Tačiau ekonomistas Žygimantas Mauricas atkerta, kad tai meškos paslauga ir pirkėjams, ir visai šalies ekonomikai, mat litas jau praeitis. Tuo tarpu kalbinti gyventojai sako ne tik maisto produktus, bet net ir savo pensiją linkę perskaičiuoti į litus – esą taip širdžiai ramiau.
Žmonės tikina suprantantys, kad litas jau praeitis, tačiau visgi norėtų kad dar pusmetį maisto produktų kainos būtų nurodomos dviem valiutom.
Atlikti tyrimai rodo, kad tik penktadalis gyventojų prisijaukino eurą. Daugiau kaip 40 procentų respondentų dar gegužę buvo linkę perskaičiuoti visų prekių kainas iš eurų į litus. Tuo tarpu kiek mažiau - 38 procentai tikino kasdienes prekes skaičiuojantys eurais, o didesnės vertės pirkinius dar bando versti į litus. Kol kas mažmeninės prekybos tinklai kainų rodymą dviem valiutomis nusprendė pratęsti. Pasak ekonomisto Žygimanto Maurico, taip daroma meškos paslauga ir patiems gyventojams, ir visai šalies ekonomikai.
"Keisti kiekvieną kartą iš eurų į litus, iš litų į eurus nėra taip paprasta ir dažniausiai žmonės vis tiek priima sprendimus ne tokius gerus, jei jie skaičiuotų tik viena valiuta. Kadangi mūsų ateitis susieta su euru, o litas yra prateitis, tai geriau būtų patiems gyventojams patirti šoko terapiją, priprasti grynai skaičiuoti eurais. Ir jau kainos turi būti rašomos tik eurais", - sako ekonomistas Ž. Mauricas.
Šeimos finansų ekspertai pastebi, kad eurą lietuviai jaukinasi iš lėto. Maža to, žmonės kainas iš eurų į litus perskaičiuoja atsainiau, dėl to ir piniginė tuštėja greičiau.
"Eurą mes jaukinamės, bet tas prisijaukinimas didina tikimybę, kad įvedus eurą mes išleidžiame daugiau. Ir ne tik dėl to, kad kainos padidėjo, bet ir dėl tokių priežasčių, kad nebe taip atidžiai skaičiuojame. Dėl to, kad mintyse prekes jau pabranginome", - mano SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Tačiau pirkėjai atšauna – esą ne jie kainas pučia, o prekybininkai.
"Anksčiau kilogramas agurkų kainavo 1 litą ir 20 centų, o dabar – 1 euras ir 20 centų. Tai man ne daug reikia skaičiuoti, kad 200 procentų skirtumas", - sako TV3 kalbintas vilnietis.
Kitas gyventojas jam antrina: "Trim keturiom dienom man užtekdavo 50 litų, dabar be 60-70, litais skaičiuojant, aš neišeinu iš parduotuvės, nors beveik tą patį perku".
Na, o turguje drabužiais ir daržovėmis prekiaujantis Leonas tikina kainų po euro įvedimo nedidinęs – esą nuolatiniai pirkėjai tai iškart pastebėtų ir nusigręžtų.
"Kainos, iš principo, nepasikeitė, jos tos pačios. Turguje aš jau nebematau, kad kažkas skaičiuotų su skaičiuotuvu. Tik dar pasako vietoje eurų litais, ir viskas", - sako turgaus prekeivis Leonas Jankauskas.
SEB banko užsakymu atlikto tyrimo duomenimis 91 procentas gyventojų mano, kad kainos po euro įvedimo vis dėlto pakilo. Tiesa, tyrimas parodė, kad patys žmonės linkę pabrangusių prekių skirtumą padidinti labiau nei jis yra iš tikrųjų.
