Prezidento posto ketinančiai siekti Daliai Grybauskaitei paramą kol kas žada dviejų Lietuvos partijų lyderiai, tuo metu dauguma kitų kitų ketina su ja varžytis dėl aukščiausio šalies politinio posto.
Populiariausia pretendente į šalies vadovo postą laikoma 52-ejų eurokomisarė D. Grybauskaitė ketvirtadienio vidurdienį paskelbė savo sprendimą dalyvauti gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose. Eurokomisarė sakė ketinanti siekti šio posto kaip nepriklausoma kandidatė.
Po pietų ji įteikė Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pareiškinius dokumentus.
Paramą eurokomisarei pareiškė dviejų valdančiųjų partijų lyderiai – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas, premjeras Andrius Kubilius ir Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis.
A. Kubilius ketvirtadienį pakartojo ne vieną mėnesį skelbiamą savo poziciją, kad jis ragins partijos kolegas remti D.Grybauskaitės kandidatūrą per rinkimus.
A. Kubiliaus nuomone, toks eurokomisarės žingsnis yra „savaime suprantamas, nes Lietuvos žmonės rodo didelį pasitikėjimą ja“.
„Lietuva, kaip ir visas pasaulis, vis dar skendi nežinioje dėl ūkio raidos artimiausiu laikotarpiu, todėl, mano įsitikinimu, labai svarbu, kad valstybę į ateitį vestų tautos pasitikėjimą turinti asmenybė“, – teigė A. Kubilius.
Kai kurie partijos skyriai remia TS-LKD partijos nario, pirmojo faktinio šalies vadovo po nepriklausomybės atkūrimo, europarlamentaro Vytauto Landsbergio kandidatūrą.TS-LKD dėl savo kandidato į prezidentus ketina apsispręsti kovo 7-ąją per partijos tarybos posėdį.
Tą pačią dieną vyks ir Liberalų sąjūdžio suvažiavimas, kurio metu, pasak partijos pirmininko Eligijaus Masiulio, partijos valdyba siūlys partiečiams taip pat remti D. Grybauskaitės kandidatūrą. Anot jo, savo kandidato liberalai nekels.
E. Masiulio teigimu, ekonominės krizės akivaizdoje prezidentė, išmananti ekonomikos ir finansų sritis, sustiprintų Lietuvos ekonomiką ir pagerintų šalies įvaizdį tarptautinėje erdvėje.
Kiti du koalicijos partneriai – Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) lyderis Artūras Zuokas bei Tautos prisikėlimo partijos (TPP) vedlys, Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas nežada D. Grybauskaitei paramos ir yra pasiryžę su ja susigrumti dėl posto.
Liberalų ir centro sąjunga kol kas nėra patvirtinusi savo kandidato, bet greičiausiai juo taps dabartinis partijos lyderis parlamentaras A. Zuokas.
Jis laiko eurokomisarę stipria konkurente, tačiau, A. Zuoko nuomone, D. Grybauskaitės populiarumas susijęs su tuo, kad dirbdama eurokomisare, ji atitolo nuo Lietuvos politinio gyvenimo, kurio dalyviais visuomenė yra nusivylusi.
„D. Grybauskaitę vertinu kaip stiprią kandidatę ir savo srities specialistę ir neabejoju, kad Lietuvos gyventojai rinkimuose pasirinks geriausią. Ji savo srities specialistė, bet vien tik specialybės ar profesinių žinių neužtenka prezidentui. Be abejo, žmonėms visąlaik paprasčiau vertinti tuos, kurie kuo toliau nuo Lietuvos“, – kalbėjo liberalcentristas.
Tuo metu Seimo pirmininkas A. Valinskas tvirtina, kad D. Grybauskaitės sprendimas balotiruotis neturi įtakos jo apsisprendimui kandidatuoti į prezidentus.
„Seimo pirmininkas yra pasiryžęs susirungti su D. Grybauskaite per prezidento rinkimus“, – A. Valinsko komentarą BNS perdavė jo atstovė spaudai Indrė Viržintė.
Opozicinės partijos D.Grybauskaitės sprendimą vertina nevienodai – kai kurių nuomone, ji apsunkins varžybas dėl posto, anot kitų, tai jokio poveikio kitiems pretendentams neturės.
Kadenciją baigęs prezidentas, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) garbės pirmininkas Algirdas Brazauskas sakė, kad D. Grybauskaitės dalyvavimas prezidento rinkimuose neturės įtakos jo apsisprendimui. Tačiau savo apsisprendimo dėl dalyvavimo rinkimuose politikos mohikanu vadinamas socialdemokratas dar neatskleidė.
Jis sakė palauksiąs ir pažiūrėsiąs, kiek ir kokius kandidatus į prezidentus kels LSDP skyriai. Kita vertus, A. Brazauskas pripažino, kad kai kurių potencialių kandidatų apsisprendimui dėl balotiravimosi į valstybės vadovo postą įtakos turės eurokomisarės žingsnis.
LSDP tarybos posėdis ir suvažiavimas numatytas kovo 7 dieną.
LSDP garbės pirmininkas sakė su D. Grybauskaitę apie jos galimą kandidatavimą kalbėjęs dar sausio pabaigoje, kai ji lankėsi Lietuvoje.
