Įvardijo pagrindinę Nausėdos ir konservatorių konflikto priežastį: trintis dėl EVT – tik pasiruošimas didžiajai kovai

Politikai ir ekspertai teigia, kad konservatorių ir prezidento Gitano Nausėdos konfliktas dėl atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT) yra veikiamas to fakto, kad 2024 metais vyks ir prezidento, ir Seimo rinkimai. Visgi patys konservatoriai tikina, kad G. Nausėda neranda reikšmingos vietos Lietuvos politikoje, jam nepakanka kompetencijos atstovauti Lietuvai EVT, o dėl Dalios Grybauskaitės vizitų dešinieji neprieštaravo, nes jos autoritetas Briuselyje buvo kur kas didesnis nei dabartinio šalies vadovo.

Laidoje „Dienos pjūvis“ viešėjęs Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) lyderis, buvęs premjeras Gediminas Kirkilas tikino, kad turi atsakymą, kodėl tvyro įtampa tarp valdančiosios daugumos ir prezidento.

„Iš dalies dėl to, kad 2024 metais, tai labai retai sutampa, kad tais pačiais metais bus ir prezidento, ir parlamento rinkimai. Politikai vertina, kad prezidento rinkimų sėkmė didele dalimi sąlygos ir parlamento rinkimus tais pačiais metais“, – teigė G. Kirkilas.

Kad priešpriešą tarp valdančiųjų ir prezidento gali skatinti po trejų metų vyksiantys rinkimai mano ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Vytautas Dumbliauskas. Jo nuomone, konservatoriai vėl turėtų kelti savo kandidatą lenktynėse dėl Daukanto aikštės.

„Nausėda nėra konservatorių žmogus, jis jiems nesavas, svetimas. Turime turėti galvoje, kad bet koks veiksmas koreliuoja su būsimais rinkimais“, – samprotavo V. Dumbliauskas.

Politologo nuomone, TS-LKD tokiu savo žaidimu ne tik bando atimti galių iš prezidento, bet ir mobilizuoja savo rinkėją, kuriam tokie palaikomos partijos veiksmai gali imponuoti, kadangi praėjusiuose rinkimuose šis elektoratas rinkosi I. Šimonytę, o ne dabartinį prezidentą.

Klaipėdos universiteto (KU) docentas, politologas Saulius Šiliauskas naujienų portalui tv3.lt teigė, kad santykių temperatūra tarp prezidento ir valdančiųjų sukilo, išryškėjo takoskyros tam tikrais klausimais ir nebematome tokios santykių idilės tarp G. Nausėdos ir I. Šimonytės, kokią matėme prezidento rinkimų metu.

REKLAMA

„Tada vyko kova tarp gero ir geresnio, jeigu taip vaizdžiai pasakius. Dabar kai kas jau įžvelgia čia toliaregiškus konservatorių planus rengiant dirvą kitiems rinkimams. Nežinau, ar galima čia taip strateguoti“, – komentavo S. Šiliauskas.

Palinkėjo Nausėdai pasijausti reikšmingam

Ilgametis TS-LKD lyderis, europarlamentaras Andrius Kubilius tuo metu teigia, kad dabartinėje valdžios piramidėje visos šakos žino savo vietą, išskyrus prezidentą.

„Turime prezidento instituciją, kur, man atrodo, didelė problema yra tai, kad Gitanas Nausėda, kuris atėjo į valstybės politiką, į aukščiausią postą be kažkokios didesnės politinės patirties, jam sunkiai sekasi surasti sau tinkamą ir reikšmingą vietą Lietuvos valstybės gyvenime, politiniame gyvenime.

Kartais susidaro vaizdas, kad jis bando ir kažkokias Vyriausybes funkcijas perimti, yra ir sunkiai suprantamos veiksmų logikos, kuri, mano įsitikinimu, visų pirma, yra nenaudinga pačiam prezidentui. Aš čia galėčiau tik palinkėti prezidentui kažkaip jau, kadencija artėja į vidurį, atrasti savo vietą, jaustis toje vietoje patogiai, naudingai Lietuvai, jaustis reikšmingam“, – kalbėjo A. Kubilius.

Visgi konservatorius prezidentui siūlė reikšmingumą kurtis ne konfliktų ar prezidento institucijos įgaliojimų peržengimų pagalba.

„Čia priklauso nuo paties prezidento, kaip jis tą savo reikšmę norės ir galės sudėlioti. Prabėgę du metai jo kadencijos nebuvo patys sėkmingiausi.

Ar jis gali pasikeisti ir ar prezidento institucija gali grįžti į reikšmingo veikimo, koks jis buvo būnant ar prezidentei Grybauskaitei, ar prezidentui Adamkui, ar prezidentui Brazauskui?

