„Tai nekokią žinią suformuluoja Europoje apie Ukrainą ir tų, kurie nenori prisidėti prie Ukrainos sėkmės (...) bus argumentas: žiūrėkit, kas tenai vyksta ir čia dabar su kuo mes prasidedam. Atvirkščiai, tai yra priežastis padėti dar daugiau Europai Ukrainai, kad to ten nebūtų“, – pirmadienį laidoje „LRT forumas“ sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Tai yra priežastis sakyti mums (...) pradėkime kuo greičiau derybas, nes mes galim tai suremontuoti, stiprinti institucijas, pritraukinėti gerus žmones, galų gale, teisinį reguliavimą nuleisti tokį, kuris sumažintų korupcijai palankių skylių tikimybę, palikimą“, – tikino jis.
Anot ministro, stodama į Bendriją su panašiomis problemomis buvo susidūrusi ir Lietuva.
„Prisiminkime savo stojimo į Europos Sąjungą visą procesą, kokius mes skaudulius visuomenėje gydėme, kokio masto korupciją, kokiose srityse turėjome neefektyvumą ir panašiai“, – kalbėjo K. Budrys.
Kaip skelbė BNS, Ukrainos tyrėjai praėjusį antradienį apkaltino prezidento Volodymyro Zelenskio sąjungininką verslininką Timūrą Mindičių organizavus 100 mln. dolerių (86,39 mln. eurų) vertės korupcijos schemą.
Anot Specializuotos kovos su korupcija prokuratūros (SAPO), T. Mindičius kontroliavo nusikalstamu būdu gautų pinigų kaupimą, paskirstymą ir legalizavimą Ukrainos energetikos sektoriuje.
SAPO taip pat apkaltino teisingumo ministrą Hermaną Haluščenką, anksčiau ketverius metus ėjusį energetikos ministro pareigas, gavus „asmeninę naudą“ iš T. Mindičiaus mainais į pinigų srautų energetikos sektoriuje kontrolę.
T. Mindičiui pareiškus įtarimus, V. Zelenskio biuras paskelbė dekretą, kuriuo verslininkui pritaikytos „asmeninės specialios ekonominės“ sankcijos, įskaitant jo turto įšaldymą.
Tuo metu H. Haluščenka ir energetikos ministrė Svitlana Hrynčiuk po prezidento raginimo paliko pareigas.
Dėl skandalo kai kurie Ukrainos sąjungininkai Europoje ragino V. Zelenskio vyriausybę labiau kovoti su korupcija.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Remigijus Motuzas sako, kad situacija Ukrainoje – skaudus atvejis, tačiau jį reikėtų vertinti objektyviai.
„Pirmiausia, turbūt sveikintina yra tai, kad Ukraina turi antikorupcines institucijas ir jos veikia (...). Aišku, tai yra skaudus atvejis, bet aš manau, kad iš tiesų, tai yra teisingas žingsnis, kad Ukrainos vyriausybė ir prezidentas aktyviai dalyvauja“, – teigė R. Motuzas.
Komiteto pirmininkas taip pat pasisakė už idėją, kad reikėtų greičiau pradėti Ukrainos integracija į ES.
„Per stojimo procesą irgi yra tikrinami korupciniai dalykai, antikorupciniai vertinimai (...) ir, aš manau, Ukrainą tai priverstų pasitempti“, – tikino jis.
BNS rašė, kad šiuo metu dešimt šalių siekia prisijungti prie ES: Ukraina, Moldova, Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija, Kosovas, Šiaurės Makedonija, Serbija, Sakartvelas ir Turkija.
Briuselis sako, kad nori, jog Ukraina ir Moldova šiemet gautų pritarimą oficialioms deryboms, tačiau Rusijai palankus Vengrijos vadovas Viktoras Orbanas vilkina Kyjivo kandidatūros svarstymą.
Stojimas į ES – tai daug metų trunkančios kruopščios derybos ir svarbios į demokratiją nukreiptos reformos, o šalis gali stabdyti tiek vidinės, tiek esamų bloko valstybių sudaromos politinės kliūtys.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