„Negaliu pasigirti, kad ji tuomet klausė mano patarimo. Aptarėme galimą jos kandidatavimą, galimas reakcijas. Bet čia yra jos pačios apsisprendimas“, – tvirtino A. Brazauskas.
Eurokomisarės ėjimą į politiką jis įvertino kaip natūralų žingsnį.
„Jos darbo metai Lietuvoje, kiek pamenu iš mūsų bendravimo Vyriausybėje ir ypač didelė patirtis Briuselyje, kur jis dirbo pastaruosius metus, subrandino ją kaip politikę, ne tik kaip finansų specialistę. Natūralu, kad ji kelia savo kandidatūrą“, – kalbėjo A. Brazauskas.
A. Brazausko vadovaujamoje Vyriausybėje D. Grybauskaitė finansų ministrės pareigas ėjo 2001-2004 metais.
Opozicinės Socialdemokratų partijos pirmininkas, buvęs premjeras Gediminas Kirkilas teigia, kad eurokomisarės dalyvavimas prezidento rinkimuose neabejotinai padidins konkurenciją kitiems kandidatams. Tačiau užsimena, jog D. Grybauskaitė neturi rinkimų patirties.
„Visi kandidatai, kurie keliami, yra kompetentingi – ir K. Prunskienė, ir kiti. D. Grybauskaitė turi tarptautinę patirtį, bet galbūt neturi rinkimų patirties, nes juose nedalyvavo“, – BNS ketvirtadienį sakė G. Kirkilas.
Tuo metu socialdemokratų frakcijos Seime narys, buvęs susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius BNS teigė tikėjęsis tokio eurokomisarės sprendimo ir manantis, kad ji ir taps prezidente.
„Jos reitingai yra patys aukščiausi ir manau, kad ją ir išrinks tauta. Tie, kurie nėra dar priėmę sprendimo (dėl dalyvavimo rinkimuose – BNS) ir laukė, koks bus D. Grybauskaitės sprendimas, manau, dabar gal kai kurie ir atsisakys dalyvauti“, – sakė socialdemokratas.
Pasak jo, eurokomisarė greičiausiai bus išrinkta todėl, kad atitinka dabartinius visuomenės lūkesčius.
„Ji visoms politinėms partijoms dabar yra didelė konkurentė. Matyt, pagrindinė priežastis - kad visuomenė, kaip matome apklausose, dabar nusivylusi partijomis. Manau, kad žmonės nori kažkokio naujo žmogaus, kuris gal būtų ir ne iš partijos“, – kalbėjo A. Butkevičius.
Darbo partijos (DP) lyderis Viktoras Uspaskichas eurokomisarės Dalios Grybauskaitės sprendimą siekti prezidento posto pavadino neišvengiamu, tačiau savo partijos paramos jos kandidatūrai žadėti neskubėjo.
„Jos apsisprendimas tiesiog neišvengiamas dalykas. Jos apsisprendimas yra teisingas“, – BNS ketvirtadienį sakė V. Uspaskichas.
Paklaustas, ar DP parems D. Grybauskaitės kandidatūrą, V. Uspaskichas sakė: „Bus prezidiumas, taryba, ir tada mes nuspręsime“.
Savo kandidato gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose DP nėra iškėlusi.
Tvarkos ir teisingumo (TT) partijos lyderis nušalintasis prezidentas Rolandas Paksas eurokomisarę Dalią Grybauskaitę vertina kaip stiprią kandidatę į prezidentus, tačiau ir partijos iškelto Valentino Mazuronio galimybes tebevertina optimistiškai.
„Ji yra stipri kandidatė. Stipri, man teko asmeniškai dirbti su ja ir vadovaujant ministrų kabinetui ir prezidento pareigose. Tikrai vertinu kaip specialistę ir tokią, sakyčiau, kompetentingą kandidatę į prezidento postą. Manau, kad ji bus viena iš stipriausių kandidatų“, – ketvirtadienį BNS sakė R. Paksas, pridūręs, kad eurokomisarės sprendimas nebuvo netikėtas.
Vis dėlto „tvarkiečių“ lyderis D. Grybauskaitei rado ir ką prikišti.
„Sunkiai man yra suvokiama jos panegirika dabartinei Vyriausybei (...) ir ta tokia kritika, kuri yra vieša, kad Lietuva yra ant bankroto slenksčio“, – kalbėjo R. Paksas.
Paklaustas, kaip, apie kandidatavimą pareiškus D. Grybauskaitei, vertina TT kandidatu į prezidentus iškelto Valentino Mazuronio galimybes, „tvarkiečių“ lyderis sakė: „Kaip vertinau, taip ir vertinu. Aš vertinu optimistiškai“.
Ar paremtų D. Grybauskaitę, jei jai tektų rungtis antrajame prezidento rinkimų ture su kitu kandidatu nei V. Mazuronis, R. Paksas pasakyti nepanoro.
Eurokomisarė jau ne vieną mėnesį yra populiariausių visuomenės veikėjų sąrašo viršuje – vasarį atliktų tyrimų duomenimis, ji aplenkė prezidentą Valdą Adamkų ir atsidūrė pirmoje vietoje.
D. Grybauskaitę kaip geriausiai jų interesams atstovaujančią politikę nurodė 26 proc. apklaustųjų, antrasis pagal reitingą šalies vadovas Valdas Adamkus nuo jos atsiliko 11 procentinių punktų.
