosiomis dienomis pastebėjome, kad kai kurie mokiniai mėto vieni į kitus sniego gniūžtes. Nors vaikams tai atrodo linksma veikla, toks elgesys gali būti pavojingas: kietas sniegas ar jame esantys ledo gabaliukai gali sukelti rimtesnių sužalojimų.
Siekiant užtikrinti visų mokinių saugumą, prašome pakalbėti su savo vaikais ir priminti jiems, kad mokyklos teritorijoje sniego gniūžčių mėtyti negalima. Skatiname rinktis saugesnius žaidimus ir elgtis pagarbiai vieni kitų atžvilgiu.
Tikime, kad bendradarbiaudami galime užtikrinti saugią ir malonią aplinką visiems mokiniams.
Ačiū už Jūsų supratimą ir palaikymą.
Pagarbiai
Socialinė pedagogė“
Komentuoti situaciją atsisakė
Portalui tv3.lt susisiekus su socialine pedagoge, išplatinusia laišką tėvams, ji situaciją komentuoti atsisakė. Su mokyklos direktore kol kas susisiekti nepavyko.
Susisiekus papildysime.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