Aš negaliu spėliot, bet nemažai problemų yra dėl to, kad prezidentui nesiseka atrasti savo reikšmingesnės vietos“, – kalbėjo A. Kubilius.

Norint susitarti, reikia pradėti tartis

„Mes su Andriumi Kubiliumi puikiai žinome, mes turime tokią Konstituciją, tokią sandarą, kad visada prezidentai bando kištis į Vyriausybės daržą.

REKLAMA

Turime tokią pusiau parlamentinę, pusiau prezidentinę situaciją. Tai reiškia, kad aukščiausi vadovai turi gebėti susitarti“, – tvirtino G. Kirkilas.

Politikas teigė nesuprantantis, kodėl šiuo metu nevyksta prezidento, premjerės ir Seimo pirmininkės susitikimai.

„Juk jei yra krizė, tokia situacija, tai aukščiausi vadovai kuo dažniau turėtų tartis. Jau laiškais pradėjo susirašinėti“, – teigė G. Kirkilas.

Kalbėdamas apie bene pagrindinę G. Nausėdos ir konservatorių konflikto ašį – atstovavimą Europos Vadovų Taryboje – G. Kirkilas pažymėjo, kad ne viską galima apibrėžti įstatymais.

„Daug kas priklauso nuo asmeninių vadovų savybių, nuo jų gebėjimo susitarti. Tačiau norint susitarti, reikia pradėti tartis“, – įsitikinęs G. Kirkilas.

„Susitarti galima, kai nori tartis. Aš kol kas nematau jokių požymių iš prezidento, kad jis norėtų tartis. Jei čia klausimas, kas dėl to atsakingas, man atsakymas yra labai aiškus“, – taip į G. Kirkilo mintį replikavo A. Kubilius.

Europarlamentaras pakartojo, kad G. Nausėda neranda savo vietos politiniame žemėlapyje, todėl vadovų taryba jam atrodo jo veiklos reikšmės viršūnė.

Ar Šimonytė ir Nausėda pradės nebešnekėti?

KU docentas S. Šiliauskas iš dalies sutiko su A. Kubiliaus mintimi.

„Prezidentą galima suprasti, ypač dabartinį prezidentą. Gal tai vienintelė niša, kur jis turi ryškiau galimybę pasireikšti, kai vidaus politikoje ir taip jo didesnių galių nėra“, – teigė politologas.

Kalbėdamas apie konfliktą dėl atstovavimo EVT, S. Šiliauskas priminė specifinę Lietuvos politinę sąrangą, apie kurią kalbėjo ir G. Kirkilas.

„Lietuva yra parlamentinė valstybė, bet pridedama, kad su kai kuriais prezidentinės valstybės bruožais.

Daugelyje valstybių yra prezidentai, tačiau jie atlieka tik simbolines valstybės vadovo funkcijas, todėl ten EVT dalyvauja premjerai.

Mums net nekyla klausimas, kodėl dalyvauja Vokietijos kancleris, o ne prezidentas. O štai Lietuva yra tokia, kad mūsų prezidentas turi pakankamai stiprių galių“, – kalbėjo politologas.

REKLAMA

Tačiau konfliktų dėl atstovavimo EVT kilo ne tik Lietuvoje. S. Šiliauskas priminė Lenkijos pavyzdį, kai tuometinis prezidentas Lechas Kaczynskis nesutarė su premjeru Donaldu Tusku, kas turėtų vykti į Briuselį.

Situacija įkaito tiek, kad į Europos Vadovų Tarybą vyko abu, tačiau tarpusavyje nebesikalbėjo, o tarpininkauti tarp dviejų kaimyninės valstybės lyderių teko prezidentui Valdui Adamkui.

„Nesinorėtų, kad atsidurtume tokioje komiškoje situacijoje. Komiška ji kitiems, o mus patiems nelabai komiška situacija“, – pripažino S. Šiliauskas.

V. Dumbliauskas teigė manantis, kad Lietuvoje konfliktas tiek neįkais.

„Lietuvoje taip nebus, prie to neprieis, Šimonytė ne toks žmogus, neis į atvirą konfliktą su Nausėda“, – teigė V. Dumbliauskas.

Lenkijoje atstovavimas EVT buvo išspręstas teisiniu keliu, numatant vykimo reglamentą. To siekia ir dalis konservatorių. Tačiau, anot politologų, šioje situacijoje reikia kalbėti ne tik apie teisinius aspektus.

„Yra ir politinis argumentas, kur buvo Tėvynės sąjunga ištisus dešimt metų, kai prezidentė Grybauskaitė važiavo? Kur jie buvo?“ – klausė S. Šiliauskas.

Grybauskaitę siuntė dėl brando

Atsakymą į šį klausimą turi A. Kubilius, kuris ėjo premjero pareigas pirmosios D. Grybauskaitės kadencijos metu. Politikas teigė, kad su D. Grybauskaite labai dalykiškai sutarė, kad vyks ji, nors A. Kubiliui ir teko dalyvauti keliose EVT.

„Aš mačiau, būdamas premjeru, didžiulę naudą, kad Dalia Grybauskaitė, kuri baigė savo kadenciją būdama Europos komisare, atsakinga už biudžetą, kad ji toliau, būdama prezidente, važiuotų į vadovų tarybą, kurioje vienas iš svarbiausių dalykų buvo svarstymai kaip Lietuvai ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms kovoti su pasauline finansų krize.

Šitoje vietoje, Dalios Grybauskaitės patirtis ir jos brandas buvo tai, dėl ko aš neturėjau jokių abejonių, kad ji turėtų važiuoti, su savo autoritetu padėti Lietuvai per tą tikrai nelengvą laikotarpį“, – pasakojo A. Kubilius.

REKLAMA

Kubilius mato ir Nausėdos vykimo naudą

Konservatoriaus teigimu, jei G. Nausėda turėtų tokios patirties kaip D. Grybauskaitė, niekas nekeltų atstovavimo EVT.

„Kas turi daugiau patirties Briuselio reikaluose. Ar Ingrida Šimonytė, kuri buvo finansų ministrė, važiuodavo į visas tarybas, buvo Lietuvos Banko atstovė Europos Centrinio Banko taryboje?

Ar ponas Nausėda, kuris buvo geras ekonomistas, patarėjas viename iš bankų, bet neturėjęs jokios nei valstybės valdymo, nei buvimo Europos institucijose patirties? Mano atsakymas labai paprastas. Ingrida Šimonytė turi daugiau patirties“, – kalbėjo A. Kubilius.

Visgi europarlamentaras mato tam tikrą naudą iš G. Nausėdos vizitų į Briuselį.

„Gal reikia sudaryti galimybę prezidentui važiuoti į vadovų tarybą, kad jis įgautų europinės patirties. Man atrodo, kartais jos pristinga“, – sakė A. Kubilius.

Žaidimas bus ilgas

S. Šiliausko nuomone, abi konflikto pusės, tiek prezidentūra, tiek valdantieji peržengė ribas. Politologas minėjo prezidento patarėjos Astos Skaisgirytės išsakytus teiginius, kad konservatorių veiksmai diskredituoja valstybę ir yra antivalstybiniai.

Visgi pašnekovo nesužavėjo ir konservatorių tvirtinimas, kad G. Nausėda nekompetentingas atstovauti Lietuvai.

„Tai nesolidu“, – komentavo S. Šiliauskas.

V. Dumbliausko teigimu, konfliktas dėl EVT nesibaigs tol, kol tai nepabos TS-LKD, kadangi prezidentas, politologo nuomone, nesitrauks.

„Tėvynės sąjunga nededa ginklų, nes mato prasmę toliau tą klausimą knisti. <...> Jei Nausėda pasiduos, tai jis kris savo rinkėjų akyse.

Čia žūtbūtinė kova, Nausėda negali trauktis nė žingsnio atgal, nes jam iškart kris reitingai, bus priekaištaujama, kad jis silpnas, pasidavė konservatoriams“, – samprotavo V. Dumbliauskas.

Pašnekovas svarstė, kad įstatymų atstovavimas EVT nebus reglamentuojamas, nes arba nesulauks pakankamo palaikymo Seime, arba tokį įstatymą vetuos G. Nausėda. V. Dumbliausko nuomone, įtampa ir kibirkštys dėl šios temos tarp konservatorių ir G. Nausėdos gali tęstis iki pat 2024 metų.

„Čia tiesiog politika, rimtas žaidimas ir tas žaidimas gali būti ilgas“, – konstatavo V. Dumbliauskas.


Rašyti komentarą...
P
Pranasas
2021-05-30 13:10:16
Pranešti apie netinkamą komentarą
Konservatoriai yra intrigų rengimo irštva, erogancija, neisklausimas kitų nuamones, lanzberginis uabas, kol patriarchas bus gyvas, gero nebus
Atsakyti
-8

C
Cha!
2021-05-30 14:57:00
Pranešti apie netinkamą komentarą
Manau, kad Seimas bus paleistas prieš laiką ir daug kas keisis dėl būsimų rinkimų! Visuomenė neištvers gyvendami prie dabartinių valdančiųjų ! Stiprybės prezidentui Nausėdai!!!
Atsakyti
-6

A
Aniuta
2021-05-30 15:53:18
Pranešti apie netinkamą komentarą
Seimą paleisti prieš laiką.
Atsakyti
-3

SKAITYTI KOMENTARUS (17)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų